Kaune studijuojantis dubajietis: „Lietuva turi labai turtingą kultūrą“

Būsimas veterinaras Niranjan Reju Dinesh į Kauną mokytis atvyko iš ateities miesto Dubajaus. Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) 3 kurse studijuojantis vaikinas pasakoja, kad Lietuvoje norėjo patirti Europos kultūrą ir čia rado viską, ko galėtų norėti užsienietis.

Kaunas tapo antraisiais namais

Niranjan nuo pat vaikystės svajojo gydyti gyvūnus. Vyresnėse klasėse vaikinas turėjo galimybę išbandyti įvairias sritis: robotiką, inžineriją, rinkodarą, dizainą, net profesionalų plaukimą. Tačiau vis tiek grįžo prie to, kas iš tikrųjų jį traukė.

„Norėjau suteikti balsą gyvūnams, nes jie patys negali už save kalbėti“, – profesijos pasirinkimą aiškino Niranjan.

Paklaustas, kodėl studijuoti nusprendė būtent Kaune, atsako, jog tokį sprendimą priimti paskatino kitų studentų patirtys.

„Ieškant veterinarinės medicinos studijų Europoje man rekomendavo LSMU. Atvykęs į atvirų durų dienos renginį ir išgirdęs studijų bei gyvenimo Kaune patirtis iš tuometinių studentų lūpų, galutinai apsisprendžiau studijuoti būtent čia. Dabar jau galiu teigti, kad Kaunas tapo antrais mano namais. Laisvu nuo mokslų laiku pasirodau scenoje kaip komikas – šis miestas suteikė man galimybę susikurti savo kaip komiko vardą. Atvykęs prisijungiau prie Erasmus studentų tinklo, kuris suteikė man daug galimybių keliauti ir susipažinti su žmonėmis iš visos Europos. Kaune turiu ir artimų bičiulių ratą – ko gi dar būtų galima norėti?“.

Indų kilmės Niranjan gimė ir augo Dubajuje. Jo seneliai, kaip ir daugelis kitų indų, emigravo į Dubajų dėl geresnio pragyvenimo lygio bei platesnių įsidarbinimo galimybių.

„Manau, kiti emigravę indai man pritartų, kad jaučiamės tiek indais, tiek dubajiečiais. Mano senelis emigravo į Jungtinius Arabų Emyratus, kai ši šalis dar nebuvo pripažinta nepriklausoma valstybe. Mano mama jau užaugo Dubajuje, kaip ir aš. Ji dirba architekte didelėje statybų bendrovėje. Esu dėkingas tėvams už man suteiktas galimybes, įskaitant galimybę studijuoti Kaune“, – pasakojo Niranjan ir pridūrė, kad studijas Europoje dubajiečiai renkasi norėdami praplėsti akiratį.

„Norėjau patirti Europos kultūrą, pamatyti naują aplinką, be to, man patiko, kad baigęs veterinariją LSMU iškart įgyji ir magistro laipsnį, ko kitur nėra. Dubajuje išvis nėra daug universitetų, kurie rengtų veterinarus, todėl ir norėjau patyrinėti galimybes užsienyje“.

Jaunam studentui Lietuvoje patinka ne tik Kaunas. Per trejus gyvenimo čia metus jis teigia jau spėjęs atrasti ir kitų jam patinkančių vietų.

„Reguliariai lankausi Vilniuje, mėgstu šio miesto naktinį gyvenimą. Teko atlikti praktiką Kėdainiuose – ten turėjau progą pamatyti centrinę aikštę ir senamiestį. Man labai patiko tradicinė lietuvių Kūčių vakarienė, taip pat tautiniai šokiai – jie man pasirodė itin gražūs. Lietuva turi labai turtingą kultūrą, nuostabų kraštovaizdį ir labai skirtingus klimato sezonus“.

Padėjo gelbėti karo nualintus gyvūnams

Dar viena įsimintina dubajiečio patirtis gyvenant Kaune – savanorystė gyvūnų prieglaudoje „Nuaras“. Čia dirbti jis pradėjo norėdamas įgyti praktikos bei pamatyti, kaip veikia tokio tipo savanoriškos organizacijos. Iš pradžių jam teko kastruoti gyvūnus, buvo atsakingas už vaistų bei anestetikų suleidimą, o prasidėjus karui Ukrainoje, padėjo gelbėti iš šios šalies atvežtus gyvūnus.

„Prasidėjus karui sulaukėme daug evakuotų šunų ir kačių, kurie atvyko sudėtingomis sąlygomis. Viename narve būdavo sugrūsta po 4–5 gyvūnus. Jie atvažiavo labai purvini, prastos būklės. Tekdavo paimti kraujo mėginius, patikrinti, kuo serga, išmaudyti. Kai kurie šunys buvo tokie traumuoti, kad negalėjo vaikščioti. Turėjome juos reabilituoti ir iš naujo pastatyti ant kojų“, – prisiminimais dalijosi veterinarijos studentas.

Nors iš Ukrainos atvežti gyvūnai buvo prastos būklės, daugeliui jų pavyko rasti namus Kaune.

„Dirbti su „Nuaru“ buvo nuostabi galimybė. Vis dėlto, kad ir kiek praturtinanti buvo ši patirtis, nemanau, kad tai yra mano sritis. Labiau norėčiau dirbti su žirgais: jų treniravimu, veisimu ir šėrimu, padėti jiems siekti fizinių bei fiziologinių aukštumų“.

Svajonių darbas – su žirgais

Būsimo veterinaro Niranjan svajonė – dirbti žirgų lenktynėse. Jam patinka sportinis adrenalinas ir šios sporto šakos populiarumas.

Niranjan pasakoja, kad Dubajus – vienas didžiausių pasaulyje žirgų lenktynių ir treniravimo centrų. Visame pasaulyje šis miestas žinomas kaip žirgų lenktynių kultūros, aukšto šios sporto šakos lygio, progresyvumo bei mokslinių tyrimų. Čia nuo 1996 metų kasmet vyksta Dubajaus pasaulio taurė.

„Dubajaus arklidės yra labai kruopščiai prižiūrimos. Čia populiarūs arabų veislės ristūnai – jie laikomi vienais geriausių grynaveislių žirgų, nors ir nėra paklausūs dailiojo jojimo ar konkūro šakose. Lenktynės čia pritraukia žirgų sporto aistruolius iš viso pasaulio“.

Pasak LSMU trečiakursio, žirgų čempionų priežiūra – itin intensyvi veikla, tad lenktynėse dirbančių veterinarų gyvenimuose netrūksta streso.

„Žirgus reikia nuolat stebėti bei kruopščiai rūpintis visais su jų priežiūra susijusiais aspektais, tad šioje srityje dirbančių veterinarų gyvenimai yra kupini įtampos. Tačiau būtent įtampa ir skatina mus augti. Juk ir anglis, įveikusi neįtikėtiną Žemės slėgį ir karštį, pavirsta deimantu“, – samprotavo Niranjan.

Baigęs studijas Kaune jis planuoja grįžti dirbti į Dubajų, bet prieš tai ketina įgyti patirties kitose Europos šalyse – Vokietijoje arba Švedijoje.