LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto vadovė prof. dr. J. Skiecevičienė: „Institutas pradeda naują proveržio etapą“

Nuo kovo 1 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Virškinimo sistemos tyrimų institutas turi naują vadovę. Ja išrinkta beveik du dešimtmečius LSMU skaičiuojanti prof. dr. Jurgita Skiecevičienė. Pirmieji įspūdžiai, pagrindiniai tikslai ir ateities planai – pokalbyje su naująja vadove.

Intensyvi ir įkvepianti pradžia

LSMU Virškinimo sistemos tyrimų institutas (Institutas) šiandien jungia fundamentinius molekulinius tyrimus, modernius eksperimentinius modelius, įskaitant žarnyno organoidų sistemas, daugiaomikos duomenų generavimą, pažangią bioinformatinę analizę ir klinikinės reikšmės vertinimą, taip užtikrindamas nuoseklų kelią nuo laboratorijos iki paciento. Institutas turi stiprią mokslinę ir infrastruktūrinę bazę, motyvuotą patyrusių ir jaunųjų mokslininkų komandą bei užima lyderiaujančias pozicijas mikrobiomo ir personalizuotos medicinos srityse.

„Vadovės pareigos yra ne tik pasitikėjimo išraiška, bet ir didelė atsakomybė už kryptingą instituto plėtrą. Mano tikslas – išlaikyti stiprias esamas tyrimų kryptis ir kartu skatinti naujų, tarpdisciplininių iniciatyvų atsiradimą: plėsti omikų technologines platformas, auginti ekspertines komandas ir diegti pažangius eksperimentinius modelius – kultūromikos, mikrobiotos inovacijų bei gnotobiotinių gyvūnų sistemas. Taip pat siekiame stiprinti sistemų medicinos ir dirbtinio intelekto kompetencijas. Galutinis tikslas – integruoti šias platformas į vientisą, duomenimis grįstą transliacinę ekosistemą, kuri užtikrintų glaudžią mokslo, technologijų ir klinikinės praktikos sąveiką bei skatintų tarpdisciplininę integraciją universitete“, – pirmaisiais įspūdžiais dalijosi prof. dr. J. Skiecevičienė.

Naujoji Instituto vadovė akcentavo, jog svarbiausia – komanda. Vadovavimą pašnekovė matanti kaip bendrą procesą: telkiant žmones, stiprinant kokybės standartus ir formuojant aiškią, ilgalaikę viziją. Siekis, kad Instituto moksliniai rezultatai būtų ne tik tarptautiškai matomi, bet ir prisidėtų prie mokslo pažangos sveikatos srityje.

Profesinio kelio pradžia – molekulinės biologijos srityje

Kalbant apie profesinio kelio pradžią, prof. dr. J. Skiecevičienė pasidalijo, jog ją visada domino genetiniai ir epigenetiniai ligų mechanizmai bei jų praktinis taikymas medicinoje. Savo disertacijoje tyrė uždegiminių žarnyno ligų genetines charakteristikas, o bendradarbiavimas su Kylio mokslininkais ir podoktorantūros laikotarpis Vokietijoje padėjo suformuoti sisteminį požiūrį į daugiaomikos duomenų integraciją ir transliacinę mediciną.

„Grįžusi į Lietuvą kryptingai plėtojau virškinimo sistemos uždegiminių ir onkologinių ligų tyrimus, ypač mikrobiomo ir cirkuliuojančių biožymenų srityse. Mano veikla visada buvo grindžiama tarpdisciplininiu modeliu – jungiant klinikinę praktiką, eksperimentinius modelius ir didžiųjų duomenų analizę“, – sakė pašnekovė.

Prof. dr. J. Skiecevičienės teigimu, ji per beveik du dešimtmečius LSMU augo kartu su komanda – nuo tyrėjos iki laboratorijos vadovės, profesorės ir tarptautinių / nacionalinių projektų vadovės. Bendrai koordinavo „Horizon Europe“ projektus, tarp jų – miGut-Health, šiuo metu vadovauja LSMU komandai projekte PerPrevCID.

