Laukinių gyvūnų globos centras

Radus sužeistą gyvūna, kreipkitės skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112, jei nesate tikri, ar gyvūnui reikalinga pagalba, galite susisiekti LSMU LGGC konsultaciniu tel. nr. (0-605) 72837

Daugeliui žmonių pamačius sužeistą ar sunkiai sergantį gyvūną iš karto kyla noras suteikti jam pagalbą, nesvarbu, ar tai laukinis, ar naminis gyvūnas. Tačiau laukiniai gyvūnai yra gamtos dalis, kurioje galioja savitos taisyklės. Gyvenimas gamtoje kartais būna negailestingas ir žiaurus, tačiau bandydami į jį kištis galime tik dar labiau pabloginti esamą situaciją.

Ligos ir mirtis yra natūrali gyvenimo dalis, tačiau gamtoje niekas nesibaigia vieno gyvūno mirtimi. Sergantis ar nusilpęs gyvūnas tampa plėšrūno grobiu ir maistu, kas leidžia jam išmaitinti save ir savo jauniklius. Išgelbėdami vieną nusilpusį gyvūną mes galime pakenkti kitam, sveikam ir stipriam tos pačios ekosistemos nariui.

Tad laukinių gyvūnų gelbėjimo tikslas turi būti padėti nuo žmonių veiklos nukentėjusiems gyvūnams, taip mažinant mūsų pačių poveikį gamtai, o ne daryti dar didesnę įtaką jai.

Laukiniai gyvūnai slepia skausmo ir ligos požymius, tai padeda jiems apsisaugoti nuo plėšrūnų natūralioje gamtoje. Dėl to dažnai būna sunku pastebėti, kada jiems reikia pagalbos, tačiau visi gyvūnai turi tam tikrus ženklus, kuriais vadovaujantis pavyksta suprasti, kada reikėtų susirūpinti jų būkle:

• Matomos akivaizdžios žaizdos arba kraujavimas.
• Jei mažą gyvūną (pvz., paukštį ar smulkų žinduolį) pagavo šuo ar katė, visada kyla pavojus, kad įkandimo ar įdrėskimo vietos bus infekuotos, net jei žaizdos ir neatrodo didelės.
• Gyvūnas nejuda, kai prie jų prisiartinate. Normalu, kad sveiki suaugę paukščiai ilsisi ant žemės, tačiau jie vis tiek turėtų pabėgti ar nuskristi, jei kas nors prie jų prisiartina. Kiti gyvūnai paprastai slepiasi nuo žmonių ir pabėga vos jiems prisiartinus. Jei gyvūnas nepabėga jums priėjus yra didelė tikimybė, kad jis ligotas arba sužeistas.
• Paukščio plunksnos atrodo papūstos. Paukščiai pasipučia šaltuoju metų laiku, taip išsaugodami savyje daugiau šilumos. Tačiau, jei paukštis papūtęs plunksnas, kai lauke šilta, tai ženklas, kad jis prastai jaučiasi.
• Gyvūno sutrikusi pusiausvyra, koordinacija, jis šlubuoja, neįprastai krypuoja.
• Apsunkintas, neįprastai gilus arba dažnas kvėpavimas dažnai yra skausmo požymis. Verta pastebėti, kad gyvūnų kvėpavimas padažnėja ir esant aukštai oro temperatūrai.
• Aplink gyvūną matosi daug musių, ant kūno matomos lervos, daugybė erkių ar kitų parazitų.
• Gyvūnas stovi susikūprinęs – tai vienas pagrindinių skausmo pilvo srityje požymių.

Dauguma žmonių randamų paukščių jauniklių jau yra beveik savarankiški. Tai lizdą palikę, tėvų prižiūrimi paukščiai, kurie dar nemoka gerai skraidyti, bet mūsų pagalbos jiems tikrai nereikia. Savarankiški jaunikliai gali tvirtai stovėti ant kojų, šokinėti ar bėgioti, o kojų pirštais gali suimti šakelę. Šie paukščiai dažniausiai turi retas plunksnas ant viso kūno, gali paskristi nedidelius atstumus, bet gerai skraidyti nemoka. Paprastai tokie paukščiai lizdą palieka ir į jį nebegrįžta, tad tokio jauniklio nereikėtų stengtis sugrąžinti atgal į lizdą, jis vis tiek iš jo iššoks. Pastebėjus tokį paukščio jauniklį, turėtumėte pasirūpinti, kad jaunikliui grėsmės nekeltų Jūsų pačių augintiniai, o jei esate įsitikinę, kad jauniklis yra nesaugioje vietoje, jį galima perkelti ant šalia esančio krūmo ar medžio šakelės.

