Greitieji testai vėžiui nustatyti – kaip drąsios idėjos gali keisti sistemą ir skatinti progresą?

„Atšaukti vėžį“ („Cancel Cancer“) Vilniuje vykęs jau šeštasis sveikatos hakatonas, subūręs daugiau nei 100 dalyvių iš įvairių profesinių sričių. Trylika komandų visą savaitgalį, padedami mentorių ir pacientų, ieškojo sprendimų, kurie leistų paskatinti aktyvesnį visuomenės dalyvavimą onkologinių ligų profilaktinėse programose. Viena iš pasiūlytų idėjų – greitieji ŽPV testai, kuo tai galėtų būti naudinga?

Hakatono nugalėtojai – „Cervixel“ komandos nariai – Muhammad Javad Muhammadi, Hamid Gharehbaghi, Saeed Kaboli, Gabija Medvedevaitė ir Justina Znotinaitė, sujungę skirtingas patirtis ir įgūdžius, susibūrė iš medicinos, biotechnologijų, duomenų mokslo ir medicinos priemonių sričių. Komisijos sprendimu, komanda laimėjo pagrindinį prizą – Mariaus Jakulio Jason fondo dovanojamą kelionę į Kembridžo universitetą, kur turės galimybę susitikti su vėžio tyrimais dirbančiais mokslininkais, pasisemti žinių ir gauti patarimų bei idėjų tolimesniam projekto vystymui.

Startuolis, siekdamas išspręsti sudėtingas diagnostikos problemas, laimėjo hakatono premiją už pasiūlytą inovatyvų ŽPV savityros testą, sukurtą naudojant CRISPR technologiją. Tai – galingas genų redagavimo įrankis, pritaikytas kaip diagnostikos sprendimas, suteikiantis naują ir pažangų būdą aptikti žmogaus papilomos virusą (ŽPV), sukeliantį gimdos kaklelio vėžį. Anot komandos atstovės J. Znotinaitės, šis potencialus proveržis ypač svarbus, nes testas yra labai specifinis ir jautrus, todėl, tikimasi, kad, remiantis CRISPR technologijos pritaikymu, jis galės tiksliai nustatyti visus aukštos rizikos ŽPV genotipus su mažesne klaidingų rezultatų tikimybe. Be to, tai leistų aktyviau savitikra užsiimti atokiose vietose gyvenantiems, šiuo metu gydymo įstaigose neturintiems galimybių apsilankyti asmenims, taip pat tiems, kurie susiduria su ilgomis eilėmis ir laukimo pas specialistus iššūkiais bei asmenims, kuriems baimė dėl ŽPV tyrimų arba stigma gali būti kliūtis pasitikrinti. Toks testas galėtų ne tik padėti moterims, bet ir pirmą kartą tapti prieinamas vyrams, kuriems ŽPV tyrimai nėra plačiai taikomi. Ankstyvas šio metodo naudojimas padėtų užkirsti kelią ŽPV sukeliamoms vėžio formoms, ypač toms, kurios susijusios su aukštos rizikos viruso tipais, ir taip išgelbėti gyvybes. Tai svarbus žingsnis kovojant su vėžiu, galintis reikšmingai prisidėti prie prevencijos stiprinimo, padarant tyrimus prieinamesnius, tikslesnius ir įtraukiančius platesnę tikslinę grupę.

„Daugiausiai laiko praleidome, kol išsigryninome problematiką. Pradžioje turėjome skirtingą suvokimą apie situaciją Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje. Išanalizavus duomenis ir faktus nusprendėme įtraukti ir vyrus – naują tikslinę grupę, kuriai ŽPV simptomai dažniausiai nepasireiškia, tačiau jie yra nešiotojai ir jiems taip pat gali išsivystyti tam tikros vėžio formos. Todėl šio projekto tyrimo tikslas – užtikrinti, kad ir vyrai galėtų naudotis šiuo testu ir įgytų galimybę anksti nustatyti riziką“ – pasakoja J. Znotinaitė.

Savo idėją toliau entuziastingai vystyti planuojanti komanda tikisi, kad šis sprendimas padidins ŽPV tyrimo prieinamumą, nes pacientams tai iš dalies pakeistų atvykimą į gydymo įstaigas. Greitasis savityros testas galėtų būti puiki alternatyva, ypač žmonėms, kuriems sunku laiku patekti pas gydytoją, arba tiems, kurie gyvena atokiose vietovėse.Kaip tikisi komanda, iki galo pagal siektiną idėją ištobulintas testas turėtų galėti nustatyti visus aukštos rizikos ŽPV genotipus. Teigiamas testo atsakymas žmogui, besirūpinančiam savo sveikata, turėtų būti signalas tęsti nuodugnius tyrimus gydymo įstaigoje.

