Pakartotinis sveikatos duomenų panaudojimas taps proveržiu veiksmingiau gydyti vėžį
Nuasmeninti lietuviški sveikatos duomenys prisidės prie veiksmingesnio vėžio gydymo. Tai paaiškėjo bandomajame (pilotiniame) pakartotinio sveikatos duomenų panaudojimo startuoliams projekte, kurio laimėtojas, startuolis „BrachyDose“, plėtoja dozimetrijos sistemą, skirtą užtikrinti gydymo kokybę ir kontroliuoti vieną dažniausių vėžio gydymo būdų – brachiterapijos procedūras.
„Patikimų sveikatos duomenų trūkumas riboja mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros (MTEPI) ir inovacijų komercinimo galimybes. Nuasmeninti duomenys padės apmokyti vieną mūsų sprendime naudojamų algoritmų ir užtikrins didesnį gydymo procedūrų veiksmingumą. Taip pat geriau suprasime Lietuvos sveikatos sistemos išlaidas onkologiniams pacientams bei šalutinių radioterapijos gydymo poveikių mastą.
Suteikti duomenys – tai patikimas, išsamus šaltinis, kuriuo galime remtis kurdami pacientui svarbų ir gydytojui padedantį sprendimą ir plėtros į kitas šalis, kaip Vokietija, Prancūzija, strategiją”, – duomenų svarbą idėjos plėtrai akcentavo startuolio „BrachyDOSE“ steigėja Neringa Šeperienė.
Vasarį pristačius šį bandomąjį projektą, sulaukta 10 paraiškų. Sprendimą priėmė komisija, sudaryta iš projektą inicijavusių organizacijų: „EIT Health RIS Hub Lietuva“ centras, iš dalies koordinuojamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), LSMU ligoninė Kauno klinikos, LSMU Kauno ligoninė ir Vilniaus universiteto (VU) Santaros klinikų Biobankas, Valstybės duomenų agentūra, Inovacijų agentūra, advokatų kontora „Ellex“ ir rizikos kapitalo fondas „Baltic Sandbox Ventures“.
„Džiaugiamės projekto sėkme. Jis ne tik padėjo laimėtojui, bet ir įkvėpė kitus startuolius aktyviau naudoti sveikatos duomenis savo inovacijoms. Šiuo metu aktyviai bendradarbiaujame su dar dviem startuoliais, kurie artimiausiu metu teiks paraiškas Valstybės duomenų agentūrai. Taip pat gavome paraišką iš startuolio, kuris savo idėjos plėtrai planuoja panaudoti biobanko duomenis. Dėl išskirtinės idėjos ir specifinio duomenų poreikio partneriai nusprendė tęsti bendradarbiavimą su šiuo startuoliu.
Tikime, kad netolimoje ateityje išgirsime dar ne vieną sėkmės istoriją, kuri skatins kurti duomenimis grįstas inovacijas“, – kalbėjo „EIT Health RIS Hub Lietuva“ koordinatorė, LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centro projektų vadovė Inga Kanapeckienė.
Sveikatos apsaugos viceministras Olegas Niakšu akcentavo, kad Sveikatos apsaugos ministerija aukštai vertina „EIT Health RIS Hub Lietuva” centro inicijuotą antrinių sveikatos duomenų bandomąjį projektą, kuris skirtas startuoliams.
„Skatiname ir palaikome iniciatyvas, sudarančias palankias sąlygas veiksmingam pakartotiniam sveikatos duomenų naudojimui, tai ypač svarbu Lietuvos skaitmeninės sveikatos kontekste”, – pažymėjo O. Niakšu.
Sveikatos duomenys – raktas į inovacijų sėkmę
Šis projektas – žingsnis nuo diskusijų link tikslingo ir aktyvaus pakartotinio sveikatos duomenų panaudojimo inovacijoms. Projekto tikslas – skatinti gyvybės mokslų startuolius naudoti nuasmenintus sveikatos duomenis, mažinti atotrūkį nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, tapti lyderiais kuriant inovacijas ar atliekant mokslinius tyrimus.
„Šis pilotinis projektas Lietuvoje sudaro svarbią sinergiją su „EIT Health“ paruošta Europos sveikatos duomenų erdvės įgyvendinimo ataskaita ir veiksmais, siekiant sutelkti Europos sveikatos duomenis. Todėl mūsų iniciatyva ne tik integruoja vietos pastangas į platesnį europinį kontekstą, bet ir prisideda prie bendrų ES tikslų – sukurti saugią ir veiksmingą sveikatos duomenų erdvę, kuri skatins inovacijas, gerins pacientų priežiūrą ir stiprins sveikatos apsaugos sistemas visame regione“ – pabrėžė I. Kanapeckienė.
Lietuvos atvirų duomenų rinka sparčiai auga, atspindėdama ekonomikos ir inovacijų plėtros potencialą, ypač sveikatos technologijų srityje.
„2024 m. atvirų duomenų sukurta rinka Lietuvoje siekia 566 mln. Eur (apie 1,2 proc. BVP) ir sukuria apie 8 tūkst. aukštos pridėtinės vertės darbo vietų. Prognozuojame, kad šios rinkos augimo tempas viršys Lietuvos ekonomikos augimo tempą ir 2026 m. jau sieks 1,76 proc. BVP.
Šie skaičiai apima visas ūkio šakas, ne tik sveikatos sektorių. Tačiau jie yra labai aiškus signalas, kokį poveikį ekonomikai ir inovacijų vystymui turi atviri duomenys. Gyvybės mokslų sektorius yra prioritetinis, o Lietuvos potencialas sveikatos technologijų srityje – milžiniškas.
