Ambicingo projekto užmojis – sukurti specifinių žarnyno ligų prognozavimo įrankius

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Virškinimo sistemos tyrimų institutas ir Gastroenterologijos klinika pradeda ambicingą „Europos Horizontas“ projektą, skirtą lėtinėms uždegiminėms ligoms.

Tarptautinė tyrėjų komanda siekia pagerinti rizikos prognozavimą, ankstyvą ligų progresavimo nustatymą ir personalizuotą prevenciją sergant reumatoidiniu artritu ir uždegiminėmis žarnyno ligomis, siekiant optimizuoti pacientų gydymo rezultatus.

Reumatoidinis artritas ir uždegiminės žarnyno ligos yra dvi dažnos lėtinės uždegiminės ligos, kurios daro didelę įtaką Europos sveikatos priežiūros sistemoms. Nors reikšmingi moksliniai tyrimai padėjo pagerinti šių ligų gydymą, vis dar trūksta rizikos prognozavimo priemonių ir prevencinių intervencijų. Europos mokslinių tyrimų projektas „PerPrev-CID“ (angl. “Personalised Disease Prediction and Prevention in Chronic Inflammatory Disorders”) siekia užpildyti šią spragą, tyrinėjant naujus standartus ankstyvai molekulinei diagnostikai ir naujus įrankius vertinimui. Projektą koordinuoja Šlėzvigo-Holšteino universitetinė ligoninė (UKSH) ir Kylio universitetas, įtraukiant penkiolika tarptautinių partnerių iš devynių šalių. Projektui per ateinančius penkerius metus bus skirta 11 mln. eurų finansavimo iš Europos Sąjungos „Europos Horizontas“ mokslinių tyrimų ir inovacijų programos. Šveicarijos vyriausybė prisidės daugiau nei 2,5 mln. eurų finansavimu Šveicarijos asociacijos partneriams.

Lėtinės uždegiminės ligos yra imuninės sistemos sutrikimai, kuriems būdingas nekontroliuojamas uždegimas ir vėlesnė audinių destrukcija įvairiose organų sistemose. Prognozuojama, kad iki 2030 m. šios ligos paveiks daugiau nei 10 % Europos gyventojų. Tuo pat metu šių ligų prevencijos ir ankstyvos intervencijos srityse egzistuoja didelis medicininių poreikis. Todėl „PerPrev-CID“ siekia sukurti naujus standartus, skirtus dviejų lėtinių uždegiminių ligų – reumatoidinio artrito ir uždegiminių žarnyno ligų – prevencijai ir gydymui ankstyvoje stadijoje.

„Norime giliau suprasti ankstyvą ligų progresavimą, susitelkdami į mechanizmus, biožymenis ir inovatyvias pacientų centriškumo matavimo priemones, kad galėtume sukurti praktiškus sprendimo priėmimo įrankius, skirtus nustatyti asmenis, turinčius reumatoidinio artrito ir uždegiminių žarnyno ligų riziką. Ši medicinos transformacija dabar pasiekiama inovacijų molekulinių technologijų ir skaičiavimo metodų srityse dėka“, – aiškina prof. Philip Rosenstiel, UKSH ir Kylio universiteto Klinikinės molekulinės biologijos instituto direktorius bei „PerPrev-CID“ konsorciumo mokslinis koordinatorius.

Remiantis ankstesniais ir vykstančiais ES tyrimais, kuriais siekiama optimizuoti tikslinį gydymą, „PerPrev-CID“ analizuos omikos duomenų rinkinius įvairiais pjūviais bei klinikinius fenotipus iš pacientų ir asmenų, turinčių riziką, siekiant nustatyti žymenis, kurie prognozuoja perėjimą į aktyvią ligos formą, ligos progresavimą ir ankstyvą atkrytį. Siekiant geriau stebėti individualų ligos progresavimą ir pacientų savijautą, „PerPrev-CID“ taip pat kuria saugias skaitmeninės sveikatos technologijas, tokias kaip nešiojami įrenginiai ir programėlės, skirtos sekti įvairius sveikatos rodiklius ir užtikrinti nuolatinį, skaitmeninį pacientų duomenų stebėjimą. Tinkle bus sukurti inovatyvūs biomarkeriai, naudojant namuose surinktus biologinius mėginius, tokius kaip kraujas ir išmatos. Be to, projektas įvertins mitybos intervencijos, nukreiptos į triptofano metabolizmo ašį, veiksmingumą užkertant kelią ligos paūmėjimams ir progresavimui ankstyvojoje reumatoidinio artrito ir uždegiminių žarnyno ligų stadijoje.

„Šiame projekte siekiame suprasti, kaip galime anksti, dar prieš ligos ir klinikinių simptomų atsiradimą, identifikuoti asmenis, turinčius uždegiminių, ypatingai žaryno, ligų – opinių kolitų ir Krono ligos – riziką“, – sako prof. Juozas Kupčinskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gastroenterologijos klinikos ir Virškinimo sistemos tyrimų instituto vadovas, kuris koordinuos transliacinius „PerPrev-CID“ tyrimus universitete ir universiteto ligoninėje Kauno klinikose. „Geriausius klinikinius rezultatus galime pasiekti, jei sugebėsime nustatyti ankstyvus ligos veiksnius ir galimai atitolinti ligos pradžią.“

„Integruodami pažangius ilgalaikius omikos – transkriptomo, metilomo, mikrobiomo, metabolomo ir T-ląstelių receptorių – duomenis su detaliais klinikiniais ir gyvenimo būdo duomenimis, mes sieksime sukurti ligoms specifinius prototipinius prognozavimo įrankius, skirtus nustatyti asmenis, turinčius ligos pasireiškimo ir ankstyvo progresavimo riziką“, – teigia prof. Jurgita Skiecevičienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Virškinimo tyrimų instituto Klinikinės ir molekulinės gastroenterologijos laboratorijos vadovė – mokslininkė, kuri koordinuos „PerPrev-CID“ tyrimų veiklą Lietuvos sveikatos mokslų universitete. „Mūsų darbas siekia pagerinti sveikatos rezultatus ir įgalinti į pacientą orientuotą personalizuotą priežiūrą”.

Per šias pastangas ir stiprų dėmesį pacientų įtraukimui, projektas žymiai prisideda prie pacientų įgalinimo ir į pacientus orientuotų tyrimų pažangos. „Siekiame mesti iššūkį tradiciniam iš viršaus į apačią orientuotam medicinos tyrimų metodui, skatindami bendrakūrimą, kai asmenys, turintys reumatoidinio artrito ar uždegiminių žarnyno ligų riziką, dalyvauja kaip aktyvūs dalyviai viso tyrimo proceso metu. Šis įsitraukimas suteikia jiems galimybę aktyviai dalyvauti priimant sprendimus dėl savo sveikatos“, – teigia prof. P. Rosenstiel. Be to, „PerPrev-CID“ suteiks sveikatos priežiūros specialistams pažangius įrankius ir moksliškai patvirtintus duomenis apie omikos, mitybos ir gyvenimo būdo veiksnius, leidžiančius personalizuoti pacientų priežiūrą. Šie ištekliai taps gairėmis būsimoms personalizuotos sveikatos priežiūros iniciatyvoms, skatinančioms pacientų centrinius klinikinius tyrimus.