Prof. V. Lesauskaitė: „Didžiausia pagarba ir padėka – Mokytojams“
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorei mokslui prof. habil. dr. Vaivai Lesauskaitei šių metų Vasario 16-oji buvo ypatingai svarbi, džiugi ir simboliška.
Valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus Lietuvai ir už jos vardo garsinimą Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda prof. V. Lesauskaitei įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžių.
Pasak profesorės, šis apdovanojimas, įteiktas būtent Vasario-16-ąją, jai asmeniškai – itin simbolinis: augusi tarpukario šviesuolių šeimoje, ji nuo vaikystės pažinojo du Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus – Aleksandrą Stulginskį ir Petrą Klimą. P. Klimas – žymus istorikas, teisininkas, publicistas, redaktorius, diplomatas, užsienio reikalų ministras, – grįžęs iš Sibiro lagerių, gyveno svainės Barboros Lesauskienės namuose.
„Vasario-16-oji mūsų šeimai visada buvo didelė, svarbi šventė“, – sakė prof. V. Lesauskaitė.
Valstybės apdovanojimų ceremoniją Lietuvos Prezidentūroje profesorė prisimena kaip iškilmingą ir jaudinantį:
„Buvo galima jausti, kad Prezidentui Gitanui Nausėdai tai nėra tik formali ceremonija, o šventė, kurios metu padėkojama žmonėms. Buvo išties džiugu matyti apdovanojamus garbaus amžiaus buvusius Lietuvos partizanus, o kartais liūdna – ypač jaudinanti buvo akimirka, kai Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių, skirtą greitosios pagalbos medikui Dmitrij Alimov (po mirties), atsiėmė jo sūnus“, – pasakojo profesorė.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi prof. habil. dr. V. Lesauskaitė įvertinta už mokslinius darbus, akademinę ir ekspertinę veiklą, už išskirtinio tarptautinio pripažinimo sulaukusius inovatyvius genetinius epidemiologinius tyrimus.
–Apžvelkite savo mokslinį kelią, atvedusį iki šio garbingo apdovanojimo, – paprašėme prof. V. Lesauskaitės.
–Už svarbiausius pagrindus savo mokslo veikloje esu labai dėkinga ir jaučiu didžiulę pagarbą savo Mokytojams. Ypač – šviesios atminties profesorei, gydytojai patologei anatomei habil. dr. Elenai Stalioraitytei. Profesorė išmokė pagarbos lietuvių kalbai, tikslių terminų, moksle –ieškoti priežasčių ir pasekmių ryšio.
Kaip svarbų savo mokslinės karjeros etapą įvardinčiau stažuotes Sienos universitete (Italija) – jų metu suvokiau būtinybę plėtoti molekulinės patologijos tyrimus Lietuvoje.
Tai paskatino 2004 metais dalyvauti pirmajame Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos mokslui paskelbtame kvietime. Teikėme projektus mokslo infrastruktūrai atnaujinti ir mokslininkų kvalifikacijai kelti pritaikant genomikos žinias kardiologijoje.
Buvo labai džiugu, kai abu projektai laimėjo finansavimą – tai padėjo greta klinikinės ir epidemiologinės kardiologijos plėtoti fundamentinius širdies ir kraujagyslių tyrimus, tam buvo įsteigtos Ląstelių kultūrų ir Molekulinės kardiologijos laboratorijos. Nauja infrastruktūra sudarė galimybes plėtoti širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) molekulinių mechanizmų tyrimus, pasitelkiant genomiką, transkriptomiką, proteomiką, buvo pradėti personalizuotos medicinos, kraujagyslių sienos ir miokardo remodeliavimosi, ŠKL genetinių rizikos veiksnių tyrimai, kurie vykdomi bendradarbiaujant su kardiochirurgais, kardiologais, visuomenės sveikatos tyrėjais.
Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad pirmieji doktorantai, kuriems vadovavau, šiandien – jau patys yra profesoriai, vyriausieji mokslo darbuotojai, savo žinias ir įgūdžius perduodantys savo doktorantams.
–Kokią matote tolesnę Universiteto mokslo veiklos viziją?
–Pasaulio universitetai pagal vyraujančią veiklas gali būti skirstomi į studijų arba mokslo universitetus. LSMU matau kaip mokslo universitetą, žymų ne tik aukštos kokybės studijomis, bet ir tarptautinio lygio moksliniais tyrimais. Didėjantį mūsų mokslininkų matomumą tarptautiniame moksle patvirtina ne tik publikacijos prestižiniuose žurnaluose, pateiktos tarptautinių patentų paraiškos, bet ir išaugusi partnerystė tarptautiniuose projektuose.
Mokslas šiandien – itin dinamiškas, reikia vis naujų technologijų, naujos įrangos, tad labai džiugu, kad Universitetas planuoja statyti naują modernų Medicinos fakultetą, kuriame numatyta sukurti ir šiuolaikinį mokslo centrą.