Nuo vasarų kaime iki mokslinių tyrimų laboratorijos: kaip meilė gyvūnams virsta profesija

Ateities inovatoriai. Tvarumo ambasadoriai. Vienos sveikatos koncepcijos puoselėtojai. Mokslininkė dr. Monika Nutautaitė dažnai taip pavadina gyvūnų mokslo specialybės studentus. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvūnų mokslų fakulteto laboratorijose šiandien ieškoma tvarių sprendimų, kurie užtikrintų vartotojams, t.y., mums visiems, galimybę rinktis ir vartoti saugią ir sveiką gyvūninę produkciją. Tai būtina, siekiant užtikrinti Vienos sveikatos koncepciją ir visuomenės sveikatą.

LSMU Gyvūnų auginimo technologijų instituto asistentė, mokslų daktarė M. Nutautaitė juokauja, kad mokslinės karjeros pasirinkimas – viena didžiausių  staigmenų jai pačiai.  Gali būti, kad susidomėjimą būtent gyvūnų mokslais nulėmė vaikystės vasaros senelių kaime.

„Pirmasis mano sąlytis su produkcijos gyvūnais buvo dar vaikystėje pas senelius kaime, kur jie savo poreikiams augino pieninius galvijus, kiaules ir paukščius. Tik vėliau supratau, kaip stipriai ši patirtis galėjo paveikti mano studijų pasirinkimą. Šiandien, prisiminusi jų sunkų darbą, kad ant mūsų stalo atsirastų šviežia ir kokybiška gyvūninė produkcija, jaučiu nuoširdžią pagarbą“, – kalbėjo mokslininkė.

Tiesiogiai su gyvūnais susiję studijų programos LSMU Gyvūnų mokslų fakultete yra net dvi, ir jos labai skirtingos. Gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programoje išmokstama dirbti su gyvūnais, laikomais rekreacinei veiklai, estetiniams, bendravimo bei terapiniams (pvz., kaniterapijos, hipoterapijos ir kt.) poreikiams tenkinti.

Gyvūnų mokslo studijos moko apie tai, kaip tinkamai vadovauti ir kontroliuoti su produkcijos gyvūnais susijusius verslus. Tai – sudėtinga, todėl studentai mokytis pradeda nuo gyvūnų genetikos, mitybos ir kt., įgytos įvairios fundamentinės žinios susijungia į bendrą auginimo technologijų išmanymą. Pridėjus ekonomikos ir vadybos žinių, jie puikiai gali valdyti šiuos verslus ir užtikrinti tvarų saugių ir kokybiškų gyvūninių žaliavų ir produktų tiekimą vartotojams.

Gyvūnų mokslas: apie ką jis?

Pasak dr. M. Nutautaitės, gyvūnų mokslų studijos padeda suprasti, kad maistas ar kita gyvūninė produkcija neatsiranda tiesiog parduotuvės lentynoje. Už kiekvieno produkto slypi ilgas ir atsakingas kelias – nuo gyvūno genetinės selekcijos, gerovės, šėrimo, laikymo sąlygų iki galutinio vartotojo.

Šį kelią turi užtikrinti kvalifikuoti gyvūnų mokslo specialistai.

„Ar maisto tiekimo grandinė tvari? Ar gyvūno sveikata užtikrinta? Kaip mūsų sprendimai veikia aplinką? Tokia kritinė mąstysena – būtina šiandienos pasaulyje, kuriame žemės ūkis susiduria su vis daugiau iššūkių, nuo klimato kaitos iki vartotojų lūkesčių dėl gyvūnų gerovės“, – pabrėžia mokslininkė.

Pagrindinės studijų kryptys – genetika, mityba, įvairių gyvūnų auginimo technologijos, ekonomika ir vadybos pagrindai.

Praktiką studentai atlieka moderniuose produkcijos gyvūnų, pašarinių žaliavų ir kt. verslo sektoriuose, kur nuolat diegiamos naujovės.

Pasak dr. M. Nutautaitės, gyvūnų mokslo studijose laukiame gabiausių ir labai atsakingų. Juk būtent būsimi gyvūnų mokslo specialistai turės užtikrinti Vienos sveikatos koncepcijos įgyvendinimą ateities kartoms, tvariai valdant verslus, atkreipiant dėmesį į visas dedamąsias: žmogus – gyvūnas – aplinka.

Studijos suteikia ir tvirto pagrindo vystyti įvairius verslus ir kurti pridėtinę vertę vietiniu ir tarptautiniu mastu.

