Laukinių gyvūnų globos centras

Laukinių gyvūnų globos centras LSMU

LSMU Laukinių gyvūnų globos centras – vienintelis šalyje centras, kuriame nuo 2024 metų pradžios visą parą, 7 dienas per savaitę teikiama pagalba paimtiems iš netinkamos aplinkos, konfiskuotiems ar globos reikalingiems laukiniams gyvūnams iš visos Lietuvos.

Radote sužeistą laukinį gyvūną?

Pranešti: 112

Pagalba teikiama 24 val. per parą adresu:
Jurginų g. 6, Naujieji Muniškiai, Kauno raj.

Pagalba sužeistiems laukiniams gyvūnams LSMU laukinių gyvūnų globos centre

Centro veikla

  • Užtikrina sužeistų, esančių netinkamoje aplinkoje ar paimtų iš netinkamų laikymo sąlygų laukinių gyvūnų laikymą, globą, reabilitaciją ir adaptaciją.
  • Rūpinasi išgydytų ir galinčių savarankiškai gyventi laukinių gyvūnų paleidimu į natūralias buveines ar perdavimu kitiems asmenims, turintiems tinkamas sąlygas jiems laikyti.

Aplinka

Įkurtas modernus LSMU Laukinių gyvūnų globos centro (LGGC) pastatų kompleksas: veterinarijos gydykla su laukinių gyvūnų priėmimo, apžiūros patalpomis, operacine, laboratorija, gyvūnų gydymo-reabilitacijos, visuomenės švietimo, darbuotojams skirtomis patalpomis, karantino pastatu, gyvūnų laikymo vidaus ir lauko voljerais.

LSMU LGGC teikiama veterinarinė pagalba laukiniams gyvūnams, jų globa, reabilitacija pagerins laukinių gyvūnų išgyvenamumą, padidins jų paleidimo į laisvę tikimybę ir sudarys didesnes perdavimo laikyti tinkamomis sąlygomis galimybes.

Laukinių gyvūnų globos centras. Pagalba sužeistiems laukiniams gyvūnams

Globojami ir gydomi gyvūnai

Ką svarbu žinoti?

Ar visada reikia gelbėti sužeistą laukinį gyvūną?

Daugeliui žmonių pamačius sužeistą ar sunkiai sergantį gyvūną iš karto kyla noras suteikti jam pagalbą, nesvarbu, ar tai laukinis, ar naminis gyvūnas. Tačiau laukiniai gyvūnai yra gamtos dalis, kurioje galioja savitos taisyklės. Gyvenimas gamtoje kartais būna negailestingas ir žiaurus, tačiau bandydami į jį kištis galime tik dar labiau pabloginti esamą situaciją.

Ligos ir mirtis yra natūrali gyvenimo dalis, tačiau gamtoje niekas nesibaigia vieno gyvūno mirtimi. Sergantis ar nusilpęs gyvūnas tampa plėšrūno grobiu ir maistu, kas leidžia jam išmaitinti save ir savo jauniklius. Išgelbėdami vieną nusilpusį gyvūną mes galime pakenkti kitam, sveikam ir stipriam tos pačios ekosistemos nariui.

Tad laukinių gyvūnų gelbėjimo tikslas turi būti padėti nuo žmonių veiklos nukentėjusiems gyvūnams, taip mažinant mūsų pačių poveikį gamtai, o ne daryti dar didesnę įtaką jai.

Kaip atskirti sergantį gyvūną?

Laukiniai gyvūnai slepia skausmo ir ligos požymius, tai padeda jiems apsisaugoti nuo plėšrūnų natūralioje gamtoje. Dėl to dažnai būna sunku pastebėti, kada jiems reikia pagalbos, tačiau visi gyvūnai turi tam tikrus ženklus, kuriais vadovaujantis pavyksta suprasti, kada reikėtų susirūpinti jų būkle:

