Nuo vaistininkės – iki regiono vadovės: į pamėgtą darbą atvedė vaikystės svajonė
Kartais į visą gyvenimą lemiančias studijas atveda vaikystės įspūdžiai, kartais – pastūmėja laiku pastebėtas pavyzdys. Vaistininkė Renata Lipskienė šypsosi: vaistinės kvapas, paslaptingas daugybės stalčiukų ir dėžučių pasaulis traukė nuo mažumės, o galutinai pasirinkti farmacijos studijas paskatino pažįstamos studentės.
Šiandien Renata Lipskienė – vieno didžiausių Lietuvoje vaistinių tinklo regiono vadovė, ir nors šiuo metu jos veikla tiesiogiai su medikamentais nesusijusi – paslaptingas vaistų kvapas, dalykiška vaistinės atmosfera ją žavi iki šiol.
Pirmame darbe – atsakymas į klausimą iš vaikystės
„Iš vaikystės prisimenu vitaminus milteliais, supakuotus vaistinėje, kurie buvo labai skanūs. Praeinant pro šalį visad būdavo smalsu, kaip viduje vyksta gamyba, kaipgi vaistininkės suranda reikiamus vaistus tokioje jų gausybėje. Kai reikėjo apsispręsti – galbūt labiau būčiau norėjusi universitetinių kosmetologijos studijų, tačiau tokio pasirinkimo anuomet nebuvo.
Pasirinkimą studijuoti farmaciją galutinai nulėmė sesės dvynės Kristina ir Lina Kučinskaitės iš mano gimtojo miestelio Tytuvėnų, kurios jau studijavo farmaciją. Prisimenu, kaip varčiau jų paskaitų užrašus, klausiausi pasakojimų, ko mokosi, ką išmoko pagaminti“, – prisimena R. Lipskienė.
Farmacijos studijos Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) nebuvo lengvos, pirmakursę stebino didžiulės paskaitų, atsiskaitymų apimtys, įpratinę stipriai, nuosekliai dirbti.
„Labiausiai traukė praktiniai, laboratoriniai darbai, buvo smalsu tai, ko mokėmės teoriškai, išbandyti praktikoje. Be galo įdomu vaistų technologija, kai patys savo rankomis gaminome įvairiausias vaistų formas. Vasarą rinkome ir džiovinome augalus, darėme herbarus. O kiek chemijos paskaitų su darbais laboratorijose, kiek uždavinių, formulių išmokta! Labai įtraukė mikrobiologija – sėjome pasėlius, praktiškai stebėjome, kaip veikia antibiotikai“, – pasakojo pašnekovė.
Pirmasis tikras darbas vaistinėje prasidėjo dar studijų metu. Tuometėje „Pagalbos vaistinėje“ Kauno Dainavos poliklinikoje studentė dėliojo ir tvarkė prekes. Tai buvo pirmoji didžiulė patirtis. Palaipsniui atėjo supratimas, atsakymas į klausimą iš vaikystės – kaipgi vaistininkės randa reikiamą medikamentą tokioje jų gausybėje.
„Kai prisilieti prie pakuočių, matai, kas kokiai grupei priklauso – praktiškai išmoksti, supranti labai daug. Mokslus ir darbą derinau lengvai – ypač kai darbas ir buvo tai, ko mokiausi. Pagal tuometę tvarką teko suvedinėti į kompiuterį vaistų receptus, taisyti klaidas, atiduoti ligonių kasoms. Iš arti stebėjau, kaip konsultuojami pacientai, sprendžiamos įvairios situacijos vaistinėje, o vėliau jau ir pati gebėjau aptarnauti ir konsultuoti klientus.
