Universiteto alumnas Darius Steponkus: „Nuo LSMU iki šiuolaikinės medicinos lyderystės“

Darius Steponkus – LSMU alumnų asociacijos narys, Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius, gydytojas ortopedas-traumatologas dalijasi mintimis apie profesinį kelią, lyderystę, dirbtinio intelekto vaidmenį medicinoje, atsakomybę už sveikatos priežiūros sistemos kokybę ir ryšį su universiteto bendruomene.

Kelionės pradžia ir identitetas

Kas Jus atvedė į mediciną ir sveikatos priežiūros vadybą, ir kaip Lietuvos sveikatos mokslų universitetas suformavo Jūsų profesinį identitetą?

Medicina mane patraukė tuo, kad joje susijungia mokslas, atsakomybė ir labai konkretus santykis su žmogumi. Tai profesija, kurioje tavo žinios ir sprendimai turi tiesioginę reikšmę kito žmogaus gyvenimui.

Studijos tuometiniame Kauno medicinos institute, dabartiniame Lietuvos sveikatos mokslų universitete, davė ne tik profesinių žinių. Jos suformavo požiūrį į gydytojo atsakomybę, discipliną ir nuolatinio mokymosi būtinybę. Medicinoje diplomas nėra mokymosi pabaiga – tai tik pradžia.

Vadyba į mano profesinį gyvenimą atėjo vėliau. Dirbdamas gydytoju vis aiškiau mačiau, kad paciento gydymo rezultatą lemia ne tik vieno gydytojo profesionalumas. Labai daug priklauso nuo to, kaip organizuota visa sistema – komanda, procesai, infrastruktūra, technologijos ir organizacijos kultūra. Taip natūraliai atsirado noras daryti įtaką ne tik vieno paciento gydymui, bet ir visos organizacijos veiklai.

Ar jau studijų metu turėjote viziją tapti sveikatos priežiūros įstaigos vadovu, ar ji formavosi vėliau per patirtis?

Studijų metais tikrai negalvojau apie vadovo pareigas kaip apie konkretų karjeros tikslą. Pirmiausia norėjosi tapti geru gydytoju ir profesionaliai atlikti savo darbą.

Lyderystė formavosi palaipsniui – per atsakomybę, profesines patirtis, darbą komandose ir situacijas, kai reikėdavo priimti sprendimus ne tik už save. Manau, kad geriausia lyderystė dažnai taip ir atsiranda: pirmiausia prisiimi atsakomybę, o pareigos ateina vėliau.

Koks buvo lūžio momentas Jūsų karjeroje, kuris labiausiai nulėmė dabartinį kelią?

Man sunku būtų išskirti vieną konkrečią dieną ar įvykį. Greičiau tai buvo suvokimas, kad gydytojas gali keisti ne tik konkretaus paciento situaciją, bet ir sistemą, kurioje pacientas gydomas.

Vadovo pozicija suteikia galimybę sprendimais paveikti tūkstančių pacientų gydymo kokybę ir šimtų ar net tūkstančių darbuotojų darbo aplinką. Kartu tai reiškia ir gerokai didesnę atsakomybę.

Vienas įprotis, kuris labiausiai prisidėjo prie Jūsų sėkmės?

Nuoseklumas. Dideli rezultatai retai atsiranda iš vieno genialaus sprendimo. Dažniausiai juos sukuria daugybė mažų, bet teisingų sprendimų, kartojamų kiekvieną dieną.

Taip pat stengiuosi niekada nenustoti mokytis. Kai žmogus pradeda manyti, kad jau viską žino, jo profesinis augimas praktiškai sustoja.

Profesinė veikla ir kompetencijų evoliucija

Medicinos pasaulis sparčiai keičiasi. Kokias kompetencijas šiandien laikote svarbiausiomis gydytojui XXI amžiuje?

Pirmiausia – profesionalumas ir gebėjimas kritiškai vertinti informaciją. Medicinos žinių kiekis auga milžinišku tempu, todėl šiandien nebeužtenka daug žinoti. Reikia mokėti atsirinkti informaciją ir priimti ja pagrįstus sprendimus.

Antra – komunikacija. Pacientas šiandien nori ne tik būti gydomas. Jis nori suprasti, kas vyksta, dalyvauti priimant sprendimus ir būti išgirstas.

Trečia – technologinis raštingumas. Dirbtinis intelektas, duomenų analitika, personalizuota medicina ir nuotolinės technologijos taps kasdiene gydytojo darbo dalimi.

Ir dar viena kompetencija, kurios negalima pamiršti, – empatija. Technologijos gali padėti nustatyti diagnozę, tačiau žmogui vis tiek reikės žmogaus.

Didžiausias mitas apie gydytojo vadovo darbą?

Kad vadovas yra žmogus, kuris viską žino ir viską nusprendžia.

Šiuolaikinėje organizacijoje tai nebeveikia. Vadovo užduotis nėra turėti visus atsakymus. Jo užduotis – suburti žmones, kurie kartu gali rasti geriausią atsakymą, nustatyti kryptį ir prisiimti atsakomybę už galutinį rezultatą.

