Prof. V. Lesauskaitė: nerimą kelia rūkančios moterys

Vaikystėje ant tėčio disertacijos juodraščių piešusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorė mokslui ir Medicinos akademijos Kardiologijos instituto Molekulinės kardiologijos laboratorijos vadovė prof. Vaiva Lesauskaitė tuomet nė neįtarė, kad taps viena molekulinės kardiologijos krypties pradininkių Kauno kardiologijoje. Šiemet pelniusi Kauno mokslo premiją už nuopelnus medicinos mokslui, gydytoja patologė pasakoja, ką apie gyventojų įpročius ir sveikatą atskleidžia naujausi tyrimai.

– Jūsų šeimoje mokslo tradicijos siekia kelias kartas. Kiek įtakos tai turėjo jūsų profesiniam pasirinkimui?
 
– Išties, pagarba mokslui mūsų šeimoje turi gilias tradicijas. Mano prosenelio brolis Juozapas Lesauskis 1896 metais Romos Grigaliaus universitete apgynė teologijos daktaro laipsnį. Senelis Pranas Lesauskis 1930-aisias Romos universitete apgynė matematikos daktaro disertaciją. Būtent Romoje jis susipažino su močiute Barbora Mėginaite, kuri buvo Vaižganto dukterėčia. Jiems susituokus, Romoje gimė mano tėtis Vytautas Lesauskis, kuris sėkmingai apgynė fizikos krypties disertaciją.

Mama pasirinko odontologo kelią, sekdama tetos Bronės Pajėdaitės pėdomis. Pastaroji buvo išskirtinė asmenybė, Vytauto Didžiojo universitete baigusi dvi studijų programas: biologiją ir odontologiją. Jos baigiamasis biologijos darbas apie samangyvius iki šiol kelia biologų susidomėjimą. Vokiečių okupacijos metais ji gelbėjo žydus. Rusams vėl okupavus Lietuvą ji 1945 metais buvo suimta ir nužudyta kalėjime. Po mirties jai suteiktas Pasaulio tautų teisuolės vardas.

Mamos sesuo dvynė taip pat buvo žinių siekimo pavyzdžiu. Ji sugebėjo net tremtyje baigti Irkutsko medicinos institutą. Grįžusi į Lietuvą dirbo chirurge Klaipėdoje. O mano sesuo, profesorė Vita Lesauskaitė, yra ilgametė Geriatrijos klinikos vadovė ir viena geriatrijos tarnybos kūrėjų Lietuvoje.

Visa šeimos istorija turėjo didelę įtaką mano profesinei karjerai. Augome apsupti knygų, nuo mažens matėme žmones, kurie nuolat skaito arba rašo. Atsimenu, vaikystėje piešinėlius spalvindavome kitoje tėčio disertacijos rankraščių pusėje.

Studijuojant mediciną, mane visada domino įvairių ligų patologinių būklių formavimosi mechanizmai. Tai paskatino rinktis patologinės anatomijos specialybę.

– Šiemet jums skirta Kauno mokslo premija. Kuriuos mokslinius pasiekimus laikote svarbiausiais?
 
– Kardiologiją galima palyginti su ledkalniu. Tai, kas matoma, – klinikinė dalis, o visa tai, kas po vandeniu, yra fundamentiniai tyrimai. Jie nematomi visuomenei, nors jais remiasi klinikinė kardiologija. Aš prisidėjau prie fundamentinių tyrimų plėtros Kauno kardiologijoje. 1994-2003 metais stažavausi Italijoje, Sienos universitete, kur supratau molekulinės patologijos svarbą. Lietuvai įstojus į ES, pavyko laimėti du svarbius projektus: vieną – ląstelių ir audinių tyrimų infrastruktūros plėtrai kardiologijoje, kitą – kelti kompetenciją molekulinės genetikos tyrimams kardiologijoje. Šių projektų pagrindu Kardiologijos institute buvo įkurtos Molekulinės kardiologijos laboratorija, kuriai vadovauju iki šiol, bei Ląstelių kultūrų laboratorija, atnaujinta dar dviejų laboratorijų mokslo infrastruktūra. Tai sudarė pagrindą plėtoti širdies ir kraujagyslių ligų molekulinių mechanizmų tyrimus, genetinius epidemiologinius tyrimus, pradėti personalizuotos medicinos tyrimus kardiologijoje. 

