Antrasis tarptautinis kongresas „Neurodermatologija ir retos ligos“: smegenų ir odos ašis. Mitas ar tiesa?

Trečiadienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos fakulteto Odos ir venerinių ligų klinika kartu su Kauno krašto dermatologų ir venerologų draugija surengė konferenciją „Neurodermatologija ir retos ligos“, kurios tikslas buvo pasidalyti tarptautine ekspertine patirtimi su dermatovenerologais bei kitų sričių gydytojais. 

Kongreso programa apėmė keturias pagrindines temas ir sesijas: smegenų ir odos ašį, tarpsritines infekcijas, uždegimines ir neurodegeneracines ligas, retus klinikinius atvejus. 

„Ši konferencija sujungia gydytojus dermatovenerologus, gydytojus neurologus, kitų specialybių gydytojus, mūsų idėjinius draugus. Renginys Universitetui svarbus tuo, kad skatina žinias ir idėjas bei tarpsritinį ir tarptautinį bendradarbiavimą“, – atidarymo kalboje sakė renginį moderavęs LSMU prorektorius studijoms prof. dr. K. Petrikonis. 

„Džiaugiamės, kad renginys sulaukė didelio susidomėjimo: subūrė 201 dalyvį ir per 20 pranešėjų, iš kurių šeši – tarptautiniai lektoriai. Daugiausia renginyje dalyvavo dermatovenerologijos ir neurologijos gydytojai, studentai ir gydytojai rezidentai. Šiais metais kongreso programa dar platesnė, įsitraukė daugiau tarptautinių ir nacionalinių lektorių. 2026 metais Neurodermatologijos sesija bus įtraukta į 21-ąjį Baltijos dermatovenerologų asociacijos kongresą, kuris vyks lapkričio 5–6 d. Kaune“, – pasakojo renginio iniciatorė prof. S. Valiukevičienė. 

Konferencijoje – pasaulinio lygio dermatologijos eksperto įžvalgos 

Pirmasis konferencijoje pranešimą skaitė prof. habil. dr. Christos C. Zouboulis, profesorius vadovauja Dessau medicinos centro Dermatologijos, venerologijos, alergologijos ir imunologijos klinikai bei Biogerontologijos, dermatofarmakologijos ir dermatoendokrinologijos laboratorijai. Jis yra Europos retų ligų referencijos tinklo dermatologijai (ERN-Skin) ALLOCATE grupės koordinatorius. Jo mokslinio ir praktinio domėjimosi sritys apima bendrąją dermatologiją, dermatoendokrinologiją, retas odos ligas.  

Profesoriaus Christos C. Zouboulis paskaita „Kortikotropinas kaip esminis hormonas, reguliuojantis bendrą smegenų ir odos veiklą” tapo svarbiausiu konferencijos akcentu.  

„Mažiau susipažinusiesiems su konferencijos tema gali kilti klausimas, ką dermatologija ir neurologija – dvi, atrodytų, skirtingos disciplinos gali turėti bendra. Vis dėlto, tyrimai rodo, kad embriologiniu požiūriu oda ir smegenys turi tą pačią kilmę, iš ektodermos. Todėl odos ir nervinis audiniai molekuliniu lygmeniu turi sąsajų, svarbių dermatologinių ir neurologinių ligų patogenezei bei valdymui. Taigi suvokimas, kad šiuos aspektus reikia nustatyti, suprasti ir tyrinėti – tai neįtikėtinas žingsnis į priekį. Džiaugiuosi, kad galiu būti to dalimi“, – apie konferencijos temą kalbėjo profesorius.  

Po pranešimo profesorius sulaukė ne tik klausimų, bet ir malonios staigmenos – jam įteiktas Kauno krašto dermatologų ir venerologų draugijos garbės nario vardas. Vėliau jis susitiko su LSMU prorektore mokslui prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaite. Susitikimo metu aptartos tęstinio eksperimentinio mokslinio tarpdisciplininio bendradarbiavimo galimybės tarp dermatologijos ir neurologijos jaunųjų mokslininkų bei studentų.  