„Moksliniai rodikliai – h-indeksas 31 ir daugiau nei 12 000 citatų, atspindi ilgalaikį ir sistemingą darbą tarptautinėje erdvėje. Profesinį kelią ženklino ir reikšmingi įvertinimai – „L’Oréal Baltic For Women in Science“ apdovanojimas bei Lietuvos mokslo premija biomedicinos srityje. Šiuos įvertinimus matau kaip ne tik asmeninį pasiekimą, bet ir visos komandos bei kryptingų tyrimų pripažinimą. Naujas pareigas laikau natūralia profesinio kelio tąsa – galimybe sukauptą mokslinę, organizacinę ir tarptautinio bendradarbiavimo patirtį panaudoti stiprinant Instituto strateginę plėtrą ir kuriant konkurencingą, ilgalaikę tyrimų ekosistemą“, – pabrėžė prof. dr. J. Skiecevičienė.

Keičiasi Instituto padėtis

Šiuo metu Institutas žengia svarbų struktūrinį žingsnį – Institutas atskirtas nuo LSMU Medicinos fakulteto ir tapo LSMU Medicinos akademijos savarankišku padaliniu. Tai, pasak pašnekovės, suteikia daugiau strateginio lankstumo ir leidžia nuosekliai plėtoti jau sukurtą virškinimo sistemos ligų bei mikrobiomo tyrimų bazę, stiprinant šias kompetencijas tarptautiniu mastu ir integruojant jas į bendrą Universiteto mokslo strategiją.

„Kalbėdama apie pertvarkas, jas matau ne kaip administracinius pokyčius, o kaip kryptingą esamų stiprybių konsolidavimą ir kokybinį augimą. Siekiame aiškiau struktūruoti tyrimų kryptis – mikrobiomo, uždegiminių ir onkologinių virškinimo sistemos ligų bei transliacinės medicinos srityse, stiprinti bioinformatikos ir daugiaomikos integraciją, sudaryti konkurencingas sąlygas jaunųjų tyrėjų profesiniam augimui. Taip pat planuojame aktyviau dalyvauti tarptautinėse programose ir konsorciumuose, didinant Instituto matomumą Europos mokslinių tyrimų erdvėje“, – apie pertvarką dalijosi pašnekovė.

Vienas svarbiausių artimiausių strateginių prioritetų – Kauno-Kylio Mikrobiomo ir personalizuotos medicinos centro veiklos pradžia. Tai nacionaliniu mastu finansuojamas tarptautinis kompetencijos centras, veikiantis Instituto struktūroje ir išaugęs iš ilgametės strateginės partnerystės su Kylio universiteto Klinikinės ir molekulinės biologijos institutu (Vokietija). Centras kuria bendrą infrastruktūrinę ir kompetencinę platformą, leisiančią koordinuotai plėtoti transliacinius mikrobiomo ir sistemų medicinos tyrimus bei stiprinti tarptautinę integraciją ir ilgalaikę Instituto plėtrą.

„Ateities darbai taip pat bus orientuoti į tarptautiškumo stiprinimą, inovacijų ir technologijų perdavimą bei glaudesnę mokslo bei klinikinės praktikos sąveiką. Siekis, kad institutas būtų ne tik stiprus nacionaliniu mastu, bet ir aiškiai matomas bei konkurencingas Europos mokslinių tyrimų erdvėje“, – pabrėžė naujoji Instituto vadovė.

Komanda – viena didžiausių Instituto stiprybių

Institute dirba stipri ir subalansuota tarpdisciplininė komanda – klinikiniai tyrėjai, molekulinės biologijos ir mikrobiologijos specialistai, bioinformatikai, duomenų mokslo ekspertai, doktorantai ir jaunieji mokslininkai. Ši sinergija – glaudus molekulinių biologų, bioinformatikų ir klinicistų bendradarbiavimas, pasak pašnekovės, yra viena didžiausių instituto stiprybių.

