Konferencijoje „Dermatologijos ir venerologijos aktualijos“ pristatytos svarbiausios dermatovenerologijos mokslo ir praktikos naujovės

Jau 15 metus iš eilės pirmąją advento savaitę Kaune surengta Respublikinė mokslinė-praktinė konferencija „Dermatologijos ir venerologijos aktualijos“. Šio tradicinio renginio metu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos dermatovenerologų draugijos (LDVD) atstovai pasidalijo karščiausiomis dermatovenerologijos mokslo ir praktikos naujovėmis.

Konferencija sutraukė per 130 dalyvių, didžioji dalis jų – gydytojai dermatovenerologai, rezidentai, medicinos studentai. Renginyje pranešimus skaitė žinomi Lietuvos ir užsienio ekspertai, tokie kaip prof. Christos C. Zouboulis ir prof. dr. Harald P.M. Gollnick iš Vokietijos.

„Šioje jau tradicija tapusioje mokslinėje konferencijoje galime susitikti su kolegomis ir aptarti didžiulį proveržį, kuris šiuo metu vyksta dermatologijoje. Jį patvirtina augantis dermakosmetikos bei farmacijos produktų gamintojų suinteresuotumas dermatologijos sritimi. Nuo tepaliukų dermatologija pereina į biologinių produktų erą ir padengia beveik visas lėtines neišgydomas ligas sunkiai sergantiems pacientams“, – didėjančią šios srities svarbą pabrėžė viena iš renginio organizatorių LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Skaidra Valiukevičienė.

Konferencijos išvakarėse – praktiniai mokymai

Dieną prieš konferenciją LSMU Odos ir venerinių ligų klinikoje surengti praktiniai estetinės dermatologijos mokymai.

Jų metu gydytojai dermatovenerologai, plastikos chirurgai ir kiti konferencijos dalyviai mokėsi atlikti veido pakėlimą ir kontūravimą naudojant kalcio hidroksiapatitą, taip pat leisti PRP (trombocitais praturtintos kraujo plazmos) injekcijas skalpo srityje, gilino androgenetinės alopecijos, aknės bei randų gydymo, veido būklės gerinimo žinias.

Mokymus vedė ekspertės iš užsienio – žinoma Latvijos gydytoja dermatovenerologė Karina Brio ir estetinės medicinos lektorė, gydytoja dermatologė iš Ukrainos Iryna Smolanka.

LSMU bendruomenei gyd. I. Smolanka jau yra gerai pažįstama – ji Universitete dirba kaip kviestinė estetinės medicinos lektorė, yra vedusi mokymus apie lūpų augmentaciją bei mimikos raukšlių koregavimą botulino toksino injekcijomis.

Surėmė pečius

Bendras švietėjiškas tikslas konferencijoje „Dermatologijos ir venerologijos aktualijos“ sutelkė LSMU, VU ir LDVD atstovus. Renginio atidarymo kalbą sakęs LSMU Medicinos fakulteto dekanas gyd. anesteziologas prof. dr. Andrius Macas džiaugėsi tarpuniversitetiniu mokslininkų bendradarbiavimu.

„Tokiose konferencijose universitetinis lygmuo yra būtinas norint, kad mokslas vystytųsi ir ateitų naujovės. To negalima būtų padaryti be Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto. Tą pastebiu ir kitose srityse. Ten, kur suremiama pečiais, kur pasitelkiama literatūra ar išbandomos inovacijos, ten gaunamas ir rezultatas. Kviečiu visus, kurie vienaip ar kitaip prisiliečia prie tyrimų, ugdymo ar naujovių diegimo, nenuilsti ir toliau tai daryti“, – kalbėjo dekanas.

Tuo tarpu prof. dr. Skaidra Valiukevičienė pabrėžė, kad per pastarąjį dešimtmetį dermatovenerologijos srityje atsirado daugybė mokslinių bei praktinių naujovių, kuriomis tiesiog būtina pasidalinti tarpusavyje.

„Per paskutinį dešimtmetį įvyko didelis lėtinių uždegiminių ligų, melanomos ir kitų piktybinių odos navikų gydymo proveržis. Matome, kad tokios ligos, kaip sunkios eigos psoriazė ir atopinis dermatitas, gali būti pilnai suvaldomos, skiriant biologinę terapiją ar JAK inhibitorius, kurie prieinami jau ir Lietuvoje. Tyrimai rodo, kad progresuojančios melanomos gydymas skiriant taikinių ir imunoterapiją prailgina ligonio išgyvenamumą nuo kelių savaičių iki penkerių metų“, – pastarųjų metų  dermatologijos ir venerologijos atradimus vardijo profesorė.

„Mus svarbu su šiomis medicinos naujovėmis bei atradimais supažindinti Lietuvos dermatovenerologų bendruomenę ir studentus, nes tik dalydamiesi gerąja patirtimi galime užtikrinti efektyvesnį minėtomis ligomis sergančių pacientų gydymą bei pagerinti bendrą teikiamų dermatologijos paslaugų kokybę“, – pridūrė ji.

