Dr. Vita Lėlė: „Darbe monotonijos nejaučiu“

Vasario 11 d. minima Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena, skirta didinti moteriškosios lyties atstovių įsitraukimą į mokslinę veiklą bei padėti sparčiau įgyvendinti lyčių lygybę šioje srityje. Bene labiausiai praėjusiais metais pasižymėjusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkė – dr. Vita Lėlė, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Jaunojoje akademijoje Universitetui atstovaujanti Žemės ūkio mokslų srityje. Šiandien ji pasakoja, kad darbe monotonijos nejaučia, o labiausiai ją žavi tie moksliniai tyrimai, kurie leidžia padėti su realiomis problemomis ūkiuose ar įmonėse susiduriantiems žmonėms.

Mokslininke LSMU dirbate jau ne vienus metus. Ar vaikystėje kada nors susimąstėte, kad užaugusi pasirinksite būtent šį kelią? Kaip gyvenimas Jus atvedė į šią sritį?

Vaikystėje vienos svajonių profesijos neturėjau. Norai varijavo nuo atlikėjos scenoje, nes mokiausi muzikos mokykloje, iki veterinarijos gydytojos, nes nuo mažens jausdavau rūpestį ir meilę gyvūnams. Taip pat baigiau ir dailės mokyklą, todėl esu dėkinga tėvams ir menų mokyklų mokytojams už galimybę ieškoti savęs, laisvę kurti ir formuotis kaip asmenybei.

Esu pagalvojusi, kad geriausi sprendimai būna neplanuoti. Taip nutiko ir man renkantis studijas. Išskirtinai nei kiti mokyklos draugai, vietoj to, kad strateguočiau, kokių dalykų reikia, kad įstočiau, pasirinkau mokytis tai, kas man patiko ir buvo įdomu. Nerekomenduoju taip daryti ateities kartoms, nes tik dabar suprantu, kaip tai buvo rizikinga, tačiau man pavyko įstoti į norimą, pirmu numeriu įrašytą specialybę.

Papasakokite apie savo kasdienybę – kokius tyrimus atliekate? Kaip gimsta jų idėjos?

Be mokslinės veiklos, dirbu dar ir pedagoginį darbą. Nuolatinis domėjimasis pasaulio tendencijomis leidžia kurti inovatyvias ir įdomias paskaitas studentams, o paskaitose pritaikyti praktiniai pavyzdžiai iš asmeninės patirties bei atliktų mokslinių tyrimų yra labai vertinami jaunųjų kolegų.

Mano vykdomo mokslinio darbo tema gana plati – „Tvarių maisto/pašarų (bio)technologijų modeliavimas bei padidintos pridėtinės vertės maisto produktų/pašarų kūrimas ir teršalų tyrimai maisto produktuose“. Pagrindiniai mano uždaviniai yra kurti naujas žaliavas ir produktus bei atlikti kokybės ir saugos rodiklių tyrimus. Taip pat esu Veterinarijos fakulteto Maisto saugos ir kokybės katedros grupės mokslinei veiklai vykdyti „Augalinių žaliavų ir produktų (bio)technologijos, vartotojų maisto pasirinkimą lemiantys veiksniai“ narė, todėl daugeliu atvejų ne tik prisidedu prie idėjų generavimo, bet ir atlieku vykdytojos vaidmenį.

Laiko planavimas – vienas iš svarbiausių aspektų, norint viską suspėti. Nors tenka atlikti ir mikrobiologinius tyrimus, kurie daugeliui atrodo monotoniški, net ir jie man patinka ir yra įdomūs. Tad aš darbe monotonijos nejaučiu. Labai dažnai tyrimų idėjas atneša asmenys iš šalies, kurie kreipiasi su ūkiuose ar įmonėse esančiomis problemomis, ieškodami sprendimo būdų ir konsultacijų iš mokslininkų. Tokie darbai būna įdomiausi – su praktine reikšme ir nauda.

Ar Jūsų atliekami tyrimai jau duoda realią naudą visuomenei?

Taip. Be sukurtos fermentuotos pašarinės žaliavos atrajotojams ir rekomendacijų jų augintojams, buvo vykdomi užsakomieji projektai, kuriuose pateiktos mokslinių tyrimų išvados bei rekomendacijos užsakovams, o rezultatai publikuoti bendruomenei. Keli jų – „Mikroorganizmų biomasės gamybos technologijos prototipo sukūrimas“, „Pašaro papildų Lactobran Jr ir Lactobran Jr Pro įtaka veršelių sveikatingumo rodikliams”, Pediococcus acidilactici ir Pediococcus pentosaceus mišiniu fermentuoto produkto įtaka karvių ir veršelių sveikatingumui“.

Papasakokite apie savo ateities planus ir mokslines perspektyvas Jūsų tiriamai sričiai.