  • Matomos akivaizdžios žaizdos arba kraujavimas.
  • Jei mažą gyvūną (pvz., paukštį ar smulkų žinduolį) pagavo šuo ar katė, visada kyla pavojus, kad įkandimo ar įdrėskimo vietos bus infekuotos, net jei žaizdos ir neatrodo didelės.
  • Gyvūnas nejuda, kai prie jų prisiartinate. Normalu, kad sveiki suaugę paukščiai ilsisi ant žemės, tačiau jie vis tiek turėtų pabėgti ar nuskristi, jei kas nors prie jų prisiartina. Kiti gyvūnai paprastai slepiasi nuo žmonių ir pabėga vos jiems prisiartinus. Jei gyvūnas nepabėga jums priėjus yra didelė tikimybė, kad jis ligotas arba sužeistas.
  • Paukščio plunksnos atrodo papūstos. Paukščiai pasipučia šaltuoju metų laiku, taip išsaugodami savyje daugiau šilumos. Tačiau, jei paukštis papūtęs plunksnas, kai lauke šilta, tai ženklas, kad jis prastai jaučiasi.
  • Gyvūno sutrikusi pusiausvyra, koordinacija, jis šlubuoja, neįprastai krypuoja.
  • Apsunkintas, neįprastai gilus arba dažnas kvėpavimas dažnai yra skausmo požymis. Verta pastebėti, kad gyvūnų kvėpavimas padažnėja ir esant aukštai oro temperatūrai.
  • Aplink gyvūną matosi daug musių, ant kūno matomos lervos, daugybė erkių ar kitų parazitų.
  • Gyvūnas stovi susikūprinęs – tai vienas pagrindinių skausmo pilvo srityje požymių.
Paukščių jaunikliai – kada reikalinga žmogaus pagalba?
Kėkšto jauniklis, kuris mokosi būti savarankiškas ir pagalbos jam nereikia.

Dauguma žmonių randamų paukščių jauniklių jau yra beveik savarankiški. Tai lizdą palikę, tėvų prižiūrimi paukščiai, kurie dar nemoka gerai skraidyti, bet mūsų pagalbos jiems tikrai nereikia. Savarankiški jaunikliai gali tvirtai stovėti ant kojų, šokinėti ar bėgioti, o kojų pirštais gali suimti šakelę. Šie paukščiai dažniausiai turi retas plunksnas ant viso kūno, gali paskristi nedidelius atstumus, bet gerai skraidyti nemoka. Paprastai tokie paukščiai lizdą palieka ir į jį nebegrįžta, tad tokio jauniklio nereikėtų stengtis sugrąžinti atgal į lizdą, jis vis tiek iš jo iššoks. Pastebėjus tokį paukščio jauniklį, turėtumėte pasirūpinti, kad jaunikliui grėsmės nekeltų Jūsų pačių augintiniai, o jei esate įsitikinę, kad jauniklis yra nesaugioje vietoje, jį galima perkelti ant šalia esančio krūmo ar medžio šakelės.

Jei paukščio jauniklis dar nėra gerai padengtas plunksnomis, matomos plikos odos vietos, yra padengtas pūkais, negali tvirtai stovėti ant kojų, o tuo labiau vaikščioti, šokuoti bei visiškai negali skristi, tuomet tokiam jaunikliui reikalinga pagalba. Jei radote tokį jauniklį ant žemės, tuomet labai tikėtina, kad jo lizdas yra netoliese. Jei galite rasti lizdą (jis gali būti gerai paslėptas), kuo greičiau grąžinkite paukštį atgal. Nesijaudinkite – paukščių tėvai neatpažįsta jauniklių pagal kvapą, ir jie nepalieka savo jauniklio, jei jį palietė žmogus. Jei lizdas buvo sunaikintas, galite padaryti naują, dirbtinį lizdą, ir padėti jį į buvusio lizdo vietą ar šalia. Įdėkite jauniklį atgal ir stebėkite, ar tėvai grįžta.

Baltosios kielės jauniklis, kuriam reikalinga pagalba.

Jei jauniklio tėvai negrįžta į lizdą, jauniklio negalima sugrąžinti į buvusį lizdą, jis yra sužeistas arba dėl kitų priežasčių esate visiškai tikri, kad paukščio jaunikliui būtina pagalba, praneškite skubios pagalbos tarnyboms telefono numeriu 112. Jei sergančiam, sužalotam ar negalinčiam savarankiškai išgyventi paukščio jaunikliui prireikė skubios pagalbos, LSMU Laukinių gyvūnų globos centro veterinarijos gydytojai budi visą parą, 7 dienas per savaitę ir yra pasiruošę konsultuoti telefonu arba priimti gydymui ir globai sužeistus gyvūnus bei sužeistus jų jauniklius.





Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centras

Dėkojame už Jūsų pagalbą, rūpestį ir indėlį gelbėjant laukinius gyvūnus.

 

Dėkojame mūsų partneriams, rėmėjams ir visiems neabejingiems visuomenės nariams.  Visus, palaikančius LSMU LGGC veiklą, kviečiame ją paremti.

 

PARAMA

 

Gavėjas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Šiaulių banko sąskaitos nr.: LT497189900000120546
Mokėjimo paskirtis: ,,Parama LSMU LGGC“

 

kontaktai

Nesate tikri, kaip elgtis su sužeistu ar sergančiu laukiniu gyvūnu?
Susisiekite su mumis. Papasakosime ir supažindinsime detaliau, kaip teisingai elgtis, gabenti ar padėti sužeistam gyvūnui.
LSMU Laukinių gyvūnų globos centras
Jurginų g. 6, Naujieji Muniškiai, Kauno raj.
lggc@lsmu.lt