Nuo 2023 m. profesorius Christos Zouboulis dirba LSMU vyriausiuoju mokslininku LMT mokslininkų grupės projekte HIDRA (Nr. 2023-PRO-00059/ Nr. P-MIT-23-436). Projekte dermatologai kartu su LSMU Fiziologijos ir farmakologijos instituto laboratorijos komanda tiria placentos kamieninių ląstelių imunomoduliuojantį poveikį in vitro (odos audiniams) ir ex vivo (kraujo mėginiams). Projekto eigoje gauti daug žadantys tyrimo rezultatai naujai gydymo technologijai pacientams, kurie serga reta lėtine autoimunine liga – supūliavusiu hidradenitu.    

Keturiose sesijose – naujausių tyrimų ir sudėtingų klinikinių atvejų pristatymas 

Pirmoje sesijoje„Smegenų ir odos ašis“užsienio lektoriai pranešimus skaitė nuotoliu. Prof. habil. dr. Steffenas Emmertas perskaitė pranešimą apie Xeroderma pigmentosum (XP). Pacientams, sergantiems XP, pirmieji priešlaikinio odos senėjimo požymiai pasireiškia ankstyvame amžiuje ir gerokai padidėja rizika susirgti UV spindulių sukeltu odos vėžiu. XP priklauso ląstelių DNR atkūrimo defektų sutrikimų grupei, kurie dažniausiai diagnozuojami klinikoje ir tik vėliau patvirtinami molekuliniu lygmeniu. Deja, šio reto autosominio-recesinio sutrikimo priežastinių gydymo galimybių nėra, tačiau itin svarbi ankstyvoji diagnostika ir apsauga nuo UV spindulių. XP atveju gali būti pažeidžiama ir nervų sistema (Cocayne sindromas).  

Profesorius S. Emmertas daktaro laipsnį įgijo studijuodamas 1, 2 dioksetanų genotoksiškumą ir mutageniškumą žmogaus ląstelėse, naudojant plazmidinį šaudyklinį vektorių. Šis darbas apdovanotas Vokietijos nacionaline mokslo premija ir 1997 m. tapo pagrindine veiklos ašimi profesoriaus vadovaujamoje Rostoko universiteto Medicinos centro Dermatologijos ir venerologijos klinikoje bei galimybe šiam centrui įsijungti į ERN-Skin tinklą retų odos navikų srityje.  

Lenkijos dermatologų draugijos prezidentas, profesorius Jacekas Szepietowskis iš Vroclavo pristatė nuotolinį pranešimą „Neuroimuninė niežėjimo ašis“. Parnešime profesorius minėjo, jog lėtinio niežėjimo klinikinis vaizdas, etiologija ir gydymo strategija yra nevienalytės. Jutimo nervus gali suaktyvinti aplinkos arba endogeniniai skatinamieji veiksniai. Po šios stimuliacijos jutimo nervų galūnės išskiria neuromediatorius į odą, vėl prisidedant prie uždegimo, barjerinės funkcijos sutrikimo ir niežėjimo. Be to, disfunkcinės periferinės ir centrinės neuronų struktūros prisideda prie neurouždegimo, neuropatinio lėtinio niežėjimo bei atsparumo terapijai, ypač sergant atopiniu dermatitu. 

LSMU vizituojantis profesorius Haraldas Gollnickis, em. profesorius Magdeburgo Otto-von-Guericke universitete, pristatė nuotolinį pranešimą „Anogenitalinis niežėjimas“. Profesorius priminė, jog anogenitalinis niežėjimas (AN) yra varginantis ir dažnai neatskleidžiamas įvairių dermatovenerologinių, neurologinių ir psichosomatinių ligų simptomas. Svarbu nustatyti šias ligas, gydyti ir parinkti tinkamą simptominį vietinį gydymą.    

