Privačią kliniką LSMU dėstytoja įkūrė norėdama padėti vaikams

„Visada giliai širdyje jaučiau, kad, norint išpildyti save, man trūksta darbo su pačiais mažiausiais“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Psichiatrijos klinikos ergoterapeutė ir Reabilitacijos klinikos dėstytoja Valda Gulbinienė.

Prieš kelis metus begalinė meilė vaikams ir noras padėti jiems gyventi kokybiškiau įkvėpė ją įkurti privačią kliniką. Šiandien, taikant moderniausius gydymo metodus, V. Gulbinienė kartu su patyrusia profesionalių specialistų komanda padeda psichikos sutrikimų turintiems pacientams ne tik atkurti sutrikusias funkcijas, bet ir įgyti kasdienybėje reikalingus socialinius įgūdžius.

Įkvėpė vaikai, paskatino kolegos

Vaikai, turintys raidos sutrikimų, dažnai susiduria su sensorinės integracijos sutrikimais. Jie patiria tokius sunkumus kaip jautrumas plaunant galvą, kerpant nagus ar plaukus. Tokius vaikus erzina garsai, prisilietimai, maisto tekstūros. Šios kasdienės veiklos, kurios mums yra įprastos, jiems kelia didžiulius iššūkius.

„Tokiems vaikams padėti gali ergoterapeutai – šie specialistai vieninteliai turi kompetencijos dirbti su šia sritimi, tad skubi mūsų intervencija ankstyvame amžiuje yra labai svarbi. Deja, valstybiniuose raidos centruose šeimoms eilėse tenka laukti ir pusę metų“, – pasakoja V. Gulbinienė.

Jos teigimu, raidos centruose psichikos sutrikimų turintiems vaikams nustatoma diagnozė, o ergoterapijos taikymas ten tėra trumpa intervencija – dažniausiai šeimoms suteikiamos rekomendacijos, kaip dirbti namuose.

Tačiau tokiems vaikams būtina tęstinė pagalba, todėl neretai tėvai ieško privačių ergoterapeutų ir kitų specialistų, kurie teiktų kompleksines raidos lavinimo paslaugas.

„Raidą atkurti per savaitę ar dvi yra neįmanoma“, – tvirtina V. Gulbinienė ir priduria, kad noras šias paslaugas padaryti prieinamesnėmis buvo viena iš priežasčių įkurti nuosavą kliniką.

„Jaučiau labai didelį palaikymą iš kolegų psichiatrų, kurie, jausdami augantį pagalbos poreikį, nuolat klausdavo, ar nedirbu privačiai, bei skatino to imtis. Galiausiai atėjo diena, kai supratau, kad tai jau ne apie mane, o apie vaikus, kuriems reikia pagalbos, ir nusprendžiau, kad privalau tai padaryti. 2021-ųjų balandžio 9-ąją buvo įregistruota įstaiga „Savarankiški vaikai“. Šiandien manau, kad tai buvo geriausias sprendimas mano gyvenime. Sutinku tiek nuostabių žmonių, kurie man ir mano komandai atneša neįkainojamos patirties. Esu be galo dėkinga pacientų tėvams, kad renkasi mus, pasitiki ir džiaugiasi rezultatais kartu“, – pasakojo klinikos įkūrėja.

Sėkmės receptas – profesionali komanda

„Pagrindinis mano ir mano komandos tikslas – padėti pacientams tapti nepriklausomais nuo kito asmens ir suteikti jiems galimybę maksimaliai džiaugtis aukšta gyvenimo kokybe. Klientai dažniausiai kreipiasi dėl vėluojančios raidos, kuri sutrikdo vaiko savarankiškumą, savipriežiūrą, smulkiąją motoriką, akies-rankos koordinaciją. Neretai sulaukiame mažųjų pacientų, kuriems reikia pagalbos lavinant dėmesio koncentraciją, kad ji atitiktų vaiko raidos amžių“, – pasakoja V. Gulbinienė ir priduria, kad pradėjus privačią veiklą profesionali komanda tapo raktu į sėkmę.

Šiuo metu klinikos komandą sudaro vaikų-paauglių psichologė, logopedė ir dvi ergoterapeutės. Viena jų – buvusi V. Gulbinienės studentė.

„Aukštą kolegės kompetenciją pastebėjau dar tuomet, kai ji atliko praktiką Psichiatrijos klinikoje. Jos darbštumas ir pareigingumas – aukščiausio lygio. Kai ji baigė Universitetą, net nedvejodama pasikviečiau į savo komandą. Šios specialistės santykis su vaikais ir tėvais yra puikus, o pasiekti rezultatai – neįkainojami.“

Pagyrų ji negaili ir kitoms klinikos specialistėms: „Drauge mums pavyksta pasiekti tai, kas prasminga, o ne tai, kas paprasta ir lengva. Mes tikime, kad visas pasaulio laikas priklauso vaikams.“

Privačioje gydymo įstaigoje, taip pat ir LSMU Psichiatrijos klinikoje, kurioje dėsto V. Gulbinienė, Universiteto studentai dažnai atlieka praktiką.

„Dirbame su įvairius psichikos bei elgesio sutrikimus turinčiais vaikais ir paaugliais. Džiaugiuosi, kad dirbdama Universitete galiu studentams parodyti atvejus, kurie yra sudėtingiausi ne tik diagnozuojant, bet ir teikiant kompleksinę pagalbą.“

Pagalbos trūksta ne tik Lietuvoje

Ergoterapeutė V. Gulbinienė pasakoja, kad visų klientų istorijos yra unikalios ir labai individualios. Tačiau ji pastebi tendenciją, kad psichikos sutrikimų turintys vaikai kompleksinės pagalbos laiku nesulaukia ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.

„Mane labiausiai džiugina ir taip pat liūdina į konsultacijas vis dažniau atvykstantys emigrantai. Sulaukiame klientų iš Anglijos, Airijos bei Vokietijos. Labai smagu, kad jie renkasi mus, tačiau gaila ir liūdna, kad tose šalyse nesulaukia greitos ir tinkamos pagalbos. Vieni klientai iš Vokietijos dėl vėluojančios vaiko raidos atskrido mėnesiui. Apsigyveno netoli įstaigos, kad galėtų kiekvieną dieną lankyti užsiėmimus. Per tą mėnesį mes pasiekėme labai daug. Mažylio savarankiškumas, smulkioji motorika atsikūrė pagal vaiko raidą, išmoktus įgūdžius jis gebėjo pritaikyti ir savo namuose. Tačiau jiems sugrįžus atgal ir laiku nesulaukus eilės pas specialistus, situacija vėl pablogėjo. Po šio įvykio šeima apsisprendė grįžti gyventi į Lietuvą. Man tai didžiausias įvertinimas.“

Paklausta, ar ketina plėsti veiklą bei kokių planų turi ateičiai, LSMU dėstytoja sako nenorinti užsimoti per daug.

„Sakoma, kad apie planus ir idėjas kalbėti reikia tyliai. Šiandienos siekiamybė yra įrengti sensorinį kambarį, įgyti mokymų akreditaciją bei didinti rėmėjų ratą, kad kiek įmanoma daugiau klientų galėtume suteikti nemokamas paslaugas.“