Hemodializė gyvūnams – jau realybė ir Lietuvoje
Hemodializės procedūra jau daugelį metų taikoma žmonėms – ji išgelbėjo ne vieno paciento gyvybę, kai inkstai nustojo veikti. Tačiau turbūt nedaugelis žino, kad ši pažangi medicininė technologija gali būti pritaikyta ir gyvūnams. Jau keletą metų šią procedūrą šunims ir katėms atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika.
Visai neseniai čia apsilankė ir hemodializės Europos veterinarinėje medicinoje pradininkai – pasaulinio garso gyvūnų nefrologai profesoriai Thierry Francey ir Ariane Schweighauser iš Šveicarijos Berno universiteto.Šis vizitas – reikšmingas žingsnis Lietuvos veterinarinės nefrologijos raidoje. Jo svarba atsiskleidžia ne tik per vertingą žinių mainų patirtį, bet ir per praktinį progresą.
„Nors ši gydymo sritis veterinarijoje vis dar laikoma novatoriška ir sudėtinga, universitetinė klinika tampa vieta, kur naujausios technologijos ir metodai pritaikomi praktiškai, o pacientais rūpinasi aukštos kompetencijos specialistai, pasiryžę nuolat tobulėti“, – sakė svečius priėmusi Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytoja lekt. Ligita Zorgevica-Pockeviča.
Gyvybes gelbėjanti procedūra – jau ir Lietuvoje
„Hemodializė – tai vadinamasis kraujo plovimas. Kai gyvūno inkstai nebegali pašalinti toksinų iš organizmo, tą darbą perima aparatas. Procedūros metu kraujas per specialų vamzdelį nukreipiamas į filtrą, kuriame pašalinamos kenksmingos medžiagos, ir išvalytas kraujas grąžinamas atgal į organizmą“, – aiškina prof. Ariane Schweighauser.
Dažniausia indikacija šiai procedūrai – ūminis inkstų nepakankamumas, atsirandantis dėl infekcijų, apsinuodijimų ar kitų staigių būklių. Hemodializė taikoma ir kai gyvūnas apsinuodija medikamentais, šokoladu, vynuogėmis ar kitomis toksiškomis medžiagomis. Tai nėra kasdienis gydymo metodas, bet tam tikrais atvejais jis gali išgelbėti gyvūno gyvybę.
„Mes padedame laimėti laiko – palaikome gyvybines funkcijas tol, kol inkstai atsigauna. Tai nėra lengva ar pigi procedūra, tačiau ji tikrai veiksminga – ir vis daugiau gyvūnų šeimininkų ieško būtent tokios pagalbos“, – aiškina prof. Thierry Francey.
Būtent jis dar prieš dvidešimt metų pirmasis atvežė šią procedūrą į Europą iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Pasak profesoriaus, pradžioje tai buvo daugiau empirinio pobūdžio bandymai, mėginant perkelti žmogaus medicinos patirtį į veterinariją. Tačiau šiandien veterinarinė nefrologija tampa savarankiška mokslo sritimi: kuriami specialūs gydymo protokolai, atsižvelgiant į gyvūnų fiziologijos ypatumus.
„Šiandien veterinarijoje galime padaryti vis daugiau – kai kuriais aspektais jau pasiekėme panašų lygį kaip ir žmonių medicinoje. Bendradarbiaujame su kolegomis iš žmonių gydymo įstaigų, dalinamės patirtimi, mokomės vieni iš kitų. Šie mainai tarp žmonių ir gyvūnų medicinos bei tarp skirtingų veterinarijos centrų yra labai svarbūs“, – pabrėžė prof. T. Francey.
Šiandien prof. Thierry Francey ir prof. Ariane Schweighauser mokymų dėka hemodializę Europoje atlieka daugiau kaip dvidešimt įstaigų, tarp jų – ir LSMU Dr. L. Kriaučeliūno klinika.