LSMU Kauno klinikų vaikų gydytoja hematologė Rūta Maškė pristatė pranešimą apie neurofibromatozės diagnostiką ir gydymo galimybes, turimą patirtį su vaikais, sergančiais šia reta liga. Pirmo tipo neurofibromatozė (NF1) yra genetinė būklė, sukelianti odos pigmento pokyčius ir nervinio audinio navikus. Retos ligos ankstyvai diagnostikai vaikystėje gali padėti dermatologiniai simptomai, pastebėtos dauginės balintos kavos dėmės, dauginės strazdanos kūno raukšlėse, akių rainelėje aptikti Lišo mazgeliai.  

Antroje renginio dalyje„Infekcija ir neurodermatologija pirmininkavo“ LSMU Kauno ligoninės Odos ir venerinių ligų ambulatorijos ir stacionaro skyriaus vedėja gydytoja Daiva Stanienė kartu su LSMU viešnia iš Konektikuto sveikatos centro universiteto prof. Dalia Giedrimiene. Šioje dalyje parnešimus apie herpes zoster atipines formas imunosupresyviems pacientams, jų dermatologinius ir neurologinius simptomus pristatė prof. Skaidra Valiukevičienė ir prof. Kęstutis Petrikonis.  

Nuotolinį pranešimą apie Laimo ligos diagnostikos ir gydymo aktualijas perskaitė Konektikuto universiteto profesorius Kevinas Dieckhausas. Ankstyvoji Laimo ligos stadija odoje dažniausiai pasireiškia migruojančia eritema. Tokiais atvejais dar nėra teigiamos serologinės reakcijos. Suaugusieji pacientai gydomi doksiciklinu po 100 mg du kartus per dieną 10–14 dienų. Kai yra Laimo ligos neurologinė simptomatika, gydymas ilginamas iki 14–21 dienos, sunkioms neurologinėms ir kardiologinės būklėms gydyti skiriamas intraveninis ceftriaksonas 2 g/d 14–21 dieną.  

Laimo ligos dermatologinius simptomus ir klinikinius atvejus pristatė LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos lektorius, gydytojas dermatovenerologas Arūnas Petkevičius. Sifilio klinikine išraiška ir diagnostikos aktualijomis pasidalijo LSMU Odos ir venerinių ligų doc. Vesta Kučinskienė. Apie psoriazės, asocijuotos su gretutinėmis ligomis, sisteminio gydymo aktualijas IL23 inhibitoriais pranešimą pristatė LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos doktorantė gydytoja dermatovenerologė Dominyka Stragytė.       

Konferencijos trečią dalį„Uždegimas ir degeneracija“ pradėjo pirmininkaujančios LSMU Neurologijos klinikos profesorė Giedrė Jurkevičienė ir gydytoja vaikų neurologė Milda Dambrauskienė, kuri skaitė pranešimą „Miegančioji gražuolė: ryšys tarp odos ir miego“. Miego kokybė turi įtakos odos būklei, ir atvirkščiai – odos ligos gali sutrikdyti ramų miegą. Gydant odos ligas reikėtų atkreipti dėmesį ir į paciento miego kokybę, nes dėl miego trūkumo gali sunkiau gyti žaizdos, komplikuotis atopinio dermatito ar aknės eiga bei paspartėti odos senėjimo procesai. 

Per nuotolį pranešimą apie Parkinsono ligą ir odos pažeidimus pristatė jungtinėje Karalystėje dirbanti neurologė dr. Kristina Laučkaitė. Sergantiems Parkinsono liga gali pasireikšti įvairių odos pažeidimų. Vieni odos pokyčiai gali būti susiję su pačia liga, kitus sukelia Parkinsono ligai gydyti vartojami vaistai. Dr. K. Laučkaitė priminė, kad Parkinsono liga susijusi su didesne melanomos rizika, todėl svarbu pacientus įspėti apie būtinybę naudoti apsaugos nuo saulės priemones ir reguliariai tikrintis. 

