Kasmet prisjungia po 2 doktorantus
Vidutiniškai 19 publikacijų per metus
Fiziologijos ir farmakologijos institutas
2011 metų balandžio 15 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Senato nutarimu įkurtas Fiziologijos ir farmakologijos institutas. Šis naujas Universiteto padalinys vienija du gilias tradicijas ir didelį mokslinį potencialą turinčius padalinius – Fiziologijos bei Teorinės ir klinikinės farmakologijos katedras.
Šiuo metu visame pasaulyje vykdomi moksliniai tyrimai fiziologijos ir farmakologijos srityse yra labai glaudžiai susiję. Instituto įkūrimas ir dviejų fundamentaliųjų sričių mokslininkų bendradarbiavimas sustiprins ne tik mokslinę, bet ir studijų bazę.
Esminė Farmakologijos ir fiziologijos instituto veiklos sritis – mokslinio darbo organizavimas ir vykdymas. Institutas organizuoja ir vykdo studijų programas, mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, rengia mokslininkus ir specialistus.
Pagrindiniai fiziologijos ir farmakologijos instituto tikslai:
- vykdyti šiuolaikinius biomedicinos tyrimus fiziologijos ir farmakologijos srityse, gausinti ir skleisti mokslo žinias ir patirtį visuomenės sveikatos ir jos stiprinimo, žmogaus organizmo sistemų funkcionavimo, ligų gydymo, profilaktikos ir kontrolės bei gyvenimo kokybės (gerovės) užtikrinimo srityse;
- rengti mokslininkus bei dalyvauti Universiteto, Lietuvos ir tarptautinėse mokslo ir studijų programose;
- teikti aukščiausiojo lygio specializuotas ekspertines paslaugas institucijoms, formuojančioms ir įgyvendinančioms šalies bei jos atskirų regionų sveikatos ir vaistų kontrolės politiką;
- efektyviai panaudoti mokslinių tyrimų duomenis sveikatos sistemoje ir studijų procese;
- optimizuoti fiziologijos ir farmakologijos dalykų studijas, tobulinant tradicinius bei diegiant naujus dėstymo metodus.
Pagrindinės Fiziologijos ir farmakologijos instituto funkcijos:
- organizuoti ir vykdyti studijų programas ir mokslinius tyrimus;
- rengti studijų planus ir programas, dėstomų dalykų programas ir specializacijų planus;
- kaupti mokslui ir studijoms reikalingą aparatūrą ir įrangą;
- rengti vadovėlius, mokslinius straipsnius, mokymo knygas ir kitas studijų bei mokslo priemones;
- svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl kandidatų į pedagogines, Instituto vadovo ir į Instituto sudėtį įeinančios mokslo laboratorijos mokslo darbuotojų ir vadovo konkursines vietas;
- atlikti mokslinių straipsnių, projektų, sveikatos programų, vaistinių medžiagų ir vaistų ekspertizes, teikti mokslines ir praktines konsultacijas;
- rengti projektus ir paraiškas papildomam finansavimui gauti Lietuvoje ir užsienyje;
- organizuoti mokslinius renginius, konferencijas, simpoziumus;
- skleisti naujausias mokslo žinias ir patirtį visuomenėje.
MOKSLINĖ VEIKLA
Institute atliekami kraujagyslių endotelio išskiriamų medžiagų ir jų poveikio tyrimai, endotelio kalcio aktyvuojamų kalio kanalų svarbos azoto oksido sintezei tyrimai, širdies vainikinių kraujagyslių funkcijos ir jos sutrikimų hipertenzijos metu tyrimai, azoto oksido išsiskyrimo sutrikimai arterijose hipertenzijos metu. Taip pat tiriama plautinės hipertenzijos įtaka širdies darbui ir plautinių arterijų pokyčiai, atliekami plaučių arterijų pokyčių mechanizmų tyrimai, plautinės hipertenzijos metu. Tyrinėjami erekcijos sutrikimai ir jų mechanizmai, kalcio įtaka ir vazokonstrikcijos mechanizmai.
