Kaune apsilankę CERN ekspertai: LSMU pažanga – akivaizdi

Spalio 18-21 dienomis pažangiausios Lietuvos mokslo institucijos laikė svarbų egzaminą: šalyje lankėsi Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) atstovai. Vizito metu vyko Lietuvos asocijuotosios narystės peržiūra.

Atvykę į Kauną, ekspertai vertino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Kauno klinikų mokslo bei inovacijų veiklos pažangą, lankėsi baigiamame įrengti Branduolinės medicinos tyrimų centre, jame apžiūrėjo ciklotroną, kitą modernią tyrimų įrangą.

CERN – didžiausia pasaulyje branduolinės ir dalelių fizikos laboratorija, esanti Ženevoje (Šveicarija), plačiajai visuomenei žinoma dėl sudėtingiausio ir didžiausio dalelių greitintuvų komplekso, skirto fundamentaliems visatos jėgų ir dalelių tyrimams. Organizacija glaudžiai bendradarbiauja su mokslininkais ir tyrėjais iš viso pasaulio.

Branduolinių tyrimų centras pradės veikti šiemet

Pasak Radiologijos klinikos Branduolinės medicinos skyriaus vadovo prof. Donato Vajausko, Kauno klinikose šis centras jau baigiamas įrengti: jame šiuo metu statomas ciklotronas, kuris bus naudojamas generuoti įvairaus skilimo pusperiodžio, įskaitant ir trumpaamžius, radionuklidus, kurie svarbūs ir klinikinei medicinai, fundamentiniams biomedicinos tyrimams, ir technologiniams mokslams.

Ciklotrono įdiegimas Lietuvoje padės sukurti pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūrą, sudarys galimybę vykdyti visaverčius mokslinius tyrimus naudojant šį dalelių greitintuvą.

Ateityje numatomas LSMU ir CERN bendradarbiavimo tolesnis vystymas, įskaitant darbų tęstinumą Baltijos šalių pažangiosios dalelių terapijos centro projekte, infrastruktūros plėtrą ir tolesnius tyrimų projektus radiobiologijos srityje, ir Branduolinės medicinos tyrimų centro kūrimą bei plėtojimą. Taip pat galima plėtra įtraukiant naujas kryptis – dozimetriją, skaičiavimo mokslą, tęstinę edukaciją.

LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis akcentavo vieną svarbiausių privalumų: kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU) formuojamą infrastruktūrą ir daugiadalykę komandą: „Nors universitetai – du, glaudžiai bendradarbiaujame. Tai labai svarbu visoms veikloms, susijusioms su ciklotronu, branduoline medicina, kitais projektais, įskaitant genetikos tyrimus“.

Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius pabrėžė naujas galimybes, atsirandančias drauge su ciklotrono infrastruktūra: klinikinėje veikloje bus naudojami pacientams reikalingi preparatai, kurių skilimo puslaikis labai trumpas ir kurių sunku ar neįmanoma atsigabenti iš užsienio. Galimybė plėtoti branduolinės medicinos mokslą padidins Universiteto bei Klinikų konkurencingumą, bendradarbiavimą, pritrauks pacientų, kurie sparčiau sulauks sudėtingų tyrimų ir pagalbos.

Kitas žingsnis – protonų terapija  

„Jūsų turima infrastruktūra labai gera jau dabar. Ar esate numatę tolesnius žingsnius – mokymus, kaip atlikti tyrimus su greitintuvais? Tai būtų pereinamasis žingsnis, kuris padėtų įgyti daugiau patirties protonų terapijoje. Jei vienas subjektas imtųsi tokios lyderystės medicininės fizikos ir, konkrečiai, greitintuvų srityje Baltijos regione, būtų skiriamas dėmesys ištekliams, moksliniams tyrimams. Tai galėtų tapti viena naujų šios srities plėtojimo krypčių ateityje“, – teiravosi CERN ryšių su asocijuotomis ir trečiosiomis šalimis vadovas prof. Emmanuel Tsesmelis.

Prof. R. Jurkevičius pažymėjo, kad kitas žingsnis – greitintuvas ir protonų terapija – veikiausiai taip pat bus žengtas Kaune, nes radioterapijos srityje per keletą dešimtmečių sukaupta daug patirties ir kompetencijų.  

