1919
Įsteigti Aukštieji medicinos kursai, kurie 1920 m. sausio pabaigoje tapo Aukštųjų kursų Medicinos skyriumi.
Medicinos akademija
Medicinos akademijos istorinė raida
Pirmojo pasaulinio karo ir nepriklausomybės kovų išvargintoje Lietuvoje 1918–1919 m. gyvybiškai trūko gydytojų. Kauno medicinos draugija pasiūlė miesto ligoninėse pradėti praktinius mokymus medicinos studentams, kurie buvo baigę tris ar daugiau kursų. Pirmąjį tokį užsiėmimą 1919 m. spalio 15 d. Kauno valstybinėje ligoninėje organizavo chirurgas Juozas Žemgulys.
1919 m. gruodžio mėn. tuometė Švietimo ministerija oficialiai leido Aukštųjų medicinos kursų veiklą, o 1920 m. sausio 22 d. patvirtino šių kursų statutą. 1920 m. sausio 27 d. Aukštieji medicinos kursai tapo Lietuvos Aukštųjų kursų Medicinos skyriumi. 1921 m. Medicinos skyriuje įsteigtos Farmacijos ir Odontologijos sekcijos.
1922 m. vasario 16 d., atidarius Lietuvos universitetą, jo Medicinos fakultete veikė Medicinos, Odontologijos, Farmacijos ir Veterinarijos (iki 1928 m.) skyriai. Trūkstant mokslinio personalo, kai kurių katedrų vadovų pozicijas užėmė profesoriai iš užsienio. Klinikinės katedros glaudėsi didžiosiose Kauno ligoninėse. 1930 m. Vytauto prospekte pastatyti Medicinos fakulteto Akių, ausų, nosies ir gerklės ligų klinikų rūmai. Buvusio anatomikumo vietoje, A. Mickevičiaus gatvėje 1932 m. baigta Medicinos fakulteto Centrinių rūmų statyba. 1937 m. pradėtos statyti Medicinos fakulteto klinikos Žaliakalnyje. 1940 m. liepos mėn. visi klinikų skyriai, kuriuose įrengtos 663 lovos, jau buvo parengti ligonių priėmimui.
1940–1941m. sovietų okupacijos metu atleista dalis Medicinos fakulteto mokslo personalo, ištremti kai kurie studentai ir dėstytojai. Prasidėjus nacių okupacijai iš darbo pašalinta dalis su sovietine valdžia bendradarbiavusių dėstytojų. Medicinos fakulteto klinikoms teko išsikraustyti iš naujų patalpų – jose įsikūrė karo ligoninė. 1944 m. vasarą į Vakarus pasitraukė dalis Fakulteto personalo. Pokario metais atnaujinus veiklą, griežtai reikalauta laikytis sovietinių partijos ir vyriausybės nurodymų. Už antitarybinę veiklą nuteisti kalėti kai kurie studentai.
1947–1950 m. jauni dėstytojai apgynė medicinos mokslų kandidatų disertacijas, buvo leidžiami Medicinos fakulteto Darbų tomai. 1948 m. įkurtas Kauno universiteto Farmacijos fakultetas.
1950 m. spalio 31 d. sovietų aukštojo mokslo ministro įsakymu Kauno valstybinis universitetas reorganizuotas į Kauno politechnikos institutą ir Kauno medicinos institutą (KMI) su dviem fakultetais – Gydomosios medicinos ir Stomatologijos-farmacijos. Tai, kad tuo metu Kaune pavyko išsaugoti universitetines medicinos studijas, siejama su Kauno klinikomis, neturėjusiomis analogų tuometėje Sovietų Sąjungoje.
1968 m. Stomatologijos-farmacijos fakultetas perorganizuotas į du atskirus fakultetus, 1969 m. Gydomosios medicinos fakultetas perorganizuotas į Teorinės medicinos ir Klinikinės medicinos fakultetus. Tuo metu plėsta KMI materialinė bazė, dalyvauta tarptautinėse programose. Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos mokslinio tyrimo institutas prie KMI tapo vienu iš trijų Europoje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) centrų, tiriančių širdies išeminės ligos epidemiologiją.
1971–1972 m. sėkmingai vykdyta Kauno Roterdamo epidemiologinių tyrimų studija. KMI tapo pasaulyje žinomu mokslo centru.
1989 m. spalio 23 d. Kauno medicinos institutas tapo Kauno medicinos akademija (KMA), kurioje pradėjo studijuoti iš užsienio atvykę studentai. Atkūrus nepriklausomybę, KMA pasuko demokratizavimo ir struktūrinių reformų keliu: 1992 m. įkurtas Slaugos, 1994 m. – Visuomenės sveikatos fakultetas. 1998 m. KMA reorganizuojama į Kauno medicinos universitetą (KMU).
2007 m. atidaryta nauja Universiteto Biblioteka ir informacijos centras. Tai – viena šiuolaikiškiausių Lietuvoje universitetų bibliotekų, kuri projektuota ir statyta pagal naujausius pasaulio universitetų bibliotekų standartus.
2010 m. birželio 30 d. Seimo nutarimu, patvirtinus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) statutą, Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija susijungė į didžiausią biomedicinos specialistus rengiančią aukštąją mokyklą Lietuvoje.
Svarbiausios datos
1922
Atidaryto Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto pirmuoju dekanu patvirtintas Petras Avižonis. Steigiamojo Seimo priimtame universiteto statute buvo numatyti ir Medicinos fakultete pradėjo veiklą Medicinos, Farmacijos, Odontologijos ir Veterinarijos skyriai.
1937
Medicinos fakulteto dekano Vlado Lašo iniciatyva pradėtos statyti Vytauto Didžiojo universiteto klinikos, 1940 m. priėmusios pirmuosius ligonius.
1950
Kauno valstybinis universitetas reorganizuotas į Kauno medicinos (KMI) ir Kauno politechnikos (KPI) institutus.
1989
Kauno medicinos institutas tapo Kauno medicinos akademija (KMA). 1990 m. į jos struktūrą grąžintos Akademinės klinikos, 1991 m. – Endokrinologijos ir Kardiologijos institutai. 1992 m. įkurtas Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas, reorganizuotas Biomedicininių tyrimų institutas, įkurtos profilinės akademinės klinikos, reorganizuotos kai kurios katedros, pradėtos reorganizuoti studijos.
1998
Kauno medicinos akademija tapo Kauno medicinos universitetu (KMU).
2010
Susijungus Kauno medicinos universitetui ir Lietuvos veterinarijos akademijai buvo įsteigtas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU).
Kauno medicinos universitetas tapo Medicinos akademija LSMU sudėtyje.
rektoriai
-
1947–1953 m.Prof. Juozas Kupčinskas
-
1953–1984 m.Prof. Zigmas Januškevičius
-
1984–1991 m.Prof. habil. dr. Antanas Praškevičius
-
1991–2002 m.Prof. habil. dr. Vilius Jonas Grabauskas
-
2002–2010 m.Prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas
kancleriai
-
2002–2016 m.Prof. habil. dr. Vilius Jonas Grabauskas
-
2016 m. – dabarProf. habil. dr. Daiva Rastenytė