Institute įdiegtos ir išvystytos smulkiųjų arterijų in vitro miografijos ir izoliuotos perfuzuojamos širdies kompiuterizuoto tyrimo metodikos. Institute atliekami kraujagyslių kontraktiliškumo tyrimai vielinės miografijos metodu. Šių tyrimų metu tiriamas augalinių preparatų ir jų sudedamųjų dalių poveikis kraujagyslių tonusui siekiant nustatyti naujų augalinių preparatų poveikio kraujagyslių tonusui mechanizmus bei sukurti kraujospūdžio mažinimui palankius preparatų derinius.
Taip pat Institute atliekami tyrimai siekiant nustatyti renino-angiotenzino sistemos (RAS) funkciją, ekspresiją bei lokalizaciją, ištiriant sveikų ir nutukusių pacientų tuščiosios žarnos mėginius.
Instituto mokslininkai nagrinėja aktualius vaistų veiksmingumo, tarpusavio sąveikos, nepageidaujamų reakcijų į vaistus klausimus. Analizuojamas atskirų vaistų suvartojimas, nagrinėjama vaistų suvartojimo priklausomybė nuo ligų paplitimo ir socialinių veiksnių.
Taip pat vykdomi klinikinės farmakokinetikos, vaistų efektyvumo vertinimo, farmakoepidemiologiniai ir farmakoekonominiai tyrimai. Taip pat atliekama nemažai tyrimų racionalios vaistų farmakoterapijos tematika. Šie tyrimai atliekami bendradarbiaujant su LSMU ligonine Kauno klinikomis.
Šiuo metu atliekamas tyrimas tema „Imunosupresantų terapinių koncentracijų nustatymas ir jų monitoravimas naudojant tikimybių teorijos modelį“. Taikant matematinių tikimybių teorijas siekiama nustatyti imunosupresantų terapinių langų ribas po skirtingų organų transplantacijos ir nustatyti kokia yra tikimybė dozuoti vaistą tiksliai. Tiriamieji – pacientai po organų transplantacijos (inkstų, kepenų, širdies, plaučių ar kaulų čiulpų), kuriems buvo paskirtas gydymas imunosupresantais. Į tyrimą planuojama įtraukti ne tik pacientus, kuriems organo tranplantacija buvo atlikta Lietuvoje, bet ir Prancūzijos Limoges universiteto ligoninės, su kuria bendradarbiaujama šio tyrimo metu, pacientus.
Viena iš naujų instituto mokslinių sričių – kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos tyrimai. Šiuo metu institute vykdomi trys Lietuvos mokslo tarybos finansuojami projektai šioje srityje.
Taip pat rengiama daktaro disertacija tema „Kamieninių ląstelių preparato kūrimas, charakterizavimas ir taikymas inkstų regeneracijai“. Šio mokslinio darbo metu bus atliekamas raumeninės kilmės ir kaulų čiulpų kilmės kamieninių ląstelių izoliavimas, kultivavimas ir taikymas ikiklinikiniame nefrotoksiškumo modelyje su laboratoriniais gyvūnais, terapinių žvalgomųjų dozių parinkimas, efektyviausios kamieninių ląstelių terapijos atrinkimas, kamieninių ląstelių preparatų farmakokinetikos ir farmakodinamikos tyrimai.
Institutui įsigijus naują įrangą, atsivėrė naujos galimybės vykdyti farmakologinius tyrimus su izoliuotais laboratorinių gyvūnų organais ar audiniais. Šioje srityje šiuo metu dirba Instituto doktorantė, Farmacijos ir Medicinos fakultetų magistrantai.
studijos
Fiziologijos ir farmakologijos institute dėstoma visų LSMU Medicinos akademijos fakultetų studentams. Instutute dėstomos šios disciplinos: fiziologija, patologinė fiziologija, patologija, farmakologija, klinikinė farmakologija, farmakoterapija, fitopreparatai ir homeopatiniai medikamentai, racionalus klinikinis antimikrobinių vaistų vartojimas, bendroji nozologija.
