Tarptautinę burnos sveikatos dieną LSMU studentai pažymėjo šviesdami visuomenę apie burnos priežiūros svarbą
Kasmet kovo 20-ąją švenčiama Tarptautinė burnos sveikatos diena, skirta priminti pasauliui apie burnos ligas, jų poveikį žmonėms bei naštą, kurią šalių sveikatos sistemos ir ekonomika patiria gydant šias ligas. Beveik milijardu atvejų, burnos ligos viršija bendrą kitų penkių labiausiai paplitusių neužkrečiamųjų lėtinių ligų naštą.
Paminėjo prasmingai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Odontologijos fakulteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinika šią progą paminėjo šviečiant visuomenę apie burnos sveikatos svarbą.
Klinikos gydytoja rezidentė Kornelija Rogalnikovaitė, kartu su Burnos higienos studijų programos studentais, apsilankė Kauno klinikų Vaikų onkologijos ir hematologijos skyriuje, kur susitiko su mažaisiais pacientais bei jų tėveliais ir papasakojo jiems, kaip tinkamai prižiūrėti dantis.
Vėliau studentai apsilankė Kauno kartų namuose, kuriuose gyvena senoliai, jaunos mamos ir vaikai. Studentai jiems papasakojo apie burnos sveikatos svarbą ir pasidalijo kiekvienai kartai aktualia informacija.
Visiems aplankytiems žmonėms studentai palinkėjo turėti sveiką ir gražią šypseną, kuri skleistų džiaugsmą ir meilę sau ir kiekvienam sutiktajam.
Sergamumas burnos ligomis auga
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, beveik 3,5 milijardo žmonių (t. y. apie 50 % pasaulio gyventojų) kenčia nuo vienokių ar kitokių burnos ligų – negydomo dantų ėduonio, periodonto, dantenų uždegimo, burnos vėžio ar kitų.
Nuo 1990 m. iki 2019 m. pasaulinis burnos ligų atvejų skaičius padidėjo 50 %, todėl PSO ataskaitoje daroma išvada, jog burnos sveikatos politika, skirta mažinti burnos ligų paplitimą, buvo neefektyvi.
Reaguodama į šią situacija, PSO patvirtino naują globalų 2023-2030 m. burnos sveikatos gerinimo veiksmų planą. Jame siūlomi 94 konkretūs pagalbos veiksmai, tokie kaip būtinoji priežiūra, sveikatos politikos priemonių įvedimas ir kita.
Kyla klausimas: ar pavyks šį planą įgyvendinti? Jau pačiame plane pateikiami iššūkiai, su kuriais teks susidurti. Keli jų – tai, kad burnos sveikatos sektorius nėra prioretizuojamas nacionalinėje sveikatos sistemoje, taip pat skirtingi šalių odontologijos sektorių finansavimo modeliai, dėl kurių socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės neišgali gauti paslaugų privačiame sektoriuje. Neatsiejama ir pačios būtinosios odontologinės pagalbos sąvoka. Ar tai tik žmogaus išgelbėjimas nuo danties skausmo, ar ir funkcionalus dantų protezavimas, leidžiantis žmogui valgyti, kalbėti ir visavertiškai funkcionuoti sociume?
Dar vienas svarbus iššūkis, su kuriuo susiduria ir Lietuva, tai objektyvių burnos sveikatos duomenų – epidemiologinių tyrimų – nebuvimas. Europos regione Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija bei Eurostato duomenų bazės turėtų rinkti ataskaitas iš šalių, tačiau nurodoma, kad kai kurių šalių nacionalinių tyrimų duomenys yra dvidešimties metų senumo ir neturi reprezentatyvių imčių.
Ką mes kaip, sveikatos specialistai, galime nuveikti, kad burnos sveikata pagerėtų? Pirmiausia, galime didinti informacijos sklaidą apie burnos ligų ryšį su bendrine sveikata bei skatinanti tarpdisciplininę partnerystę. 2019 m. „Lancet“ žurnalo redaktorius Ričardas Hortonas pabrėžė: ,,Visi, kuriems rūpi pasaulinė sveikata, turėtų pasisakyti už tai, kad būtų nutrauktas burnos sveikatos nepaisymas’’.
Burnos sveikata neatsiejama nuo bendros sveikatos
Burna nėra autonominė izoliuota kūno dalis, ji glaudžiai susijusi su viso organizmo sveikata. Tai yra virškinimo sistemos pradžia, kur maistas ne tik ragaujamas, kramtomas, nuryjamas bei pradedamas virškinti. Burna svarbi ir žmogaus kalbai, dainavimui, šypsenai – emocinei raiškai.
Kramtymas ne tik padeda susmulkinti maistą, bet ir aktyvuoja centrinę nervų sistemą. Vyresniame amžiuje žmonėms, turintiems pablogėjusią kramtymo funkciją, pablogėja ir psichinė sveikata. Paskutiniais metais itin daugėja mokslinių tyrimų, rodančių galimą ryšį tarp burnos mikrobiomos disbiozės bei žarnyno vėžio, Alzheimerio ligos, reumatoidinio artrito, nėštumo komplikacijų. Burna yra daugelio bakterijų rezervuaras – šios bakterijos, nukeliavę į kitą organizmo ekonišą, gali skatinti uždegiminę aplinką.
Ypač svarbus užtikrinti burnos sveikatą pacientams, kurie guli intensyvios terapijos skyriuose, yra intubuoti ar yra imunodeficitinės būklės – nevalomi dantys ir suaktyvėję burnos mikroorganizmai gali sukelti pavojų jų gyvybei.
Senėjant visuomenei, susiduriama su burnos sveikatos iššūkiais – sumažėjęs imuninės sistemos aktyvumas, seilių tėkmė (tiek dėl geriamų medikamentų, tiek ir dėl senėjimo procesų), kognityvinių funkcijų susilpnėjimas, preferencija saldiems užkandžiams bei susilpnėjusi smulkioji motorika, neleidžianti kokybiškai išsivalyti dantų – visa tai padidina tiek burnos, tiek ir bendrinių ligų riziką.
Vyresniame amžiuje pacientai, sergantys aktyvia periodonto liga, turi lėtinio uždegimo židinį organizme, paslėptą po dantenų linija, kuris gali turėti rimtų padarinių žmogaus bendrinei sveikatai, ypač širdies kraujagyslių sistemai. Pacientai, sergantys cukriniu diabetu, nutukimu, demencija, širdies, smegenų kraujagyslių ligomis ar LOPL, turėtų būti kruopščiai ištirti odontologo-periodontologo.