Ant EIT Health „Morning Health Talks“ diskusijų stalo – sveikatos duomenų naudojimo aktualijos

Vertingus valstybės duomenis vis sparčiau atverianti Lietuva pagrečiui imasi ir kitų svarbių žingsnių – priimtas Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymas įgalino šiais strateginiais ištekliais svariai prisidėti prie mokslinių tyrimų, inovacijų, sveikatos vadybos bei kitų sektorių ambicingų tikslų. Daugiau nei prieš metus įsigaliojusio reglamento aktualijos jau ketvirtąjį kartą įvairių sričių specialistus sukvietė į Kauną – EIT Health „Morning Health Talks“ susitikime diskutuota ne tik apie sveikatos duomenų panaudojimo pasiekimus.

Būti gerųjų pokyčių kūrėjais

Šiuosyk LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centras, KTU „Startup Space“, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) bei LSMU ligoninės Kauno klinikos inicijuotam renginiui pasirinkta kiek neįprasta – modernumą ir nestandartinį požiūrį simbolizuojanti erdvė.

Kauniečio fotomenininko Igno Maldžiūno lofto studijoje „Studio Detroit“ vykusi EIT Health „Morning Health Talks“ rudens sesija „Sveikatos duomenų dalijimosi iniciatyvos: švęskite sėkmę ir mokykitės iš iššūkių“ taikliai atliepė šiandienos kontekstą: matyti kryptį, tikslingai judėti į priekį bei patiems būti gerųjų pokyčių kūrėjais.

Renginyje pranešimus skaitė patyrę savo sričių profesionalai: buvusi „Investuok Lietuvoje“ komandos narė, šiuo metu Harvardo medicinos mokykloje žinias gilinanti gyvybės mokslų ekspertė Karolina Karl, valstybinio startuolio https://startupgov.lt atstovas, Aplinkos ministerijos patarėjas IT klausimais Eimantas Norkūnas, Kauno klinikų Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro vadovė prof. dr. Lina Jankauskaitė, Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Biobanko skyriaus vedėjas Daniel Naumovas.

Ekspertų pasisakymuose nuskambėję pavyzdžiai, kaip jau šiandien šalyje pasitelkiami įvairūs sveikatos duomenys, tiek gerinant sveikatos priežiūros sistemą, tiek kuriant inovacijas, neleidžia abejoti – visai šalia nestokojame nei lyderių, nei įkvepiančių sėkmės istorijų.

Galimybės dar neišnaudojamos

Vis dėlto renginio metu nemažai dėmesio skirta ir neatidėliotinai spręstinoms problemoms – apskritojo stalo diskusijos, kurią moderavo LSMU Kauno klinikų Inovacijų vertinimo ir diegimo skyriaus vedėjas, gydytojas radiologas Antanas Montvila, dalyviai aptarė pateikiamų sveikatos duomenų kokybės, tikslingo jų panaudojimo bei kitus nūdienos iššūkius.

Kaip pripažino ir Valstybės duomenų agentūros duomenų atstovas Julius Juodakis, ir advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ ekspertė Giedrė Tubelytė, šiandien šių informacinių išteklių galimybėmis nesinaudojama visa apimtimi.

„Daug kam tiesiog net nekyla mintis, kad galima pasitelkti tokius resursus savo projektui, pavyzdžiui, atlikti analizę, išsiaiškint, ar rinka bus palanki mano produktui. Tad šiandien dar tikrai turime daug neišnaudotų galimybių idėjų ir inovacijų lygiu naudojant jau prieinamus sveikatos duomenis“, – kalbėjo J. Juodakis.

„Manyčiau, kad šiuo metu mūsų turimas mechanizmas yra pakankamai geras. Jis buvo kurtas pagal pažangiausius užsienio valstybių analogus, mano žiniomis, labai didelę įtaką turėjo Suomijos pavyzdys, ypač kalbant apie vieno langelio principą. Tad mechanizmas yra, tačiau jo veikimo procesas kol kas vangus ir lėtas“, – antrino G. Tubelytė.

