Rugsėjo 20-24 d. vyks „Atvirumo demencijai dienų“ programa, kviečianti visuomenę geriau pažinti demenciją.
Apie demenciją vis dar dažnai kalbame su baime, nerimu ar nežinomybe. Su demencija susidūrusiose šeimose jaučiamas siekis didesnio šios būklės pažinimo ir priėmimo visuomenėje. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir kol kas neturint veiksmingų prieinamų gydymo būdų, demencija tampa vis aktualesne mūsų visuomenės realybe.
Atvirumo demencijai dienų programa, kuri vyks 2026 m. rugsėjo 20-24 d., pakvies pažinti demenciją iš skirtingų perspektyvų – kalbėtis apie su ja susijusias patirtis, ieškoti būdų stiprinti demenciją turinčių žmonių ir jų artimųjų gyvenimo kokybę bei sveikatą.
Ypatingas dėmesys skiriamas kultūros vaidmeniui. Tarpsektorinė partnerystė gali padėti kurti pokyčius, o kultūros organizacijos – tapti svarbiu veiksniu pažinti šią būklę, keisti paplitusias nuostatas, prisidėti prie demenciją turinčių asmenų ir jų artimųjų gerovės.
Programoje pristatomas ir TADAM: demencijai atvirų muziejų tinklas – iniciatyva, parodanti, kad muziejai gali ne tik kalbėti apie demenciją, bet ir imtis konkrečių veiksmų kuriant atviresnę, supratingesnę ir demencijai draugiškesnę visuomenę.
Renginiai – nemokami, būtina registracija.
Atvirumo demencijai dienas organizuoja: asociacija „Demencija Lietuvoje“, VšĮ „Socialiniai meno projektai“, TADAM: atvirų demencijai muziejų tinklo nariai.
Partneriai: Lietuvos audiosensorinė biblioteka, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Asmens su negalia teisių gynimo agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijosHigienos institutas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė, Lietuvos visuomenės sveikatos biurų asociacija, Vilniaus miesto savivaldybė.
Komunikacinis partneris: LRT.
Pagrindinis rėmėjas: Medicinos kompanija „Eli Lilly“.
Rėmėjai: ES programos „Kūrybiška Europa“ biuras Lietuvoje, Italijos ambasada, Italų kultūros institutas Lietuvoje.
PROGRAMA:
Pagalba artimiesiems nuo diagnozės iki kasdienybės
2026 m. rugsėjo 20 d. | 12.30–14.00 val. | Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas.
Demencija paliečia ne tik žmogų, kuriam nustatyta diagnozė, bet ir jo artimuosius. Šiame renginyje kalbėsime apie tai, kas padeda šeimai susiorientuoti po diagnozės, kur ieškoti informacijos ir pagalbos bei kaip stiprinti artimųjų, globėjų ir visos bendruomenės gerovę.
Renginio metu gydytoja neurologė dr. Greta Najūtė atsakys į dažniausiai artimųjų užduodamus klausimus, o prieinamumo ekspertė, edukologė ir meno bei demencijos tyrėja Ieva Petkutė pristatys praktinius žingsnius po diagnozės – nuo informacijos ir pagalbos paieškos iki bendruomenės.
Renginio dalyviai taip pat kviečiami į diskusiją „Kokios pagalbos šiandien labiausiai reikia artimiesiems?“, kurioje bus aptariama, ką gali sveikatos priežiūros sistema, bendruomenės ir kultūros įstaigos.
Renginys skirtas: demencija sergančių žmonių artimiesiems, globėjams ir visiems, norintiems geriau suprasti demenciją bei su ja susijusias patirtis.
Prieš renginį, 10.30 val., vyks dirbtuvės „Susitikime muziejuje“, skirtos demencija gyvenantiems žmonėms ir jų artimiesiems.
Būtina registracija: ČIA.
Pagalba artimiesiems nuo diagnozės iki kasdienybės
2026 m. rugsėjo 20 d. | 12.30–14.00 val. | M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaunas.
Būtina registracija: ČIA.
Demencija paliečia ne tik žmogų, kuriam nustatyta diagnozė, bet ir visą jo artimųjų ratą. Laiku suteikta informacija, emocinė parama ir galimybė dalintis patirtimi padeda lengviau įveikti kasdienius globos iššūkius bei stiprina globėjų gerovę.
Kam skirtas renginys? Renginys skirtas demencija sergančių žmonių artimiesiems, globėjams ir visiems, siekiantiems geriau suprasti šią ligą. Pranešimuose ir diskusijoje bus aptariama, kaip keičiasi gyvenimas nustačius diagnozę, kokių žinių ir įgūdžių labiausiai reikia artimiesiems, kokios pagalbos galimybės šiandien prieinamos Lietuvoje ir kaip jas gali stiprinti sveikatos priežiūros sistema, bendruomenės bei kultūros įstaigos.
Prieš renginį, nuo 10.30 val., vyks dirbtuvės „Susitikime muziejuje“, skirtos demencija gyvenantiems žmonėms ir jų artimiesiems.
Renginio moderatorė – Diana Adomaitienė.