4 sesijose aptarė 4 svarbias dermatologijos ir venerologijos kryptis

Konferenciją sudarė 4 plenarinės sesijos. Pirmoji buvo skirta lėtinių uždegiminių odos ligų – vaikų ir suaugusių atopinio dermatito bei psoriazės – aptarimui. Šioje sesijoje VU Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas gyd. dermatovenerologas Tadas Raudonis pasidalijo patirtimi apie IL-17 inhibitorių skyrimą pacientui gydant uždegimines odos ligas. LSMU prof. S. Valiukevičienė pristatė vaikų atopinio dermatito vietinio gydymo aktualijas, o Santaros klinikų alergologė – klinikinė imunologė prof. Laura Malinauskienė skaitė pranešimą apie atopinio dermatito gydymą JAK inhibitoriais. Kauno klinikų doktorantė gyd. dermatovenerologė Vaiva Jarienė pasidalijo žiniomis apie IL-23 inhibitoriaus reikšmę psoriazei ir psoriatiniam artritui, o dokt. gyd. dermatovenerologė Kamilija Briedė pristatė atopinio dermatito sunkumo vertinimo skales bei gydymo tikslus.

Antroje konferencijos sesijoje diskutuota apie sunkią aknę ir supūliavusį hidradenitą. Sesiją pradėjo gyd. dermatovenerologė doc. dr. Rūta Gancevičienė, kuri aptarė suaugusiųjų moterų aknės gydymo iššūkius. Vokietijos Desau medicinos centro prof. dr. Christos C. Zouboulis skaitė nuotolinį pranešimą apie biologinės terapijos reikšmę naujose supūliavusio hidradenito gydymo gairėse. Dar visai neseniai, rugsėjį, jis viešėjo Lietuvoje. Tuomet su LSMU bendruomene šis žymus pasaulinio lygio ekspertas pasidalijo Bechčeto ligos gydymo patirtimi, taip pat papasakojo apie biologinės terapijos reikšmę naujose supūliavusio hidradenito gairėse.

Nuotoliu pranešimą konferencijoje skaitė ir kitas Vokietijos lektorius – Otto von Guericke universiteto prof. dr. Harald P.M. Gollnick. Jis aptarė aknės bei rožinės diagnostikos ir gydymo naujoves. Gydytoja rezidentė Reda Žilinskienė pristatė žaibiškos aknės ir panikulito klinikinį atvejį, o sesiją užbaigė Ukrainos Užgorodo universiteto lektorė, gyd. dermatovenerologė I. Smolanka. Ji su dalyviais pasidalino žiniomis apie akne sergančių pacientų sebumo sudėties skirtumus bei jų svarbą.

Trečioji sesija apžvelgė onkodermatologijos naujoves. Ciuricho universiteto Dermatologijos klinikos Odos vėžio ir melanomos centro vadovė dr. Eglė Ramelytė pasidalijo patirtimi apie piktybinės odos limfomos valdymo aktualijas. LSMU doktorantas Kauno klinikų gyd. dermatovenerologas ir onkologas Grinvydas Butrimas pristatė progresuojančios bazaliomos taikinių terapijos rezultatus. LSMU Onkologijos klinikos gydytoja onkologė Regina Nutautienė papasakojo apie melanomos imunoterapijos rezultatus, remiantis daugiasritinio konsiliumo patirtimi Kauno klinikose – pasak jos, čia per metus aptariama vidutiniškai 200 melanoma sergančių pacientų. Sesiją užbaigė VU lektorius Justas Arasimavičius, kuris dalyviams pristatė odos melanomos vaizdinės diagnostikos algoritmą.

Paskutinėje konferencijos sesijoje pristatyti LSMU ir VU gydytojų rezidentų, studentų ir jų vadovų klinikiniai atvejai. Gyd. rez. Evelina Bučionytė pasidalijo sunkios eigos veido rožinės gydymo patirtimi. Gyd. rez. Evelina Petruškevičiūtė pristatė vaikų amžiuje itin retą ligą – pūslinį pemfigoidą. Gyd. rez. Gabrielė Vengalytė papasakojo apie iššūkius, su kuriais susidūrė gydant ūmios eigos neurosifilį. Gyd. rez. Ieva Radavičiūtė aptarė nikelio sulfato, kuris yra dažniausiai nustatomas alergenas, sąsajas su tarpvietės dermatitu. Medicinos studentė Livija Petrokaitė apžvelgė odos limfomos gydymą acitretinu. Sesiją užbaigė gyd. rez. Inga Česnavičiūtė, pristačiusi klinikinį atvejį apie spontaninius keloidinius randus.

Intensyvią visos dienos programą užbaigė diskusija ir bendra dalyvių vakarienė, kurios metu jie stiprino ryšius bendraudami medicinos, mokslo, bendradarbiavimo bei kitomis temomis. Paskelbta data kitos tarptautinės hibridinės konferencijos „Neurodermatologija: retos ligos”, kurią organizuos LSMU, Kauno krašto dermatologų draugija, Neurologų draugija, 2024 m. kovo 22 d.