– Neseniai baigtas svarbus Kauno miesto gyventojų epidemiologinis tyrimas. Kas labiausiai nustebino, palyginti 1982-ųjų ir šių metų duomenis?
 
– Maloniai nudžiugino, kad gerokai sumažėjo nutukusių kauniečių moterų skaičius. Jei 1982 metais jos buvo įvardijamos kaip vienos stambiausių Europoje, dabar nutukimo paplitimas sumažėjo perpus. Tikėtina, kad tai lėmė ir moterų hipertenzijos rodiklių mažėjimo tendenciją. Tačiau neramina išaugęs nutukusių vyrų skaičius. Palyginti su 1982 m., nuo 25 proc. iki 32 proc. išaugo 45-64 m. vyrų nutukimo dažnis, o hipertenzijos dažnis atitinkamai padidėjo nuo 60 proc. iki 75 proc.

Džiugina, kad daugėja žmonių, turinčių normalų cholesterolio kiekį kraujyje. Tiesa, beveik kas antras jų vartoja vaistus, mažinančius cholesterolį. Vadinasi, žmonės rūpinasi savo sveikata, ir gydymas statinais veiksmingas.

– Tyrimas atskleidė ir nerimą keliančių tendencijų…
 
– Taip, net keturis kartus išaugo rūkančių moterų skaičius. Ypač 25-34 metų amžiaus grupėje, kur rūko beveik kas penkta moteris. Šis rodiklis jau beveik pasivijo vyrų rūkymo statistiką.

Tarp moterų ypač paplitęs elektroninių cigarečių rūkymas. Ankstesni Kauno gyventojų tyrimai rodo, kad rūkymas padidina onkologinių ligų riziką 200 procentų, tačiau mes dar nežinome, kokią ilgalaikę žalą sveikatai turės elektroninės cigaretės. Tai reikalauja tolesnių tyrimų.
 
– Jūsų vadovaujama laboratorija buvo pirmoji Lietuvoje, pradėjusi vykdyti SARS-CoV-2 viruso sekoskaitą pandemijos metu. Kaip pavyko įgyvendinti šį sudėtingą uždavinį?
 
– Pandemijos laikotarpis buvo ypatingas tuo, kad vienijo visus – buvo bendras noras greičiau suprasti ligos priežastis ir procesus. Šį darbą mūsų laboratorijoje pradėjo itin entuziastingi jaunieji tyrėjai. Ypač norėčiau paminėti Luką Žemaitį, vėliau apgynusį daktaro disertaciją šia tema. Mums pavyko atlikti pirmąją viruso sekoskaitą Lietuvoje, o duomenys buvo įkelti į tarptautinę GISAID duomenų bazę, kur kaupiami viso pasaulio virusų sekoskaitos duomenys.

Džiaugiuosi dirbdama su jaunais, veržliais mokslininkais. Svarbiausia mano užduotis, kad doktorantai pajustų mokslo svarbą.

– Kaip jums pavyksta derinti dėstymą studentams, mokslinį darbą ir prorektorės pareigas?

– Visada vadovaujuosi aiškiais prioritetais. Tą patį sakau ir doktorantams – būtina žinoti, kas jums šiuo metu svarbiausia. Žinoma, prioritetai keičiasi: vienu laikotarpiu svarbesni vieni dalykai, tuomet – kiti. Šiuo metu daug dėmesio skiriu administraciniam darbui, ypač mokslinių tyrimų planavimui universitete.

Praėjusiais metais vyko išorinis tarptautinis mokslo vertinimas, ir galiu pasidžiaugti, kad tarp visų Lietuvos universitetų mūsų universitetas tapo medicinos ir sveikatos mokslų srities lyderiu.

Dosjė
Išsilavinimas:
1983 m. baigė Kauno medicinos institutą.
1997 m. įgijo biomedicinos mokslų habilituoto daktaro laipsnį.
Akademinė karjera:
Nuo 1983 m. dirba Kardiologijos institute.
1990-2000 m. Patologinės anatomijos (vėliau – Kardialinės patologijos) laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja.
Nuo 1993 m. dėstytoja LSMU.
Nuo 1999 m. profesorė.
Nuo 2000 m. vyriausioji mokslo darbuotoja.
Nuo 2004 m. Kardiologijos instituto direktoriaus pavaduotoja.
2006 m. inicijavo Molekulinės patologijos laboratorijos steigimą.

lsveikata.lt informacija