Medicinos fakulteto II ir III kursų studentai studijuoja fiziologijos ir farmakologijos disciplinas šiuose probleminių studijų moduliuose:
- Ikiklinikiniai studijų pagrindai ir judėjimas
- Medžiagų įsisavinimas ir homeostazė
- Kvėpavimas ir kraujotaka
- Žmogaus reprodukcinė sveikata ir klinikinių studijų pagrindai
- Neuromokslų pagrindai
- Imuninins atsakas ir infekcija
Doktorantūros studijų disciplinos
Fiziologijos ir farmakologijos institute magistro darbus rengia Farmacijos fakulteto studentai, baigiamuosius mokslinius darbus – Medicinos fakulteto studentai. Biomedicinos mokslų srities, medicinos (06B) ir farmacijos (08B) mokslo krypčių doktorantai institute studijuoja šiuos kursus:
- Bendrosios klinikinės farmakologijos pagrindai
- Farmakokinetikos ir toksikokinetikos pagrindai
- Farmakologijos dėsnių ir metodų taikymas medicinos tyrimuose
- Ląstelės biologija
- Vaistų kūrimas ir jų kokybės vertinimas
- Žmogaus fiziologija: reguliacijos lygiai ir mechanizmai
LSMU SMD fiziologijos būrelis
2009 metų lapkričio 23 dieną įkurtas LSMU Studentų mokslinės draugijos Fiziologijos būrelis. Būrelio moksliniu vadovu tapo Fiziologijos ir farmakologijos instituto vedėjas prof. Edgaras Stankevičius. Būrelio veikloje dalyvauja Medicinos ir Farmacijos fakultetų studentai.
Plačiau apie LSMU SMD Fiziologijos būrelį galite pasiskaityti
Vystomi projektai ir bendradarbiavimas
- Instituto mokslininkai 2010 – 2013 m. dalyvavo projekte tema „Ginkmedžių, gudobelių ir sukatžolių optimalių derinių paieška ir kapsulių sukūrimas, įvertinus šių augalų poveikį širdies ir kraujagyslių funkcijai“.
- Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Onkologijos institutu atliekami tyrimai tema „Rezistentiškumo spindulinei terapijai moduliacija navikinio proceso metu“. Išvesta atspari spindulinei terapijai ląstelių linija, nustatyta genų, turinčių įtaką atsparumo spindulinei terapijai išsivystymui, raiška. Numatoma tirti rezistentiškumo spindulinei terapijai moduliaciją β-gliukanais.
- Projekto partneriai – Department of Gastrosurgical Research and Education, Institute of Clinical Sciences, Sahlgrenska Academy, University of Gothenburg, Gothenburg, Sweden. Šie tyrimai atliekami naudojant „Western blot“, „Immunohistochemistry“, „ELISA“, „Ussing chamber“ metodikas. Tikimasi įrodyti, renino angiotenzino sistemos (RAS) egzistenciją tuščiojoje žarnoje, kas leistų konkrečiai žinoti atskirų RAS komponentų poveikį absorbcijos funkcijai.
- Bendradarbiaujant su Veterinarijos akademijos mokslininkais atliekami tyrimai su energetiniais gėrimais, tiriama jų vartojimo įtaka kardiomiocitų struktūriniams pokyčiams.
Instituto mokslininkai bendradarbiauja su šiomis Lietuvos aukštojo mokslo institucijomis bei mokslinių tyrimų centrais:
- Kardiologijos instituto Ląstelių kultūrų laboratorija;
- Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas;
- Vilniaus universitetas Onkologijos institutas;
- Kauno technologijos universitetas;
- Vilniaus dailės akademija;
- Kauno dailės fakultetas;
- Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
Fiziologijos ir farmakologijos institutas 2012 m. pradėjo bendradarbiauti su Valstybine vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Bendradarbiavimo sutartį 2012 m. kovo 2 d. pasirašė LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas ir VVKT vadovas Gintautas Barcys. Sutarties įgyvendinimas patikėtas LSMU Fiziologijos ir farmakologijos instituto (FFI) mokslininkams. Saugus ir efektyvus vaistų vartojimas Lietuvoje, klinikinės farmakologijos rezidentūros studijų steigimas – šie siekiai numatyti LSMU ir VVKT pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje.