„Žmonės dažnai mano, kad svarbiausia yra įsigyti aparatą. Iš tikrųjų, svarbiausia turėti apmokytus žmones, žinančius, kaip juo naudotis, ir galinčius priimti tinkamus sprendimus“, – pabrėžia prof. T. Francey ir priduria, kad džiugu matyti, kaip Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytojos Jūratė Juodytė ir Inga Stadalienė toliau siekia naujų žinių ir įgūdžių nefrologijos srityje.
Pasak jo, tik apie vienas iš penkių pacientų yra tinkamas hemodializei, todėl labai svarbu mokėti atskirti, kam ši procedūra iš tiesų reikalinga, o kam būtų tinkamesnė chirurgija ar kitoks gydymas. Svarbu ir tai, kad vien dializės aparato ar procedūros neužtenka – norint pasiekti rezultatų, būtinas kompleksinis požiūris.
„Kad hemodializė būtų sėkminga, reikia turėti visą reikiamą bazę: nuo tinkamos diagnostikos iki mitybos koregavimo, vaistų ir priežiūros. Kartais reikia tiesiog sudėti visas dėlionės dalis, kad ji tiktų konkretaus tipo pacientams“, – aiškina jis.
Bendradarbiavimas su LSMU – mokymai, žinios, praktika
Jau metus vyksta glaudus bendradarbiavimas tarp Berno universiteto ir LSMU Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos. Šio vizito metu ne tik aptarta dializės praktika Lietuvoje, bet ir surengta intensyvi mokymų savaitė, skirta klinikos personalui, studentams, rezidentams bei veterinarijos gydytojams.
Mokymuose aptartos dažniausios šlapimo nelaikymo priežastys ir gydymo galimybės, hemodializės indikacijos, komplikacijos bei jų valdymas, atlikta vidaus ligų pacientų vizitacija ir atvejų analizė, kraujo dujų analizė, aptarti pacientų atrankos kriterijai bei stabilizavimas prieš SUB chirurgiją, analizuoti ūminio ir lėtinio inkstų nepakankamumo atvejai.
Poodyminė šlapimtakių aplinkkelio (SUB) sistema katėms ir mažiems šunims – tai specialus chirurginiu būdu implantuojamas prietaisas, kuris leidžia apeiti užsikimšusį ar pažeistą šlapimtakį ir taip atkurti šlapimo nutekėjimą iš inksto į šlapimo pūslę.
Šios operacijos iki šiol nėra atliekamos Baltijos šalyse, tačiau veterinarijos chirurgė Ligita Zorgevica-Pockeviča turėjo puikią galimybę penkerius metus atlikti šias sudėtingas procedūras kartu su prof. T. Francey ir Ariane Schweighauser Berno universiteto smulkiųjų gyvūnų ligoninėje. Taip pat veterinarijos gydytoja Jūratė Juodytė dalyvavo SUB operacijoje viešnagės Berno universitete metu.
Svarbiausias Šveicarijos ekspertų vizito Lietuvoje tikslas – dalintis sukauptomis žiniomis ir kartu mokytis iš kolegų.
„Mūsų tikslas – perduoti žinias, kurias įgijome per pastaruosius du dešimtmečius nefrologijos ir neurologijos srityse, kad padėtumėme kolegoms plėtoti hemodializės sritį Lietuvoje bei papasakotumėme apie tai jaunajai kartai“, – sako prof. A. Schweighauser ir priduria, kad mokymasis – abipusis.
„Mes taip pat daug patirties, idėjų, minčių ir žinių pasisemiame iš savo kolegų. Tai tikrai abipusis dalijimasis“, – teigia profesorė. Ją itin nustebino aktyvus būsimųjų veterinarų įsitraukimas: jie noriai dalyvavo paskaitose, uždavinėjo klausimus, diskutavo.
Dr. L Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje vizituojančius profesorius taip pat nustebino aukštas profesinis požiūris į pacientą.
„Kai kuriose klinikose visą dėmesį skiria technologijoms, bet čia matėme tikrą orientaciją į pacientą – atskiros laukimo salės katėms ir šunims, ramesnės zonos, empatija. Tai yra labai svarbu personalui, nes padeda sumažinti stresą ir išsekimą, kurio dažnai pasitaiko mūsų darbe“, – teigė prof. T. Francey.