CERN ekspertai: pažanga – akivaizdi

Antrą kartą Lietuvoje viešinčiai CERN tarptautinių santykių direktorei, darbo grupės inciatorei Charlotte L. Warakaulle LSMU ir Kauno klinikų pažanga per pastaruosius metus paliko gerą įspūdį, ypač –  naujausios diagnostikos, gydymo galimybės, mokslo tyrimų plėtra. 

„Atvykome apžvelgti 5 metų Lietuvos narystę CERN. Tai – pirma tokia apžvalga. Pateiksime tarybai savo pastebėjimus.

CERN pirminė misija  – dalelių fizika. Studijuojame fundamentalius materijos blokus ir juos valdančias jėgas, siekiame suprasti, kaip jos vystėsi sekundės dalį po Didžiojo sprogimo. Kad galėtume atsakyti į esminius fizikos klausimus, išplėtojome pažangias technologijas, kaip, tarkime, pozitronų emisijos tomografiją (PET), kuri vėliau plačiai pritaikyta medicinoje.

Nors šios technologijos nėra mūsų veiklos esmė – tai labai svarbios ir naudingos mūsų tyrimų pasekmės“, – apibūdino C. L. Warakaulle ir pabrėžė, kad CERN visada laukiami jauni medicinos mokslų tyrėjai.

Apžvelgti reikšmingiausi projektai

LSMU ir Kauno klinikų vadovai, mokslininkai, gydytojai ekspertų grupei pristatė reikšmingiausius su CERN tematika susijusius LSMU ir Kauno klinikų mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektuose dalyvaujančių mokslininkų grupių darbus.

Onkologijos ir hematologijos klinikos lektorė Erika Korobeinikova apžvelgė plačius partnerystės rezultatus tarp LSMU ir CERN: bendradarbiavimas trunka 7 metus, įsitraukta į protonų terapijos, radioterapijos ir dalelių terapijos projektus, įgyta naujų kompetencijų plėtoti su CERN susijusių radiobiologijos tyrimų sritį.

Siekdami telkti įvairių mokslo sričių ir krypčių Lietuvos mokslininkų pajėgas vykdant mokslinius tyrimus aktualiomis CERN tematikomis, trys Lietuvos universitetai – LSMU, KTU ir VU – 2022 m. įsteigė konsorciumą CERN-LT. Šiame konsorciume LSMU atstovauja Radiobiologijos tyrimų grupė.

Pasak Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos vadovės prof. Rasos Ugenskienės, Onkologijos instituto mokslininkai jau ne vienerius metus atlieka radiobiologinius tyrimus su vėžinėmis ląstelėmis, ieško būdų padidinti šių ląstelių jautrumą spindulinei terapijai.

Užmegzti glaudūs ryšiai tarp LSMU ir KTU, plėtojami medicinos fizikos bei radiacinės saugos tyrimai, kuriamos naujos spinduliuotei atsparios, radioapsauginės ir biosuderinamos medžiagos, vykdomi medžiagų ir jų modifikavimo didelių energijų dalelių srautais tyrimai, kuriami radio/biožymekliai, į šiuos tyrimus integruojamos dirbtinio intelekto priemonės.

Praėjusių metų pabaigoje LSMU tapo nariu CERN Baltijos šalių grupėje (CBG, angl. CERN Baltic group), kuri jungia 13 Latvijos, Estijos, Lietuvos mokslo institucijų ir skatina inovatyvių technologijų ir mokslo tyrimų plėtrą Baltijos šalyse.

Partnerystė su CERN šiai grupei suteikia prieigą prie pažangiausių technologijų, patirties ir išteklių, skirtų remti mokslinius tyrimus ir plėtrą.

Pirmąja iš Baltijos šalių CERN asocijuotąja nare Lietuva tapo 2018-aisiais. Dabar, įvertinus, kaip Lietuva laikosi asocijuotosios narystės kriterijų ir vykdo įsipareigojimus, gali būti svarstomas mūsų šalies pasirengimas tapti tikrąja CERN nare.