Daugeliu atvejų detalius planus pakoreguoja nenumatomi įvykiai, todėl į ateities planavimą stengiuosi nesikoncentruoti. Tačiau, nepaisant iššūkių, su kuriais susiduriama žemės ūkio sektoriuje, jis modernėja, didėja jo svarba, o taip pat auga aukštos kvalifikacijos specialistų paklausa. Džiaugiuosi galėdama prisidėti prie būsimų maisto ir gyvūnų mokslų specialistų rengimo. Žemės ūkio sektorius svarbus prisidedant prie visuomenės būtinųjų poreikių užtikrinimo, o statistiniai duomenys rodo spartų gyvulininkystės produkcijos didėjimą, tad reikalingi įvairūs platesni moksliniai tyrimai ir jų sklaida. Įvertinus šių tyrimų poreikį galima sakyti, jog žemės ūkio ir gyvūnų mokslų sritys yra labai svarbios ir perspektyvios. Tad planuoju toliau dirbti su šių sričių moksliniais tyrimais bei jų rezultatų sklaida.

Kokiu savo pasiekimu labiausiai didžiuojatės? Papasakokite apie jį.

Žemės ūkio ir gyvūnų mokslų sritis yra išskirtinė savo kompleksiškumu. Taigi džiaugiuosi, kad maži, bet labai svarbūs šiame sektoriuje nuveikti darbai bei atlikti moksliniai tyrimai įvertinti konkursuose „Jaunasis mokslininkas 2018“ ir „Geriausias jaunasis mokslininkas 2020“. Išskirčiau LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų premijos laureatės apdovanojimą už disertacinį darbą „Natūralių (bio)priemonių panaudojimo galimybės pieninių galvijų pašarų konservavimui ir jų įtaka gyvulių sveikatingumui bei produkcijos kokybei“ (darbo vadovė prof. dr. E. Bartkienė). Išskirtinis ir labiausiai įsimintinas projektas vykdytas bendradarbiaujant su KTU ir LSMU Psichiatrijos klinikos mokslininkais. Jo tema – „Depresinio sutrikimo ankstyvos kompiuterinės diagnostikos metodo sukūrimas vertinant emocinį atsaką į skirtingo skonio maisto savybes“. Projekte buvo naudojama „FaceReader“ programinė įranga, galinti pakankamai tiksliai nustatyti emocinį atsaką, kurį sukelia skirtingi maisto skoniai bei nuotaikos.

Jūsų darbinėje aplinkoje daugiau moterų ar vis dėlto dominuoja vyrai? Ar pastebite skirtumą tarp lyčių – galbūt vieni moksle įžvelgia tai, ko nemato kiti, ir atvirkščiai?

Niekada anksčiau negalvojau, tačiau tikrai – mano aplinkoje dominuoja moterys. Net LMA Jaunojoje akademijoje Žemės ūkio ir miškų skyriuje šiuo metu iš aštuonių jaunųjų narių – tik trys vyrai. Neskirstau mokslininkų pagal lytį: visada įdomu bendrauti su skirtingų sričių mokslininkais, pasidalyti moksline patirtimi ir numatyti galimybes kompleksiniam bendradarbiavimui, nes tokie darbai ypač vertinami.

Ar tiesa, kad moterys gali viską – auginti vaikus, siekti karjeros, rūpintis buitimi ir dar užsiimti mėgstama veikla? Kaip Jūs viską suspėjate?

Ne veltui yra daugybė anekdotinių situacijų apie moteris ir mamas, kai jos vienu metu gali atlikti devynis darbus. Tai tiesa. Ir net artimoje darbinėje aplinkoje turiu ne vieną sėkmingą pavyzdį. Žinoma, žvelgiant realistiškai, galbūt reikėtų akcentuoti, kad pagal moters suvokimą susidėliojami prioritetai ir ne visoms veikloms skiriamas vienodas dėmesys, bet teiginį, kad moterys gali viską – laikau tiesa. Manau, kad ne tik man, bet visoms moterims labai svarbus įgūdis – laiko planavimas ir gebėjimas generuoti kelias mintis vienu metu.

Ar yra kokia moteris, kuri Jus įkvepia? O gal įkvėpimo semiatės iš kolegių, studenčių ar šeimos narių?

Gyvenime artimiausia moteris – mama, kuri visada skatino siekti savo svajonių ir gyvenimo tikslų, mokė mylėti ir kurti. Moksliniame kelyje didžiausia mokytoja buvo ir iki šiol autoritetu yra gerbiama akademikė prof. dr. Elena Bartkienė. Šioms moterims pati didžiausia padėka ir nuoširdus begalinis ačiū.

Kokį patarimą duotumėte moterims ir mergaitėms, norinčioms siekti karjeros mokslo srityje?

Būkite drąsios ir pozityvios, tada nebijosite klysti, priimti gyvenimo parengtų iššūkių ir siekti savo, kaip mokslininkių, tikslų.