Tęsiamas strateginis bendradarbiavimas su Japonijos mokslininkais

Birželio 6 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir Kauno klinikose viešėjo žymių Japonijos mokslininkų delegacija: Centrinio eksperimentinių tyrimų su gyvūnais instituto vadovas prof. Makoto Suematsu su kolegomis – tarptautiniu mastu pripažinta reprodukcinės ir vystymosi biologijos specialiste dr. Erika Sasaki ir laboratorinių gyvūnų ir veterinarijos mokslų tyrėju dr. Terumi Yurimoto. Šis vizitas – tai reikšminga ilgametės partnerystės biomedicinos srityje tąsa, kuri stiprina ryšį tarp fundamentinių mokslinių tyrimų ir klinikinės praktikos bei atveria naujas galimybes diegti pasaulines inovacijas įvairiose medicinos srityse.

Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius pabrėžia, kad per ilgametę partnerystę su Japonijos mokslininkais įgyvendinta daug svarbių projektų, reikšmingai prisidėjusių prie medicinos pažangos Kauno klinikose ir Lietuvoje. „Vienas iš svarbiausių projektų buvo skirtas retų ir nediagnozuotų ligų tyrimams, vykdytas bendradarbiaujant su Japonijos Keio medicinos universiteto Medicininės genetikos centru, kuriam tuo metu vadovavo prof. Kenjiro Kosaki, – sako prof. habil. dr. R. Jurkevičius. – Džiaugiamės tęsiamu bendradarbiavimu onkologijos, genetikos, branduolinės medicinos, retų ir nediagnozuotų ligų, neurologijos bei neurochirurgijos srityse. Pastaruosius dešimt metų prof. Suematsu reguliariai lankosi Kauno klinikose ir universitete, o šis vizitas buvo svarbus dėl tolesnio bendradarbiavimo ir naujų ateities perspektyvų.“

Vizito metu mokslininkai iš Japonijos susipažino su Branduolinės medicinos tyrimų centru, kuriame veikia vienintelis Baltijos šalyse ciklotronas, užtikrinantis pacientų ištyrimo galimybes ir prisidedantis prie precizinės ir personalizuotos medicinos plėtros. Aptartos mokslinių tyrimų plėtros, pasitelkiant Kauno klinikų infrastruktūrą, inovacijas ir mokslinius pajėgumus, galimybės.

Prof. Makoto Suematsu yra tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas, buvęs ilgametis Japonijos medicinos tyrimų ir plėtros agentūros (Japan Agency for Medical Research and Development – AMED) vadovas, aktyviai plėtojantis bendradarbiavimo ryšius su Kauno klinikomis jau daugiau nei dešimtmetį. Profesoriaus mokslinių interesų sritys apima dujų biologiją, metabolomiką, piktybinių navikų metabolizmo vaizdinimą. Už ypatingą indėlį stiprinant Lietuvos ir Japonijos medicininį bendradarbiavimą ir garsinant Lietuvos vardą pasaulyje, 2018 metais profesorius apdovanotas Lietuvos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.

Domėjosi moksliniais tyrimais

Prof. M. Suematsu aplankė ir Universiteto padalinius, domėjosi moksline jų veikla, inovacijomis bei ateities perspektyvomis. Jis išreiškė susidomėjimą LSMU vykdomais neurologijos ir oftalmologijos tyrimais, ypač pažangiais magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) ir magnetinio rezonanso spektroskopijos (MRS) metodais. „Mes esame labai patenkinti bendradarbiavimu su Japonijos mokslininkais, naujų idėjų ir technologinių požiūrių galimybe. Šios diskusijos mums labai vertingos“, – sakė universitete delegaciją sutikusi LSMU prorektorė mokslui prof. habil. dr. Vaiva Leskauskaitė.

Profesorius teigiamai įvertino Žmogaus biologinių išteklių (Kauno biobanko) veiklą, išskirdamas individualizuotą pacientų duomenų rinkimo praktiką. „Jūs puikiai renkate pacientų duomenis. Mes Japonijoje neturime tokio gero duomenų judėjimo tarp ligoninių ir institutų, nes nėra tam sukurtos teisinės struktūros“, – kalbėjo prof. M.Suematsu.

