Dirbtinis intelektas medicinoje – objektyvesnė ir efektyvesnė sveikatos priežiūra

Dirbtinio intelekto (DI) pritaikymo galimybės medicinoje pastaraisiais metais eksponentiškai auga – nuo asistavimo sveikatos priežiūros specialistui iki tikslesnės ligų diagnozės. Anot projekto „SustAInLivWork“ dalyvio, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tyrėjo, startuolio „Ligence“ įkūrėjo ir gydytojo-kardiologo Arno Karužo, DI geba įvertinti didelį kiekį duomenų, taip padėdamas diagnozuoti ligas ar efektyviau vertinti pacientų prognozę.

Šios nuolat besivystančios technologijos tampa lyg asistentu gydytojo darbe, ypač atliekant sudėtingas diagnostines procedūras. Pavyzdžiui, sertifikuoti DI įrankiai gali būti naudojami antrajai medicininei nuomonei gauti, o tai gali ženkliai sumažinti klaidų riziką.

„Atsiranda vis daugiau DI taikymo realioje klinikinėje praktikoje pavyzdžių, pavyzdžiui, automatiniai radiologinių tyrimų vertinimo ir analizės įrankiai, skubių klinikinių būklių, kaip insultas, automatizuota diagnostika, įvairių diagnostinių parametrų interpretavimas“, – sako ekspertas.

A. Karužo teigimu, DI į medicininę praktiką įneša ir gerokai daugiau objektyvumo bei standartizacijos, mat išsiskiria pranašumu vertinant įvairias rizikas ar prognozuojant pacientų išeitis: „Didelis spektras ligų gali būti diagnozuojamos padedant DI, ypač kurių įvertinimui yra svarbūs vaizdiniai ar laboratoriniai, genetiniai tyrimai.“

Žmogiškasis kontaktas prarastas nebus

Nors visuomenėje vyrauja įvairios nuomonės dėl DI taikymo sveikatos priežiūroje, daugeliui teikiant pirmenybę žmogiškajam kontaktui tarp gydytojo ir paciento, pasak A. Karužo, jis prarastas nebus.

„Manau, kad DI kaip tik sukurs galimybę padidinti žmogiškąjį kontaktą tarp gydytojo ir paciento, kadangi DI gali padėti ženkliai sumažinti mechaninio darbo dalį, kuri įprastai tenka gydytojui. DI gali tapti svarbiu pagalbininku, suteikiančiu gydytojui daugiau galimybių susitelkti į analitinį darbą ir kurti esminę pridėtinę vertę pacientui“, – sako jis.

LSMU tyrėjas pastebi, jog kitas svarbus DI vystymosi elementas – santykis tarp DI technologijų ir sveikatos priežiūros specialistų, kuris jau dabar pastebimai gerėja.

„Ypač svarbu, kad didėja supratimas, kas apskritai yra DI ir naujos technologijos bei kokia jų svarba. Manau, tolimesnė edukacija apie inovacijas bei didesnis skaičius prospektyvių randomizuotų tyrimų leistų sveikatos priežiūros specialistams vis labiau pasitikėti naujomis technologijomis ir DI“, – teigia A. Karužas

Planuose – tyrimai širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikoje

Siekiant skatinti visuomenės pasitikėjimą DI technologijomis bei stiprinti inovacijas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, keturių Lietuvos ir dviejų užsienio universitetų komanda vykdo projektą „Dirbtinio intelekto ekscelencijos centras tvariam gyvenimui ir darbui“ („SustAInLivWork“).

Kartu su LSMU, Kauno technologijos universitetu (KTU), Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VILNIUS TECH), Hamburgo universitetu (TUHH) bei Tamperės universitetu (TAU) įgyvendinamo projekto metu vykdomuose tyrimuose didelis dėmesys bus skiriamas širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikai. A. Karužas pabrėžia, jog šis ligų spektras – pirmaujantis pasaulyje.

„DI ir inovatyvios technologijos gali padėti ankstyvai širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikai bei tikslesniam ir saugesniam paciento ištyrimui. Išeminės širdies ligos, širdies nepakankamumo diagnostika – vienos pagrindinių krypčių, kurios šiuo metu yra vystomos ir, tikimės, ateityje leis sukurti kasdienei klinikinei praktikai svarbius sprendinius, kurie padės ne tik gydytojams, bet ir pacientams“, – sako A. Karužas.

Projektas „SustAInLivWork“ finansuojamas programos „Europos Horizontas“ Nr. 101059903 ir 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų (projekto Nr. 10-042-P-0001) lėšomis.