Ar susiduriate su iššūkiu derinti klinikinį darbą su inovacijomis ar vadybiniais sprendimais?

Tai tikrai iššūkis, tačiau gydytojo patirtį vadovo darbe laikau dideliu privalumu. Klinikinė patirtis neleidžia pamiršti, dėl ko apskritai egzistuoja ligoninė.

Galima kalbėti apie finansinius rodiklius, efektyvumą, infrastruktūrą ar procesų optimizavimą, bet galutinis kriterijus turi būti labai paprastas: ar mūsų sprendimas sukuria daugiau vertės pacientui?

Inovacijos ir globalios tendencijos

Kaip vertinate dirbtinio intelekto vaidmenį medicinoje ir sveikatos vadyboje? Ar tai daugiau pagalbininkas ar transformuojanti jėga?

Šiandien dirbtinį intelektą laikyčiau labai galingu asistentu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai neabejotinai yra transformuojanti jėga.

DI gali padėti analizuoti didelius informacijos kiekius, pastebėti dėsningumus, optimizuoti procesus, mažinti administracinę naštą ir padėti gydytojui priimti sprendimus.

Tačiau yra aiški riba: technologija gali pateikti rekomendaciją, bet atsakomybė už sprendimą negali tiesiog išnykti algoritme. Medicinoje turime labai aiškiai žinoti, kur baigiasi technologijos kompetencija ir prasideda žmogaus profesinė bei etinė atsakomybė.

Ar, Jūsų nuomone, gydytojas šiandien turėtų būti ir inovatorius?

Taip, tačiau inovaciją suprantu plačiau nei naujausią technologiją.

Kartais inovacija yra robotinė chirurgija ar dirbtinis intelektas, o kartais – paprasčiau organizuotas paciento kelias, dėl kurio žmogus greičiau gauna diagnozę ir gydymą.

Gydytojas, kuris kasdien mato sistemą iš vidaus, labai gerai žino jos problemas. Todėl jis turi ne tik prisitaikyti prie pokyčių, bet ir pats juos inicijuoti.

Ateities gydytojas: daugiau technologas ar humanistas?

Paradoksalu, bet kuo daugiau medicinoje bus technologijų, tuo svarbesnis taps humanizmas.

Technologija vis geriau analizuos vaizdus, duomenis ir klinikinę informaciją. Tačiau paciento baimės, abejonės, pasitikėjimas ir viltis nėra vien duomenų rinkinys.

Todėl ateities gydytojas turės puikiai suprasti technologijas, bet išlikti labai žmogiškas.

Gyvenimo būdas ir vidinė disciplina

Gydytojo-vadovo profesija reikalauja daug energijos. Kaip rūpinatės savo fizine ir emocine sveikata?

Vadovo darbe labai lengva patekti į situaciją, kai darbas užima beveik visą laiką. Todėl ilgainiui supranti, kad energijos valdymas yra toks pat svarbus kaip laiko valdymas.

Man svarbu išlaikyti fizinį aktyvumą, turėti laiko atsitraukti nuo kasdienių problemų ir pabūti su artimais žmonėmis. Vadovas, kuris pats yra visiškai išsekęs, negali ilgą laiką kurti sveikos organizacijos.

Ar turite kasdienių ritualų ar įpročių, kurie padeda išlaikyti aukštą veiklos kokybę?

Man svarbiausia disciplina ir prioritetų suvokimas. Vadovo dienoje visada bus daugiau problemų, nei galima išspręsti, todėl reikia gebėti atskirti, kas iš tiesų svarbu, nuo to, kas tik atrodo skubu.

Taip pat labai vertinu laiką apmąstymui. Kartais geriausi sprendimai atsiranda ne dar viename posėdyje, o tada, kai turi galimybę ramiai įvertinti situaciją.

Kaip apibrėžtumėte „tvarią sėkmę“ savo karjeroje?

Tvari sėkmė man nėra pareigų pavadinimas ar trumpalaikis rezultatas.

Tai gebėjimas ilgą laiką kurti vertę neprarandant savo principų, sveikatos ir santykio su žmonėmis.

Vadovo sėkmę geriausiai parodo ne tai, kokią organizaciją jis rado, bet kokią ją paliks po savęs.

Lyderystė ir įtaka

Ar jaučiate, kad gydytojas šiandien turi būti ir nuomonės formuotojas visuomenėje?

Manau, kad gydytojas turi tam tikrą visuomeninę atsakomybę. Visuomenė gydytojais pasitiki, todėl mūsų žodžiai turi svorį.

Tačiau nuomonės formavimas neturėtų reikšti kalbėjimo apie viską. Priešingai – gydytojas turi kalbėti ten, kur turi kompetenciją, remtis faktais ir prisiimti atsakomybę už savo žodžius.

Ką Jums reiškia lyderystė medicinoje? Ar tai pareigos, ar atsakomybė?