Profesorius atkreipė dėmesį į duomenų apsaugos reglamentavimą, kuris Europoje grindžiamas Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR). Nors taisyklės yra griežtos, jo teigimu, tam tikri bendradarbiavimo modeliai tarp šalių yra įmanomi. Japonijoje taikomi panašūs standartai, todėl, sudarius tinkamas sąlygas ir užtikrinus abipusį pasitikėjimą, būtų galima plėtoti tarptautinį duomenų dalijimąsi mokslinių tyrimų tikslais.

Japonijos mokslininkų patirtys ir inovacijos Alzheimerio ligos tyrimų srityje

Viešnagės metu Japonijos mokslininkai skaitė paskaitas LSMU ir Kauno klinikų bendruomenėms, pristatydami naujausius pasiekimus Alzheimerio ligos tyrimuose. Didelio dėmesio sulaukė dr. Erikos Sasaki seminaras „Alzheimerio ligos nežmoginių primatų modelių kūrimas taikant genomo redagavimą“. Mokslininkė laikoma viena iš pirmaujančių marmosetų – mažųjų beždžionių – genetikos eksperčių pasaulyje. 2009 m. ji pirmoji pasaulyje sukūrė transgeninį marmosetą. Šiuo metu dr. Sasaki, bendradarbiaudama su komanda, kuria pažangius genetinius ligų modelius ir ikiklinikinių tyrimų platformas Alzheimerio ir regeneracinės medicinos srityse, pasitelkdama genetiškai modifikuotus bei imuniteto neturinčius marmosetus.

„Marmosetai yra itin tinkami ilgalaikiams stebėjimams – jie, kaip ir žmonės, sensta, serga su amžiumi susijusiomis ligomis, turi išvystytą socialinį elgesį ir komunikacijos įgūdžius. Net diabetas, kuris pasireiškia senstant, yra dar vienas paralelė su žmonių sveikata“, – pažymėjo mokslininkė.

Tuo tarpu dr. Terumi Yurimoto pristatė pažangius neinvazinius tyrimo metodus, taikomus Alzheimerio ligos studijoms marmosetų modeliuose. Jis pasakojo apie sukurtas transgenines marmosetes, turinčias žaliai fluoresciniu baltymu (GFP) pažymėtas ląsteles, bei gyvūnus su presenilino (PSEN1) mutacijomis – genetiniu pokyčiu, susijusiu su šeimine Alzheimerio ligos forma.

Šie modeliai leidžia nuosekliai stebėti ligos raidą ir prognozuoti simptomų atsiradimą pagal jų pobūdį ir laiką. Tačiau, anot dr. Yurimoto, kiekvienas marmosetas yra individualus, todėl būtina nuosekli ir ilgalaikė stebėsena, apimanti įvairius metodus – nuo kraujo tyrimų ir elgesio testų iki vaizdinimo technologijų, tokių kaip MRT, PET ar funduskopija.

Mokslininkas pristatė inovatyvius dirbtinio intelekto (DI) sprendimus, siekiant padidinti tyrimų tikslumą ir efektyvumą. „Sukūrėme dvi sistemas: automatizuotą elgesio analizės sistemą, taikomą narvuose, ir neinvazinius gyvūnų suvaržymo metodus, leidžiančius atlikti funkcinį MRT tyrimą nemiegantiems marmosetams. Šios technologijos leidžia vykdyti ilgalaikius ir gyvūnams draugiškus tyrimus, padedančius geriau suprasti Alzheimerio ligos mechanizmus“, – teigė dr. Yurimoto.

Nuosekliai stiprėjantis tarptautinis mokslinikų bendradarbiavimas ir dalijimasis žiniomis reikšmingai prisideda prie pažangos biomedicinos srityje. Šis vizitas – tai dar vienas svarbus žingsnis tęsiant ilgametį Kauno klinikų, LSMU ir prof. M. Suematsu bendradarbiavimą, kuris yra svarbus siekiant pažangos, diegiant ir praktikoje pritaikant pasaulyje vystomas inovacijas.