Fiziologijos ir farmakologijos institutas bendradarbiauja su šiomis užsienio institucijomis:
- Europos vaistų agentūra, Londonas, Didžioji Britanija;
- Aarhus universitetas, Kopenhaga, Danija;
- Koç universitetas, Stambulas, Turkija;
- Latvijos universitetas, Medicinos institutas, Ryga, Latvija;
- Tartu universitetas, Tartu, Estija;
- Kylio universitetas, Kylis, Vokietija.
Istorija
Fiziologijos ir farmakologijos institutas, įkurtas 2011 metais, vienija du gilias tradicijas ir didelį mokslinį potencialą turinčius padalinius Fiziologijos ir Teorinės ir klinikinės farmakologijos katedras. Jo vadovu išrinktas instituto sukūrimo iniciatorius ir organizatorius prof. Edgaras Stankevičius.
Fiziologijos katedros istorija
Lietuvos Vyriausybei 1919 m. pradžioje persikėlus į Kauną, susirūpinta aukštosios mokyklos kūrimo reikalais. Mobilizacija ir lėšų trūkumas lėtino pirmojo lietuviško universiteto steigimą, nors būtinybė turėti tokią įstaigą buvo akivaizdi.
1920 m. sausio 27 d. dabartiniame Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastate (Gimnazijos g. 3) iškilmingai atidaryti Aukštieji kursai su šešiais skyriais: Humanitarinių mokslų, Teisės, Matematikos-fizikos, Gamtos, Medicinos ir Technikos.
Medicinos skyrius 1922 m. peraugo į Lietuvos universiteto Medicinos fakultetą. Čia Fiziologijos ir fiziologinės chemijos katedra įkurta 1922 m., pirmuoju katedros vedėju išrinktas prof. Vladas Lašas, kuris vadovavo iki 1966 m.
Reorganizavus Kauno valstybinį universitetą ir įkūrus Kauno medicinos institutą nuo 1951 m. katedra buvo vadinama Normaliosios fiziologijos, nuo 1966 m. – Normalinės fiziologijos, nuo 1979 m. iki 1993 m. – Normalinės ir patologinės fiziologijos katedra, nes prisijungė patologinės fiziologijos katedra.
Nuo 1993 m. atsiskyrus patologinės fiziologijos katedrai, katedra vadinama Fiziologijos katedra.
2003 m. vėl susijungus su patologinės fiziologijos katedra, katedros pavadinimas išliko Fiziologijos katedra. 2011 m. balandžio 15 d. susijungus Fiziologijos ir Farmakologijos katedroms, įkurtas Fiziologijos ir farmakologijos institutas, kurio vadovu išrinktas instituto sukūrimo iniciatorius ir organizatorius prof. Edgaras Stankevičius.
Fiziologijos katedros vedėjai ir instituto vadovas
Prof. Vl. Lašas
Pirmuoju katedros vedėju tapo prof. Vladas Lašas – baigė Sankt Peterburgo ir Tartu universitetus. 1930 m. kartu su J. Mackevičaite-Lašiene parengė ir išleido vadovėlį aukštosioms mokykloms „Trumpa žmogaus anatomija, fiziologija ir higiena”. 1931 m. kartu su vyr. asistentu J. Šopausku parašė ir išleido vadovėlį studentams medikams „Fiziologijos praktikos darbai”. 1945 m. – 1958 m. laikotarpiu monografijose parašė ir atspausdino visą fiziologijos kursą studentams, o 1965 m., atnaujinęs ir papildęs kurso dalis, išleido pirmąjį fiziologijos vadovėlį Lietuvoje „Žmogaus fiziologija”.