Sveikatos duomenys yra žaliava, kuri gyvybiškai svarbi vystyti sveikatos inovacijas: nuo prevencinių technologijų iki technologijų, padedančių operacinėse. Esame nedidelė šalis, itin imli naujovėms, su talentingais žmonėmis, todėl duomenų ir proto maksimalus įveiklinimas gali tapti mūsų išskirtinumu tampant sveikatos inovacijų lyderiu, ir traukos centru čia steigti savo verslus“, – pabrėžė Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina.
Sveikatos apsaugos viceministras O. Niakšu pastebėjo, kad sveikatos duomenų naudojimas užima ypatingą vietą gyvybės mokslo sektoriuje: sveikatos duomenys yra žaliava, reikalinga mokslininkams, verslui, kurti inovatyvius sprendimus sveikatos priežiūros sektoriuje, politikos formuotojams bei kitiems šios ekosistemos dalyviams, todėl jų įveiklinimas – būtinas ir svarbus.
„Šiuo metu sveikatos inovacijų pažanga pasaulyje išgyvena aukso amžių – įgalinamos naujausios technologijos, pasitelkiant duomenis gydymas tampa tikslingesnis, inovatyvesnis ir veiksmingesnis. Startuolis „BrachyDose“ – paveikus pavyzdys, kaip veiksmingai naudojant sveikatos duomenis, skatinamos skaitmeninės inovacijos bei didinamas Lietuvos konkurencingumas“, – sakė O. Niakšu.
Tikslas – ilgalaikis mechanizmas inovacijoms skatinti
Tikimasi, kad šis bandomasis projektas taps ilgalaikiu impulsu, padėsiančiu startuoliams veiksmingiau integruoti sveikatos duomenis į savo sprendimus ir kurti didesnę vertę visuomenei.
„Sveikatos duomenų projektui naudojame tą pačią metodologiją, kurios mokome startuolius: greitas hipotezių formulavimas ir testavimas. Mūsų tikslas – praeiti duomenų prašančio startuolio „kliento kelionę” ir surasti trukdžius, kurie užkerta startuoliams kelią įveiklinti daugiau duomenų. O tada – jungtinėmis jėgomis juos išjudinti, sukurti veiksmingesnį bendradarbiavimo mechanizmą. Esame dėkingi projekto partneriams, kad prisideda prie Lietuvos gyvybės mokslų ekosistemos efektyvinimo“, – kalbėjo „Baltic Sandbox Ventures“ fondo investicinis partneris Dominykas Milašius.
„Lietuvoje turime didelį potencialą įveiklinti sveikatos duomenis, kurti inovatyvius sprendimus, pritraukti užsienio investicijų. Tačiau potencialas, kaip ir didieji duomenys, savaime yra gana beverčiai, jei tikslingai jų nepanaudojame. Todėl kviečiu verslus kuo aktyviau jungtis į bandomuosius projektus ir iniciatyvas, kuo daugiau eksperimentuoti ir testuoti, juolab, kad turime privilegiją naudotis stipriu palaikymu iš valstybės“, – ragino inovacijų agentūros „Biotech Lab“ skyriaus vadovė Jekaterina Kalinienė.
„Šis projektas rodo kelionę, kurią turi praeiti įmonė, norėdama įdarbinti duomenis inovacijų plėtrai. Kartu jis rodo ir institucinę kelionę – padeda viešajam sektoriui identifikuoti, ko trūksta, ir aiškiai suprasti, kodėl svarbu užtikrinti prieigą prie kokybiškų sveikatos duomenų. Manau, kad šis projektas duos praktinį postūmį būtent viešajam sektoriui – būti lankstesniam atveriant duomenis ir suteikiant prieigą prie jų, o tai padės sveikatos inovacijų ekosistemai Lietuvoje tvirtėti, plėstis ir potencialiai tapti ir sveikatos duomenų “hub‘u” Europoje“, – papildė ekonomikos ir inovacijų viceministrė E. Kuročkina.
Sveikatos duomenų prieinamumas ir veiksmingas jų naudojimas yra esminiai veiksniai, kurie gali pakeisti Lietuvos sveikatos inovacijų ekosistemą ir padaryti šalį konkurencingesnę globalioje rinkoje. Būtent todėl svarbu užtikrinti, kad sveikatos duomenys būtų naudojami atsakingai, laikantis visų teisinių ir etinių normų, ir tuo pačiu skatinti verslą maksimaliai išnaudoti šią unikalią galimybę.
„Galimybė verslui saugiai pasinaudoti sveikatos duomenimis daugelyje pasaulio šalių dar tik vystoma, o Lietuvoje aktyviai teikiama jau antrus metus. Džiaugiamės, kad į Valstybės duomenų agentūrą kaip lygūs gali kreiptis ir garsūs universitetai, ir privatus sektorius, ir startuoliai.
Kai gauname paraišką, mūsų komanda padeda klientui suprasti proceso teisinius niuansus, išgryninti idėją iki konkretaus duomenų poreikio, ir tada saugiai paruošia pačius duomenis, visada užtikrinant pacientų privatumą.
„BrachyDose“ tema – sudėtinga, taigi konsultavomės ir su Valstybinės ligonių kasos specialistais. Tikiuosi, kad šis projektas padės mūsų paslaugas padaryti dar skaidresnes, greitesnes ir patogesnes“, – pažymėjo Valstybės duomenų agentūros Sveikatos duomenų komandos vadovas dr. Julius Juodakis.
Tarpsektorinė partnerystė buvo esminis projekto sėkmės veiksnys. „Esame labai dėkingi mūsų partneriams, kurie palaikė projekto idėją ir aktyviai dalyvavo visame procese. Mūsų bendros pastangos prisideda prie šio projekto sėkmės ir atveria naujas galimybes tolimesniam sveikatos duomenų panaudojimui inovacijoms skatinti“, – apibendrino I. Kanapeckienė.