Jei paukščio jauniklis dar nėra gerai padengtas plunksnomis, matomos plikos odos vietos, yra padengtas pūkais, negali tvirtai stovėti ant kojų, o tuo labiau vaikščioti, šokuoti bei visiškai negali skristi, tuomet tokiam jaunikliui reikalinga pagalba. Jei radote tokį jauniklį ant žemės, tuomet labai tikėtina, kad jo lizdas yra netoliese. Jei galite rasti lizdą (jis gali būti gerai paslėptas), kuo greičiau grąžinkite paukštį atgal. Nesijaudinkite – paukščių tėvai neatpažįsta jauniklių pagal kvapą, ir jie nepalieka savo jauniklio, jei jį palietė žmogus. Jei lizdas buvo sunaikintas, galite padaryti naują, dirbtinį lizdą, ir padėti jį į buvusio lizdo vietą ar šalia. Įdėkite jauniklį atgal ir stebėkite, ar tėvai grįžta.

Jei jauniklio tėvai negrįžta į lizdą, jauniklio negalima sugrąžinti į buvusį lizdą, jis yra sužeistas arba dėl kitų priežasčių esate visiškai tikri, kad paukščio jaunikliui būtina pagalba, praneškite skubios pagalbos tarnyboms telefono numeriu 112. Jei sergančiam, sužalotam ar negalinčiam savarankiškai išgyventi paukščio jaunikliui prireikė skubios pagalbos, LSMU Laukinių gyvūnų globos centro veterinarijos gydytojai budi visą parą, 7 dienas per savaitę ir yra pasiruošę konsultuoti telefonu arba priimti gydymui ir globai sužeistus gyvūnus bei sužeistus jų jauniklius.

Plėšriųjų paukščių ir žinduolių mityba yra natūrali ir svarbi ekosistemos dalis, todėl tokiose situacijose rekomenduojama į gamtos procesus nesikišti ir gyvūnus palikti ramybėje. LSMU LGGC komanda nevyksta gelbėti gyvūnų, kurie nukentėjo nuo kitų laukinių gyvūnų, nes tai yra natūrali gamtos dalis.

Aktyviuoju paukščių veisimosi laikotarpiu paukščių lizdus ardyti draudžiama, dėl taikomų išimčių leidimui gauti būtina pasikreipti į Aplinkos apsaugos agentūrą.

Gyvatės paprastai vengia žmogaus, pastebėjus gyvatę kieme, ją geriausia palikti ramybėje ir leisti saugiai pasišalinti pačiai. Siekiant išvengti lizdų netoliese, pašalinkite lapų, šakų krūvas, pasistenkite užsandarinti plyšius į malkines, ūkinius pastatus.

Lapės jokiu būdu nemaitinkite ir nepalikite lauke augintiniams skirto maisto ar maisto likučių. Maistas gali paskatinti lapę nuolat lankytis gyvenamojoje aplinkoje. Venkite tiesioginio kontakto su gyvūnu ir nebandykite jo prisijaukinti. Kieme augintinius laikykite prižiūrimus, o malkines, ūkinius pastatus ir kitas galimas gyvūno slėptuves ar nakvynės vietas laikykite sandariai uždarytas, kiemą aptvertą.

Atverkite visus vartus ir kitus galimus išėjimus iš teritorijos. Duokite gyvūnui parą laiko pasišalinti pačiam. Nelįskite prie gyvūno, nebandykite glostyti ar maitinti, negaudykite ir nebandykite išvyti iš teritorijos. Jei praėjus 24 valandoms gyvūnas vis dar yra teritorijoje ir negali pasišalinti, kreipkitės skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Laukiant LSMU LGGC specialistų, svarbiausia užtikrinti gyvūnui ramybę ir saugią aplinką.

• Paimti gyvūną galima tik LSMU LGGC specialistui rekomendavus ir jei tik jaučiatės saugiai tai darydami bei turite galimybę laikytis biologinio saugumo reikalavimų, apie kuriuos informuoja LSMU LGGC specialistas;
• Paėmus gyvūną laikykite jį uždaroje, ramioje vietoje, apsaugotoje nuo didelio šalčio, karščio ir tiesioginių saulės spindulių;
• Kuo mažiau judinkite gyvūną. Jei jis sužeistas, nereikalingas lietimas gali pabloginti jo būklę;
• Stenkitės, kad gyvūnas kuo mažiau matytų žmogų, taip sumažinsite papildomą stresą;
• Gyvūno negirdykite ir nemaitinkite, nebent specialistai konsultacijos metu nurodytų kitaip.

Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl laukdami LSMU LGGC specialistų vadovaukitės konsultacijos metu gautomis rekomendacijomis.