1922 m. VI. Lašas išrinktas docentu, vėliau ekstraordinariniu profesoriumi, 1928 m. – ordinariniu profesoriumi, o 1922 m. – 1940 m. – 1941 m. – Kauno valstybinio universiteto prorektoriumi. 1924 m. – 1940 m. Vytauto Didžiojo universiteto, 1944 m. -1946 m. – Kauno valstybinio universiteto Medicinos fakulteto dekanas. 1945 m. jam buvo suteiktas nusipelniusio Lietuvos Respublikos mokslo veikėjo vardas, 1946 m. išrinktas Lietuvos Mokslų Akademijos akademiku, 1948 m. – SSRS Medicinos Mokslų Akademijos nariu korespondentu. Jam vadovaujant buvo pastatyti Medicinos fakulteto rūmai A. Mickevičiaus gatvėje (1933), Akių ir Ausų-nosies-gerklės ligų klinikos Vytauto prospekte (1930; dabar Karo ligoninė) ir Klinikinė ligoninė (1940).
Jis vienas ir su kitais autoriais yra parengęs daugiau kaip 120 mokslo darbų – monografijų, vadovėlių, straipsnių, brošiūrų, apžvalgų, tarp kurių – stambus vadovėlis „Žmogaus fiziologija“ (1965). Bendradarbiavo leidiniuose „Aušrinė“, „Lietuvos ūkininkas“, „Jaunimas“, „Kultūra“.
Prof. Bernardas Padegimas
1957 m. jis apgynė disertaciją medicinos mokslo daktaro laipsniui įgyti, o 1968 m. – habilituoto mokslo daktaro disertaciją „Eksperimentiniai duomenys apie anafilaksijos išsivystymo mechanizmą”, sukūrė pasyviosios anafilaksijos terminologiją.
1953 m. baigęs Kauno medicinos institutą, B. Padegimas buvo priimtas Fiziologijos katedros aspirantu. Tyrė ūminių alerginių reakcijų mechanizmus, interoreceptorių reikšmę, desensibilizaciją ir gavo naujų mokslinių duomenų apie pasyviąją anafilaksiją.
Po prof. Vl. Lašo mirties prof. Bernardas Padegimas buvo išrinktas katedros vedėju. Jis katedrai vadovavo 1966 m. – 1993 m.
Prof. habil. dr. Romualdas Abraitis
1961 m. jis baigė Kauno medicinos institutą ir buvo paskirtas Fiziologijos katedros asistentu. 1965 m. apgynė medicinos mokslo daktaro disertaciją, 1992 m. Romualdas Abraitis apgynė habilituoto mokslų daktaro disertaciją tema „Širdies anafilaksija”.
Naudodamas sekcijinę ir eksperimentinę tyrimų medžiagą, nustatė širdies laidžiosios sistemos, kontraktilinio miokardo ir širdies vainikinių kraujagyslių histaminerginės sistemos reikšmę alerginėms reakcijoms.
1993 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Tais pačiais metais profesorius tapo katedros vedėju. Prof. habil. dr. Romualdas Abraitis katedrai vadovavo 1993 m. – 2002 m.
Prof. Anatolijus Juozas Kondrotas
1961 m. baigė KMI Gydomąjį fakultetą. 1963 m. – 1965m. buvo KMI Normaliosios fiziologijos katedros aspirantas, 1965 m.-1969 m. KMI Normaliosios fiziologijos katedros vyr. dėstytojas. Nuo 1969 m. – docentas. Tyrė alerginių reakcijų imunologinius patogenezės mechanizmus, atliko fitoimunostimuliatorių ikiklinikinius tyrimus.
1966 m. apgynė med. mokslų kandidato disertaciją tema „Acetilcholino, histamino, heparino vaidmuo ūmaus tipo alerginėse reakcijose“. 1969 m. Normaliosios fiziologijos katedros docentas, 1979 m. Patologinės fiziologijos sektoriaus vedėjas. 1984m. Lietuvos valstybinės premijos laureatas. 1992 m. apgynė habilituoto medicinos daktaro disertaciją tema „T- ir B-limfocitų vaidmuo ūmaus tipo alerginėse reakcijose“. 1994m. gavo profesoriaus pedagoginį mokslinį vardą. Buvo Lietuvos patofiziologų mokslinės draugijos valdybos pirmininkas, yra Lietuvos imunologų mokslinės draugijos garbės narys, tarptautinio žurnalo “Imunologija, alergologija, infektologija” redakcinės tarybos narys. Recenzavo šiuos mokslinius leidinius: “Imunologiniai tyrimo metodai reumatologijoje” (E. Redaitienė ir kt.), “Imunologija” (J. Pieškus) “Alergologija” (R. Dubakienė).