Karjera, tobulėjimas, patirtis
Baigusi studijas, toje pačioje vaistinėje pradėjau dirbti vaistininke. Viskas buvo daug paprasčiau, daug jau žinojau, turėjau puikų kolektyvą ir džiaugiausi, kad pradėjau dirbti vaistinėje dar studijuodama. Vėliau teko išbandyti save ir kitose vaistinėse, dirbau vaistinės vedėja – farmacinės veiklos vadove“, – pasakojo pašnekovė. Dešimtmetį ji dirba „Camelia“ vaistinėje, penkerius pastaruosius metus – regiono vadove.
Tai – atsakomybė už daugiau nei 50 vaistinių Lietuvoje, personalo poreikio planavimas, atranka ir valdymas, darbo organizavimas, kontrolė, motyvavimas, komunikacija ir bendradarbiavimas su įmonės padaliniais, kokybiško ir profesionalaus klientų aptarnavimo užtikrinimas regione.
Šiuolaikinis vaistininkas – tai ir vaistų ekspertas, kuris turi plačių žinių ir gebėjimų, komunikacijos, sveikatos priežiūros pagrindų vidaus ligų ir imunologijos srityse, išmano farmacijos naujoves, šiuolaikines technologijas, žino, kaip kuriami šiuolaikiniai farmaciniai preparatai, turi mokslu grįstą šiuolaikinį požiūrį į farmakoterapiją ir plačios aprėpties farmacinę rūpybą.
„Bene sunkiausia pastaruoju metu – darbuotojų paieška: vaistininkų šiandien trūksta. Labiausiai džiugina, kai darbuotojai grįžta – neretai jau ir kitose vaistinėse save išbandę“, – sako R. Lipskienė.
Farmacininkės laisvalaikio pomėgis – šokiai Tytuvėnų kultūros centro „Uliava“ moterų kolektyve – jau rengiamasi 100-mečio dainų šventei.
Pašnekovė įsitikinusi: net ir šiais technologijų, robotikos ir dirbtinio intelekto laikais, o ir ateityje, profesionalaus vaistininko reikės: niekas nepakeis tikro gyvo bendravimo, išklausymo, farmacinės paslaugos, profesionalaus, empatiško patarimo.
„Robotai ir dirbtinis intelektas – tik pagalbinė priemonė, tiek vaistininkui, tiek ir kitose srityse. O profesionaliam vaistininkui neišvengiamai teks gebėti pasinaudoti naujovėmis ir jas pritaikyti kasdieniniame darbe, nuolat mokytis ir tobulėti“, – įsitikinusi „Camelia“ vaistinių regiono vadovė Renata Lipskienė.
Įdomūs faktai apie farmacijos studijas
LSMU farmacijos studijų programos absolventų įsidarbinamumas per pirmuosius metus po studijų siekia per 97 proc.
Būsimieji vaistininkai praktikuojasi imitacinėse auditorijose – laboratorijose: realybę imituojančioje aplinkoje dirba su simuliacine mokomąja įranga, muliažais, manekenais, ir įgauna naujų profesinių įgūdžių.
Imitacinės vaistinės patalpose studentai tiesiogiai patiria darbo vaistinėje specifiką: mokosi dirbti kasos aparatais, greitos vaistų paieškos, vaistų suderinamumo programomis, įgyja paciento konsultavimo patirties.
Interaktyvioje E-recepto auditorijoje su šiuolaikiška kompiuterine technika ir programine įranga išmokstama naudotis elektroninio recepto sistema. Specialioje laboratorijoje mokomasi teikti sveikatos patikros ir grožio paslaugas, parinkti įvairius profilaktinius testus, pamatuoti kraujospūdį, patikrinti regėjimą, specialiomis svarstyklėmis nustatyti riebalų kiekį organizme, teikti įvairias kitas paslaugas.
LSMU parengti išplėstinės praktikos vaistininkai vaistinėse jau skiepija gyventojus nuo erkinio encefalito, sezoninio gripo, COVID-19 ligos, pneumokokinės infekcijos.
Dirbti vaistininku – tik viena iš farmacijos studijas LSMU baigusio specialisto veiklos sričių. Studijos puikiai parengia mokslininko, tyrėjo, vaistų kūrėjo karjerai.