Bandomojo projekto patirtis: lankančios specialistės šeimose tapo laukiamos, nauda – neabejotina

„Nežinau, ką būčiau dariusi be jūsų“, – tokios ir panašios naujagimio susilaukusių moterų reakcijos pirmąsias Lietuvoje šeimų lankymo specialistes itin džiugina ir drąsina. 

Daliai bandomajame projekte dalyvavusių šeimų nuolat jas lankiusios specialiai apmokytos slaugytojos bei akušerės tapo nepakeičiamomis patarėjomis: nuo pasirengimo gimdymui, naujagimio priežiūros, žindymo patarimų iki psichologinės pagalbos užkertant kelią pogimdyvinei depresijai. Siekiama, kad 12-oje savivaldybių pasiteisinusi paslauga taptų nacionaline.

Nemažai daliai vaikus auginančių Lietuvos šeimų reikalinga pagalba, ypač jei tai socialinių poreikių turinčios ar socioekonominę atskirtį patiriančios šeimos, kurioms stinga vaikų priežiūros žinių ir įgūdžių.

Statistikos duomenimis, per penkerius metus, 2018 – 2021 m., Lietuvoje dvigubai padaugėjo fizinio smurto atvejų prieš mažamečius vaikus. Per šį laikotarpį smurtą patyrė apie 3 tūkst. įvairaus amžiaus vaikų, pusė šių atvejų – artimoje aplinkoje. Kasmet Lietuvoje dėl įvairių priežasčių tėvų globos netenka apie 1,5 tūkst. vaikų.

Pasitelkus Vakarų šalių patirtį, pastaruosius trejus metus dvylikoje Lietuvos savivaldybių vyko bandomasis šeimų lankymo, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas, projektas: 22 parengtos specialistės nuolat lankė ir konsultavo šeimas – nuo kūdikio gimimo iki kol jam sukako 2 metai.    

Užsienio šalių patirtis rodo, kad dėl tokios konsultavimo paslaugos šeimoms net 48 proc. sumažėja vaikų nepriežiūros atvejų, pasireiškia 67 proc. mažiau elgesio ir intelekto sutrikimo problemų, 72 proc. sumažėja motinų nusikalstamumas, 82 proc. išauga moterų aktyvumas darbo rinkoje, 35 proc. sumažėja nėščiųjų hipertenzijos atvejų.

Patarėjos, padėjėjos, pagalbininkės

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Slaugos fakulteto Slaugos klinikos vadovė profesorė Aurelija Blaževičienė pabrėžia: šeimų lankymo specialistės – anaiptol ne socialinės darbuotojos.

„Tai – slaugytojos ar akušerės išsilavinimą turinčios, papildomai baigusios podiplominę

Šeimų lankymo ankstyvosios intervencijos studijų programą specialistės. Jų funkcija – visapusiškai konsultuoti šeimą, pagelbėti sukurti kūdikiui saugią aplinką, mokyti prieraišumo bei kaip išvengti toksiškų santykių šeimoje. Kartais tekdavo mokyti ir tokių elementarių įgūdžių, kaip kūdikio košytės virimas ar malkų skaldymas.  

Vizituoti šeimas apmokėme 22, kitąmet numatome parengti dar 85 tokias šeimų lankymo  specialistes. Iš viso  šeimų lankymo, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas paslauga suteikta 325 šeimoms. Sveikatos apsaugos ministerija yra numačiusi, kad jau kitąmet paslauga galėtų tapti rutinine, finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo – ir taptų pasiekiama visoms šalies šeimoms, kurioms jos reikia“,  – kalbėjo prof. A. Blaževičienė.

Šiuo metu bandomajame projekte dalyvauja šeimos iš Telšių, Gargždų, Klaipėdos, Pakruojo, Kauno, Vilniaus, Elektrėnų, Ukmergės, Marijampolės – viso iš 12 savivaldybių. Tarp didžiausių iššūkių, su kuriais susidūrė naują paslaugą teikiančios specialistės – kaip pritraukti šeimas, pelnyti jų pasitikėjimą, kad įsileistų į namus. Veikloje aktyviai bendradarbiaujama su akušerijos ginekologijos skyriais, šeimos gydytojais bei socialiniais darbuotojais.

Akušerė Irena Stražinskaitė-Glinskienė Plungės mieste lanko 26 šeimas. „Mano stiprybė – esu akušerė. Konsultuojamos moterys iš gimdyklos grįžta su šypsena, nes joms išsamiai paaiškinu, kas kiekvieną sekundę vyks su jų kūnu. Savo misiją suvokiu kaip pagalbą šeimai susiorientuoti informacijos pertekliaus sąmyšyje, suvokti, kas yra motinystė, tėvystė. Kad galėtų ateiti į šeimą, specialistė turi pelnyti pasitikėjimą, būti asmenybe, autoritetu.

Būtina šio projekto sėkmės sąlyga – didesnis lankstumas. Nes šeimoms mūsų reikia ne pagal nustatytą grafiką – o būtent tada, kai prireikia kažko paklausti, arba kai matome, kad reikia konkrečios pagalbos. Trimis atvejais iš 26 mamos situacija galėjo baigti pogimdyvine depresija. Tad vaizdžiai kalbant, mes – šeimos, moters medikai“, – pastebėjo specialistė.

Ateitis: specialistės šeimos gydytojo komandoje

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus vedėjo Artūro Šimkaus ankstyvosios šeimų lankymo intervencijos paslauga įtraukta į sveikatos priežiūros centrų veiklą, šeimos gydytojo komandos sudėtyje. Rengiamas paslaugų aprašo teisės aktas, paslaugos tikslingumą vertins speciali komisija.

LSMU Medicinos fakulteto Neonatologijos klinikos vadovė profesorė Rasa Tamelienė pastebėjo, jog šiuo metu visas pasaulis atsigręžia į šeimą, tad nuo pirmųjų valandų naujagimis nebeatskiriamas nuo mamos, pastaruoju metu – ir nuo tėčio. Neonatologai ir kiti ligoninėje dirbantys specialistai mokosi artimo bendradarbiavimo su šeima.

„Bet kai vaikas grįžta namo, šeimoms kyla daugybė klausimų. Džiugu, kad atsiranda reikalinga paslauga, kai bet kada prireikus galima prašyti lankančio, šeimą pažįstančio specialisto patarimo“, – sakė profesorė.

Projektui „Šeimų lankymo, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas, modelis“ skirta per 1,4 mln. eurų, numatoma, jog jo metu specialiai apmokytos slaugos specialistės suteiks paslaugų 750 šeimų bent dešimtyje savivaldybių. Paslauga nenutrūks: dalyvaujančios savivaldybės įsipareigojo užtikrinti paslaugas dar penkerius, o kai kurios – net aštuonerius metus.