Vienareikšmiškai – atsakomybė.

Pareigos suteikia formalias teises, bet jos automatiškai nesuteikia lyderystės. Tikroji lyderystė prasideda tada, kai žmonės tavimi pasitiki ne todėl, kad privalo, o todėl, kad mato kryptį, nuoseklumą ir pasirengimą prisiimti atsakomybę.

Sveikatos priežiūroje tai ypač svarbu, nes mūsų sprendimų centre yra žmogaus sveikata ir kartais net gyvybė.

Kaip įtraukiate komandą ir kuriate bendradarbiavimo kultūrą?

Didelės ligoninės negali valdyti vienas žmogus. Joje yra daug labai stiprių profesionalų, todėl vadovo užduotis – sudaryti sąlygas jų kompetencijai atsiskleisti.

Man svarbus dialogas, aiškūs tikslai ir atsakomybės pasidalijimas. Žmonės turi suprasti ne tik ką darome, bet ir kodėl tai darome.

Stengiuosi kurti kultūrą, kurioje galima diskutuoti ir nesutikti, tačiau priėmus sprendimą visa komanda juda viena kryptimi.

Knyga ar idėja, pakeitusi Jūsų požiūrį į mediciną ir sveikatos vadybą?

Jeigu reikėtų pasirinkti ne konkrečią knygą, o idėją, man artimiausia būtų mintis, kad organizacijos rezultatas yra jos kultūros ir sistemos rezultatas.

Negalima ilgalaikės sėkmės statyti ant kelių išskirtinių žmonių heroizmo. Reikia sukurti sistemą, kurioje gerai dirbti būtų natūralu: aiškūs procesai, atsakomybė, bendradarbiavimas ir nuolatinis tobulėjimas.

LSMU alumnų bendruomenė ir įkvėpimas

Ką Jums šiandien reiškia būti LSMU alumnų asociacijos bendruomenės dalimi?

Universitetas nėra tik vieta, kurioje gauni diplomą. Tai profesinė bendruomenė, kurios dalimi tam tikra prasme išlieki visą gyvenimą.

Alumnų bendruomenė leidžia palaikyti ryšį tarp skirtingų kartų, dalintis patirtimi ir padėti jaunesniems kolegoms. Man atrodo svarbu, kad sėkmę profesiniame gyvenime pasiekę žmonės grįžtų į savo akademinę bendruomenę ne tik prisiminimais, bet ir žiniomis, patirtimi bei pagalba.

Kokią žinutę perduotumėte dabartiniams LSMU studentams?

Neskubėkite per anksti nuspręsti, kur tiksliai turite atsidurti po dvidešimties metų.

Susikoncentruokite į tai, kad šiandien taptumėte kuo geresni tuo, ką darote. Būkite smalsūs, mokykitės ne tik medicinos, domėkitės technologijomis, vadyba, ekonomika ir žmonėmis.

Ir nebijokite atsakomybės. Karjeroje dažnai didžiausios galimybės atsiranda būtent tada, kai sutinkate prisiimti atsakomybę už tai, ko kiti nenori imtis.

Jei galėtumėte grįžti į studijų laikus, ką darytumėte kitaip?

Tikriausiai daugiau dėmesio skirčiau dalykams, kurie tuo metu atrodė esantys už medicinos ribų – vadybai, ekonomikai, komunikacijai, technologijoms ir lyderystei.

Jaunam gydytojui atrodo, kad svarbiausia sukaupti kuo daugiau medicinos žinių. Jos, žinoma, yra pagrindas. Tačiau vėliau supranti, kad didžiausiems pokyčiams įgyvendinti vien profesinių medicinos žinių neužtenka.

Ir dar vienas dalykas – turbūt mažiau bijočiau klysti. Jaunystėje klaida dažnai atrodo kaip nesėkmė. Vėliau supranti, kad kai kurios klaidos buvo vertingiausios profesinio gyvenimo pamokos.

Baigiamoji mintis

Jeigu reikėtų visą savo profesinę patirtį sutalpinti į vieną mintį, sakyčiau taip: medicinoje keičiasi technologijos, metodai ir organizacijos, tačiau nesikeičia pagrindinė mūsų atsakomybė – žmogus.

Vadovavimas man nėra nutolimas nuo medicinos. Tai galimybė medicinos principus – atsakomybę, profesionalumą ir tarnystę žmogui – perkelti į visos organizacijos lygmenį.

O sėkmę turbūt reikėtų matuoti ne tuo, kiek aukštai pats pakilai, bet tuo, kiek žmonių ir organizacijų dėl tavo darbo galėjo pakilti kartu.

Universitetas – ne tik vieta, kurioje prasideda profesinis kelias. Tai bendruomenė, į kurią galima sugrįžti, dalintis patirtimi ir būti jos dalimi. Kviečiame jungtis prie LSMU alumnų asociacijos.

Plačiau apie asociaciją: https://lsmu.lt/apie-lsmu/musu-alumni/