1993 m.-2003 m. Patologinės fiziologijos katedros vedėjas, profesorius.
Prof. Egidijus Kėvelaitis
Prof. R. Abraičio mokinys, profesorius Egidijus Kėvelaitis, vadovavo katedrai 2002 m. – 2009 m. 1979-1985 m. jis studijavo Kauno medicinos institute ir jau nuo antrųjų studijų metų savo mokslinę ir profesionalią veiklą susiejo su Fiziologijos katedra. 1985 m. – 1988 m. E. Kėvelaitis dirbo KMI Normalinės ir patologinės fiziologijos katedros asistentu, 1988 m. – 1992 m. – KMI (nuo 1989 m. – KMA) Normalinės ir patologinės fiziologijos vyr. dėstytoju, 1992 m. – 2001 m. KMA (nuo 1998 m. KMU) Fiziologijos katedros docentu. Dirbdamas katedroje, E. Kėvelaitis pirmasis užregistravo žmogaus širdies sinusinio mazgo (sekcinės medžiagos) elektrinius potencialus, taip pat ištyrė alerginius širdies laidžiosios sistemos ir širdies vainikinių kraujagyslių histaminerginius mechanizmus. Moksliniai tyrimai buvo apibendrinti medicinos mokslų kandidato disertacijoje, kuri apginta 1988 m., o 1993 m. nostrifikuota į mokslų daktaro disertaciją. 2001 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. 2002 m. – 2009 m. buvo Fiziologijos katedros vedėju.
Organizavo renginius „KMU knyga 2002 – 2003“, „KMU knyga 2004 – 2005“, „KMU knyga 2006 – 2007“, kuriuose pristatomi ir apdovanojami mūsų universiteto leidinių autoriai.
Prof. E. Kėvelaitis kaip mokslininkas dalyvavo ir vadovavo daugeliui Lietuvos ir užsienio programų, buvo didelės erudicijos žmogus. 2000 m. – 2007 m. buvo Europos fiziologų draugijų federacijos (FEPS) tarybos narys. Buvo Europos kardiologijos draugijos (angl. European Society of Cardiology), Niujorko Mokslų akademijos (angl. New York Academy of Sciences), Danijos farmakologų draugijos (angl. Danish Society of Pharmacology) narys. 2001m. – 2009 m. – žurnalo „Medicina“ redakcijos valdybos pirmininkas ir mokslinis redaktorius. Prof. E .Kėvelaičio dėka žurnalas „Medicina“ 2007 m. įtrauktas į Mokslinės informacijos instituto (ISI) (angl. Institute for Scientific Information) leidinių sąrašą.
Prof. E. Kėvelaitis su bendraautoriais parengė 6 vadovėlius, vadovavo ir kartu su Lietuvos bei užsienio mokslininkais išleido vadovėlį „Žmogaus fiziologija“, kuris 2005 m. buvo apdovanotas Lietuvos respublikos švietimo ir mokslų ministerijos premija. 2006 m. išleistas antrasis šio vadovėlio leidimas. Iš viso prof. E. Kėvelaitis yra daugiau nei 150 publikacijų bendraautoris.
Prof. Edgaras Stankevičius
Nuo 2009 m. vadovavo KMU Fiziologijos katedrai, 2011 m. įkūrus Fiziologijos ir farmakologijos institutą, tapo jo vadovu. Vadovavo institutui iki 2017 m., 2022 m. po pertraukos grįžo į šias pareigas ir institutui vadovauja iki šiol.
Prof. Arvydas Ūsas
Vadovauja Fiziologijos ir farmakologijos institutui nuo 2017 m. iki 2022 m.