„Mūsų gebėjimas sujungti fundamentinius molekulinius tyrimus su klinikine praktika leidžia kurti prasmingus sprendimus. Komandą matau kaip didžiausią instituto vertę. Mano tikslas – kurti aplinką, kurioje vyrautų atvirumas idėjoms, akademinė laisvė ir aiškūs kokybės standartai, o kiekvienas tyrėjas jaustųsi girdimas ir matytų savo profesinio augimo perspektyvą. Mokslas nėra tik darbas – tai gyvenimo būdas, todėl svarbu sudaryti sąlygas augti profesionaliai, išlaikant ir žmogišką balansą“, – gerų žodžių apie Instituto komandą negailėjo prof. dr. J. Skiecevičienė.

Kalbėdama apie komandos telkimą, ji pabrėžė, jog planuojama stiprinti reguliarius strateginius mokslo seminarus, tarpdisciplinines projektų dirbtuves ir mentorystės modelį jauniesiems tyrėjams. Taip pat bus siekiama aktyviau įtraukti tarptautinius partnerius į vidinius mokslinius renginius ir skatinti mobilumą.

„Strategiškai 2026–2031 metų laikotarpiu orientuojamės į tarpdisciplininių komandų plėtrą, tarptautinių podoktorantų pritraukimą ir aiškią jaunųjų tyrėjų karjeros struktūrą. Tvarumo požiūriu svarbus kartų kaitos planavimas, konkurencingos projektinės pozicijos ir aktyvus dalyvavimas tarptautinėse programose. Auganti jaunųjų tyrėjų karta ir jų nacionaliniai bei tarptautiniai apdovanojimai rodo, kad ši sistema jau veikia. Komandos sėkmė niekada nėra vieno žmogaus rezultatas – ji gimsta iš bendros vizijos, pasitikėjimo ir nuoseklaus darbo“, – sakė naujoji Instituto vadovė.

Poilsiui – sportas, skaitymas ir laikas su šeima

Pasak pašnekovės, mokslas ir vadovavimas yra intensyvi, daug susikaupimo reikalaujanti veikla, todėl balansas yra būtinas – sąmoningai stengiasi skirti laiko poilsiui ir šeimai.

„Labiausiai mane „perkrauna“ fizinis aktyvumas – sportas padeda išlaikyti energiją ir aiškų mąstymą, suteikia vidinės pusiausvyros po intensyvių sprendimų priėmimo dienų. Taip pat labai mėgstu skaityti – tiek profesinę literatūrą, tiek grožinę. Skaitymas leidžia atsitraukti nuo kasdienybės, praplėsti akiratį ir neretai įkvepia naujoms idėjoms. Svarbiausias laikas vis dėlto yra su vaikais ir šeima. Buvimas kartu padeda išlaikyti perspektyvą ir primena, kad gyvenime svarbūs ne tik profesiniai pasiekimai, bet ir paprastos, kasdienės akimirkos. Artimųjų palaikymas leidžia suderinti intensyvų tarptautinį mokslinį darbą ir vadovavimo atsakomybes“, – sakė prof. dr. J. Skiecevičienė.

Kryptis – nuo laboratorijos iki paciento

Pašnekovė teigė, jog vadovaujasi paprastu principu – moksle svarbiausia nuoseklumas, kokybė ir atsakomybė už rezultatą, o ilgalaikiai pasiekimai gimsta ne iš greitų sprendimų, bet iš sistemingo darbo ir aiškios vizijos.

„Man artima mintis, kad kokybė visada laimi prieš skubėjimą. Akademinėje aplinkoje tai ypač svarbu – tiek atliekant tyrimus, tiek ugdant jaunus mokslininkus. Mokslą dažnai lyginu su ilgų distancijų bėgimu – jis reikalauja kantrybės, gebėjimo matyti perspektyvą, pasirinkti tinkamą tempą ir neprarasti vidinės pusiausvyros. Taip pat sau primenu, kad mokslas turi prasmę tik tada, kai jis tarnauja žmogui. Todėl man svarbi kryptis – nuo laboratorijos iki paciento. Ji padeda išlaikyti koncentraciją ir suvokimą, kodėl ir dėl ko visa tai darome“, – pabrėžė prof. dr. J. Skiecevičienė.