Pranešimai:
-dr. Greta Najūtė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
Artimųjų klausimai, į kuriuos neurologas atsako dažniausiai
-Ieva Petkutė, prieinamumo ekspertė, edukologė, meno ir demencijos tyrėja
Kaip gyventi toliau arba „Žingsniai po diagnozės“: kur ieškoti pagalbos, informacijos ir bendruomenės?
Diskusija:
Moderuojama diskusija: „Kokios pagalbos šiandien labiausiai reikia artimiesiems? Ką gali sveikatos priežiūros sistema, bendruomenė ir kultūros įstaigos?“
Diskusijos dalyviai:
-dr. Greta Najūtė, gydytoja neurologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Atminties ir kitų pažinimo funkcijų sutrikimų centro vadovė, Neurologijos klinikos gydytoja neurologė
-Jovita Viatkinaitė, Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras
-Ieva Petkutė, edukologė, asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadovė
-Kauno miesto socialinių paslaugų skyriaus atstovas (tikslinama)
-dr. Lina Urbietė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos klinikos I, II, III palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių vadovė
Nuotolinis seminaras „Demencija: nuo ankstyvos diagnozės iki pirmųjų žingsnių po jos“
2026 m. rugsėjo 21 d. | 13.00–15.00 val.
Būtina registracija: ČIA.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė bendradarbiauja įgyvendinant šviečiamąjį seminarą demencijos temoje „Demencija: nuo ankstyvos diagnozės iki pirmųjų žingsnių po jos“.
Renginys suteikia galimybę nuosekliai pažinti, ką svarbu žinoti apie demenciją – nuo pirmųjų požymių iki gyvenimo po diagnozės. Demencija nėra natūrali ar neišvengiama senėjimo dalis. Vis dėlto vis dar pasitaiko nuostata, kad atminties ir mąstymo sutrikimai yra tiesiog „normalus“ senėjimo požymis arba kad demencijos rizikai įtakos padaryti neįmanoma. Dėl šių mitų pagalbos dažnai kreipiamasi per vėlai.
Kada verta sunerimti? Kaip vyksta demencijos diagnostika? Ką daryti gavus diagnozę ir kur ieškoti pagalbos?
Į šiuos ir kitus svarbius klausimus atsakysime seminare, kuriame ekspertai, sveikatos priežiūros specialistai ir artimųjų patirtį pristatantys dalyviai aptars visą kelią – nuo pirmųjų demencijos požymių atpažinimo ir diagnostikos iki gyvenimo po diagnozės.
Seminare taip pat bus pristatyta Higienos instituto ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu parengta priemonė „Žingsniai po diagnozės“. Ji skirta žmonėms, gyvenantiems su demencija, ir jų artimiesiems, kad pirmieji mėnesiai po diagnozės būtų aiškesni ir lengviau įveikiami.
Seminare sužinosite:
-kaip atpažinti ankstyvuosius demencijos požymius;
-kada ir kur kreiptis pagalbos;
-kaip vyksta diagnostikos procesas;
-ką svarbu žinoti nustačius diagnozę;
-kokios gydymo, socialinės ir kitos pagalbos galimybės yra prieinamos;
-kaip pasiruošti gyvenimui po diagnozės ir planuoti tolesnius žingsnius;
-kur ieškoti pagalbos ir paramos sau bei artimajam.
Seminaras skirtas:
-žmonėms, besirūpinantiems savo ir artimųjų sveikata;
-žmonėms, kuriems nustatyta demencijos diagnozė;
-jų artimiesiems ir globėjams;
-šeimos gydytojams, slaugytojams, individualios priežiūros darbuotojams ir kitiems specialistams;
-visiems, norintiems geriau suprasti demenciją ir pagalbos galimybes.
Renginio programa
13.00-13.10 Įžanga
Sveikinimas, Ieva Petkutė, asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadovė
Šeimos patirtis, Rita Matulienė, globoja mamą
13.10-13.40 I dalis. Ankstyva diagnozė
Demencija – ne senėjimo dalis: ką svarbu žinoti apie riziką
prof. dr. Jūratė Macijauskienė, gydytoja geriatrė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Pirmieji ženklai ir demencijos diagnozavimas: kada, kur ir kaip kreiptis pagalbos?
dr. Greta Najūtė, gydytoja neurologė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
13.40-14.55. II dalis. Gyvenimas po diagnozės: pirmieji žingsniai
Priemonės „Žingsniai po diagnozės“ pristatymas
Ieva Petkutė, asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadovė
Ekspertų komentarai
Sveikatos būklės palaikymas ir stebėsena
prof. Jūratė Macijauskienė, gydytoja geriatrė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
dr. Arūnas Vaitkevičius, gydytojas neurologas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos
Ramunė Mazaliauskienė, gydytoja psichiatrė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos psichiatrų asociacija
dr. Lina Urbietė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos klinikos I, II, III palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių vadovė
Socialinės paslaugos
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas (asmuo bus patikslintas rugpjūčio viduryje)
Žmogaus teisės, dalyvumo ir negalios vertinimas po diagnozės
Aurelija Babinskienė, Metodinės pagalbos ir analizės skyriaus vyresnioji patarėja Asmens su negalia teisių agentūra prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
5 min. Renginio apibendrinimas ir uždarymas.