Lietuvos fiziologų draugijos istorija
Plėtojantis fiziologijos mokslui Lietuvoje, 1955 m. birželio 6 d. tuometiniame Kauno medicinos institute buvo įkurta Lietuvos fiziologų draugija. Draugijos steigėju ir pirmuoju pirmininku tapo prof. Vl. Lašas (1955 m. – 1966 m.). Pradžioje draugija vadinosi Lietuvos fiziologų, farmakologų ir biochemikų draugija ir turėjo 26 narius.
Pirmuoju draugijos sekretoriumi buvo prof. habil. dr. Algis Mickis, vėliau – doc. dr. Vl. Rimkevičiūtė, o nuo 1987 m. iki dabar doc. dr. Genuvaitė Civinskienė. Finansus tvarkė doc. dr. Jonas Skirius, o nuo 1975 m. iki dabar doc. dr. Rimvydas Miliauskas. Po akad. Vl. Lašo mirties iki 1969 m. draugijai vadovavo prof. dr. Jonas Šopauskas. Po jo mirties (1969 m.) iki 1997 m. – prof. habil. dr. Bernardas Padegimas, 1997 m. – 2005 m. – prof. habil. dr. Romualdas Abraitis. 2005 m. – 2009 m. draugijos veiklai vadovavo prof. dr. Egidijus Kėvelaitis. Dabartinis Lietuvos fiziologų draugijos pirmininkas yra prof. E. Stankevičius.
Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę didelių prof. habil. dr. A. Gutmano ir prof. dr. E. Kėvelaičio pastangų dėka nuo 1997 m. Lietuvos fiziologų draugija tapo asocijuota Europos fiziologų draugijų federacijos (angl. Federation of European Physiological Societies – FEPS) nare, o nuo 1999 m. – tikrąja šios organizacijos nare.
Dalyvavimas šioje organizacijoje suteikia:
- galimybes dalyvauti ir gauti paramą kongresuose, kuriuos organizuoja FEPS;
- nemokamą prieigą prie FEPS žurnalo „Acta Physiologica“, kuris turi aukštą citavimo indeksą.
Teorinės ir klinikinės farmakologijos katedros istorija
1990 m. prof. A. Mickio iniciatyva katedroje įkurtas naujas padalinys – klinikinės farmakologijos skyrius, jam parengti dėstytojai. Tais pačiais metais katedra pavadinta Teorinės ir klinikinės farmakologijos katedra. 1992 – 1997 m. katedros vedėju buvo doc. R. Basevičius, nuo 1997 m. iki pat Fiziologijos ir farmakologijos institutos sukūrimo katedros vadovu buvo doc. A. Milašius.
Katedros dėstytojai parengė daugiau nei 30 metodinių leidinių, parašė ir išleido 6 farmakologijos vadovėlius. Už lietuviškų farmakologijos vadovėlių rengimą katedros darbuotojams 1987 m. suteikta Lietuvos respublikinė premija.
1922 m. Lietuvos universiteto Medicinos fakultete įkurta Farmakologijos katedra. Pirmuoju jos vedėju tapo profesorius P. Raudonikis, kuris katedrai vadovavo iki 1937m., o farmakologijos kursą skaitė nuo 1922 m. iki 1927 m. 1927 – 1940 m. farmakologijos paskaitas skaitė prof. B. Šiaulis. Jis vadovavo katedrai 1937 – 1940 m. 1940 – 1941 m. Farmakologijos katedrai vadovavo prof. J. Kairiūkštis, 1941 – 1948 m. doc. V. Kairiūkštis. 1948 m. katedros vedėju tapo doc. A. Tumas, kuris vadovavo katedrai 9 metus. Nuo 1956 m. katedros vedėjo pareigas perėmė prof. A. Mickis, kuris Farmakologijos katedrai vadovavo ilgiausiai – net 36 metus.
Fiziologijos ir farmakologijos institutas
fiziologija@lsmu.lt
A. Mickevičiaus g. 9, Kaunas
Prof. Edgaras Stankevičius
Fiziologijos ir farmakologijos instituto vadovas