Pokyčius skatina ir europinės lėšos

J. Juodakio teigimu, viena opiausių nūdienos problemų išlieka ne tik sveikatos duomenų patikimumas, bet ir jų pateikimas.

„Turbūt daug kam ne naujiena, kad duomenys ne visada teisingi ir ne tiek detalūs, kiek norėtųsi, o neretai pateikiami tokiais formatais, kurie labai apsunkina jų panaudojimą. Tačiau šiandien džiaugiamės galėdami padėti įgyvendinti kai kuriuos projektus, kur pareiškėjai bendradarbiauja su tų duomenų valdytojais, kad spręstų šiuos klausimus“, – pasakojo specialistas.

Valstybės duomenų agentūros atstovui pritarė ir kiti diskusijos dalyviai. VUL Santaros klinikų Biobanko skyriaus vedėjas D. Naumovas pastebėjo: „Ligonių registrai nėra standartizuoti ir struktūrizuoti. Tikėtina, kad panašią bėdą turi ir kiti šalies registrai. Todėl jei turime įstatymą, kuris mus įpareigoja atiduoti duomenis, reikia ir nemažų pajėgų juos deramai pateikti. O tai reikalauja ir nemažų finansinių sąnaudų“.

Ekspertai sutartinai pripažino, jog reta sveikatos įstaiga tokiems poreikiams gali skirti papildomų išteklių. Savo ruožtu Lietuvos mokslo tarybos misijos „Vėžys“ programos koordinatorė Laura Pėkienė priminė – lėšų yra, tik mokėkime jomis pasinaudoti.

„Europos Sąjunga deda labai daug pastangų, kad tiek duomenų panaudojimo, tiek kiti su tuo susiję procesai būtų kaip įmanoma labiau unifikuoti. Tad tų europinių fondų investicijų tikrai yra ir labai skatinu šia parama naudotis“, – ragino Lietuvos mokslo tarybos atstovė.

Būtinas komandinis darbas

Tuo metu D. Naumovui pastebėjus, jog sveikatos duomenys nėra standartizuoti ir struktūrizuoti ne tik pačių organizacijų vidiniu lygmeniu, bet ir tarp įstaigų, todėl šioje plotmėje būtina užtikrinti bendrų veiksmų koordinavimą, Inovacijų agentūros Gyvybės mokslų ir BioTech laboratorijos vadovė Jekaterina Kalinienė taip pat atsigręžė į akivaizdžias bendradarbystės spragas.

„Mes iš tikrųjų menkai ką žinome vieni apie kitus. Nežinome, kokie duomenų rinkiniai yra prieinami jau dabar klinikose, institutuose, universitetuose, kokie yra sutvarkyti ir kuriais jau galima naudotis. Tie dalykai dar labai stringa“, – teigė specialistė.

Kauno klinikų Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro vadovė L. Jankauskaitė, be kita ko, atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų aspektą. „Turime ne tik kurti kokybiškų duomenų registrus – kaip matome, šiandien tai yra iš tiesų labai didelis iššūkis nacionaliniu mastu, bet ir gebėti operuoti duomenimis tiek patys, tiek naudotis tarptautinėmis galimybėmis – keistis jais Europos bei pasauliniu mastu“, – pabrėžė mokslininkė.

Šiomis ir kitomis įžvalgomis pasidaliję „Morning Health Talks“ apskritojo stalo diskusijų dalyviai priėjo prie vieningo sutarimo – būtina atlikti vadinamuosius namų darbus bei parengti bendrą planą, kuria linkme eiti tiek tobulinant sveikatos duomenų pateikimą, tiek plečiant jų panaudojimo galimybes. Kaip ne kartą akcentavo renginio dalyviai, gerųjų pokyčių esminis garantas – visoms suinteresuotoms grupėms dirbti išvien.