Vienijantis tikslas

LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centro projektų vadovė, viena iš sveikatos hakatono „Hospiton. Cancel Cancer“ organizatorių Inga Kanapeckienė sako, kad nugalėtojų idėja – vienas iš įkvepiančių pavyzdžių, kaip visuomenei aktuali problema suvienijo įvairius skirtingų sričių ekspertus. „Hakatone susibūrė multidisciplininės komandos, kurios demonstravo aukštą profesinį lygį ir gilų problematikos suvokimą. Būtent įvairiapusės kompetencijos ir ekspertiškumas padeda kurti inovatyvius ir praktiškai pritaikomus sprendimus. Dar labiau džiugina, kad į problemos sprendimą įsitraukė ne tik profesionalai, bet ir visa bendruomenė, įskaitant ir pacientų atstovus, farmacijos, IT, komunikacijos specialistus ir pan., tuo parodydama, jog šie  klausimai rūpi visiems, o ne tik sveikatos specialistams ar valdžios institucijoms. Toks solidarumas ir aktyvumas įrodo, kad kartu galime rasti veiksmingų sprendimų, kurie turės realų poveikį. Ir faktas, jog hakatonuose gimusios idėjos ir toliau vystomos, rodo, jog tokie renginiai neapsiriboja vien tik kūrybine erdve – „Hospitonas“ jau tampa startu ilgalaikiams sprendimams, galintiems turėti realų poveikį“,  – pabrėžia I. Kanapeckienė.

Nuo Lietuvos Hospitono iki dėmesio JAV rinkoje – per porą metų

Prieš porą metų su savo idėja dalyvavęs šių metų „Hospitono“ vedėjas jau sulaukia dėmesio tarptautiniu mastu ir savo inovacijas pristato JAV investicijų rinkai. „Matome, kad hakatone gimusios idėjos toliau vystosi, o prieš pat šių metų hakatoną 2022-ųjų metų dalyviai, iš kurių susikūrė „Diawiser“, buvo atrinkti bendradarbiauti su didele farmacijos įmone JAV – iš daugiau nei 300 kandidatų jie tapo vienais iš 9 laimingųjų, kur toliau stiprins savo produkto vystymą“, – teigė I. Kanapeckienė.

Vienas iš mentorių MSD farmacijos bendrovės Baltijos šalių vadovas Armen Manukian pastebi, kad iš hakatono formato vertėtų pasimokyti ir verslui – jis ypač tinkamas efektyviai sprendimų paieškai. „Hakatono sukurta aplinka leidžia jiems susijungti ir atsiskleisti. Įdomu stebėti, kaip naujai susibūrusios komandos pradžioje nežino net nuo ko pradėti vystyti susitikimo idėją, tačiau jau po pirmo susitikimo su mentoriais ir po pirmos dienos darbo pamatome nepaprastai greitą kokybinį progresą. Versle tokie dalykai užtrunka ilgiau“, –  efektyvumu stebėjosi A. Manukian ir pridūrė, kad visus hakatono dalyvius norėjosi išleisti su paskatinimu tęsti savo idėjas ir nesibaiminti, kad šįkart nepavyko pelnyti pripažinimo. Anot jo, tokie renginiai – gera proga ištestuoti savo turimas idėjas, į jas pažvelgti per skirtingus požiūrio taškus. „Hospiton 2024“  dalyvavo ir tarptautinė bendrovės komanda, kuri paruošė veiksmų planą, kaip įgyvendinti savo turimą idėją.

Kitų hakatonų dalyviams A. Maniukan pataria nebijoti paprastumo – būtent tokios idėjos, kurios, rodos, visada buvo šalia, tačiau kažkodėl jų niekas nepastebėjo, laimi. Taip pat jis ragina nenuvertinti ir komunikacijos svarbos – be jokių abejonių laimi tie, kurie geba pristatyti sudėtingus sprendimus paprastai.

„Hospiton“ – tai iniciatyva, sutraukianti plačią auditoriją – nuo studentų iki profesionalų – besidominčių sveikatos sritimi ir norinčių spręsti realius šioje srityje kylančius iššūkius.