Studijos LSMU ypatingos tuo, jog baigus savo profesinę karjerą galima plėtoti norima kryptimi – mokslo, praktikos, verslo. Gyvūnų mokslus baigę specialistai šiandien darbuojasi gyvūnų auginimo, veislininkystės įmonėse, pašarų gamybos pramonėje, valstybiniame ir privačiame sektoriuje, produkcijos kokybės vertinimo įmonėse, steigia savo verslus, modernius ūkius.

Dr. M.Nutautaitė iš pradžių studijavo ir sėkmingai baigė visuomenės sveikatos krypties studijas, gilinosi į maisto saugos problemas. Supratusi, kad saugi produkcija prasideda nuo sveiko gyvūno, pradėjo gilintis į visą procesą nuo gyvūno mitybos iki jo gerovės ir laikymo sąlygų, o vėliau pasirinko mokslininkės kelią gyvūnų mokslų kryptyje. 

Moksle – ir netikėtos patirtys

„Tikriausiai pirmas dalykas, kuris šauna į galvą prisiminus gyvūnų mokslų krypties doktorantūrą,  – kad niekada anksčiau neturėjau minčių eiti mokslininko keliu. Juo labiau neįsivaizdavau savęs su britkelnėmis brendančios į Lietuvos upes ir renkančios iš jų makrodumblių biomasės.

Tuo metu tai atrodė tikrai neįprasta ir net šiek tiek komiška patirtis, tačiau būtent ši biomasė vėliau tapo svarbia disertacinio darbo tyrimų dalimi. Ji buvo panaudota kuriant tvaresnius gyvūnų pašarus, o pats tyrimas prisidėjo ir prie upių švarinimo iniciatyvų.

Šis netikėtas posūkis tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip mokslas gali jungti iš pirmo žvilgsnio nesusijusias sritis ir prisidėti prie aplinkosaugos sprendimų. Tuo pačiu tai išmokė, kad verta išeiti ir iš komforto zonos, net jei tai reiškia bristi į šaltą upės vandenį su kibiru rankoje“,  – šypsodamasi pasakoja dr. M. Nutautaitė.

Karjerą LSMU mokslininkė pradėjo nuo laborantės darbo Gyvūnų auginimo technologijų instituto Gyvūnų produkcijos laboratorijoje. Vėliau tvirtai pasirinko jaunojo mokslininko kelią ir įgijo žemės ūkio mokslų daktaro laipsnį gyvūnų mokslų kryptyje. Šiuo metu ji sėkmingai dirba tame pačiame institute dėstytoja.

„Šiame darbe nuobodulys – retas svečias. Kiekviena diena atneša vis kitokių veiklų. Skaitau paskaitas studentams, vedu praktinius užsiėmimus, dažnai vykstančius ne auditorijose, o ūkiuose, kur teorija susitinka su tikrove. Vis dėlto bene įdomiausios dienos –  tos, kai galime tiesiogiai dirbti su gyvūnais, stebėti jų elgseną, įvertinti šėrimo ar laikymo sprendimų poveikį. Tokios patirtys praturtina dėstymo turinį, suteikia vertingų įžvalgų moksliniams tyrimams“,  – pasakojo dr. Monika.

Linki bandyti, ieškoti, nebijoti klausti

Visus, kurie domisi gyvūnų mokslų galimybėmis, mokslininkė ragina nebijoti: eiti, bandyti, tobulėti, nebijoti klysti, nes būtent per klaidas augame, mokomės ir tampame stipresni specialistai ir žmonės.

„Gyvūnų mokslų studijos –  ne tik apie gyvūnus. Jos –  apie visumą: gyvūnų gerovę, produkcijos saugą, tvarumą, visuomenės poreikius bei jos sveikatos užtikrinimą ir mokslinius sprendimus, kurie prisideda prie geresnės ateities.

Šios studijos suteikia tvirtą biologinį, technologinį ir analitinį pagrindą, tačiau tuo pačiu ugdo empatiją, atsakomybę ir kritinį mąstymą. Tai puiki sritis tiems, kurie nori įdomaus darbo ir matyti prasmę savo veikloje.

Todėl linkėčiau nebijoti žengti į šią sritį net jei ji iš pirmo žvilgsnio atrodo neįprasta ar ne iki galo pažįstama. Ieškokite, klauskite, darykite ir pamatysite, kaip šios studijos gali atverti duris į įdomų, prasmingą ir atsakingą profesinį kelią“, – linkėjo mokslininkė dr. Monika.

Daugiau apie gyvūnų mokslo studijas rasite ČIA