Dr. Gintautė Samušytė (LSMU MA Neurologijos klinika) skaitė pranešimą „Nemotoriniai botulino toksino efektai: nuo skausmo iki geros nuotaikos“. Visiems žinoma, kad botulino toksinas naudojamas gydant raumenų spastiškumą ar mažinant raukšles, o dr. G. Samušytė savo pranešime apžvelgė botulino toksino naudą gydant lėtinį skausmą, galimus sudėtingus mechanizmus, kaip šis preparatas padeda migrenos atveju ir pristatė naujus tyrimus, kurių rezultatai rodo, kad botulino toksinas gali būti taikomas gydant depresiją. 

Prof. dr. Renata Balnytė (LSMU Neurologijos klinika) pristatė pranešimą„Išsėtinė sklerozė ir dermatologija. Nuo patogenezės iki gydymo: ar turime sinergijas?“. Profesorė pasidalijo įžvalgomis, kaip panašūs etiopatogeneziniai veiksniai gali sukelti kelias autoimunines ligas, apžvelgė bendrus išsėtinės sklerozės ir psoriazės predisponuojančius veiksnius, klinikinius požymius bei gydymo ypatumus. Ateities tyrimai turėtų tiksliau apibrėžti tiek genetinę, tiek genominę įvairių ligų etiopatogenezę, tikintis, kad bus sukurtas veiksmingesnis ir tikslingesnis gydymas bei prevencija kelioms autoimuninėms ligoms. 

Ketvirtoje renginio dalyje LSMU profesorė gyd. neurologė Renata Balnytė, LSMU ir VU dermatovenerologės doc. Vesta Kučinskienė ir doc. Rūta Gancevičienė atstovavo vertinimo komisijai, renkant įdomiausią klinikinį atvejį. Šios sesijos metu gydytojai rezidentai pristatė retų odos ir nervų ligų klinikinius atvejus, parengtus kartu su rezidentų vadovais, kurie suteikė vertingų įžvalgų apie neurologiją ir dermatologiją bei jų sąsajas.  

Praktiniai pavyzdžiai pabrėžė šių sričių tarpusavio ryšio svarbą klinikinėje praktikoje. Tai – „Neurologiniai simptomai sergant sklerodermija“ (Aistė Jankevičiūtė), „Gangreninė pioderma ir skausmo valdymas“ (Gabrielė Vengalytė), „Pūslinė liga ir polineuropatija“ (Camilla Rumševičius), „Juostinė pūslelinė: daugiau nei tik odos bėrimas“ (Kamilė Kalendraitė), „Tuberozinės sklerozės iššūkiai“ (Tadas Vanagas), „Paveldimos ataksijos dermatologinės išraiškos“ (Miglė Natkevičienė), „Reaktyvioji perforuojanti kolagenozė“ (Kamilė Meliešiūtė). 

Vertinimo komisija geriausiais klinikiniais atvejais pripažino LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos gydytojos rezidentės Aistės Jankevičiūtės bei LSMU Neurologijos klinikos gyd. rezidento Tado Vanago ir bendraautorių parengtus klinikinius atvejus. Jų lektoriai buvo apdovanoti konferencijų organizatorių įsteigtais piniginiais prizais. Baigiamajai pranešimų sesijai pirmininkavo LSMU profesorė gyd. neurologė Renata Balnytė, LSMU ir VU dermatovenerologės doc. Vesta Kučinskienė ir doc. Rūta Gancevičienė.  

Antrasis tarptautinis kongresas „Neurodermatologija ir retos ligos“ sulaukė didelio susidomėjimo ir suteikė galimybę išgirsti patyrusių pranešėjų išmintį. Šių metų kongresas buvo dar sėkmingesnis. Užsienio pranešėjams atsidėkota dovanomis, o geriausi klinikiniai atvejai buvo įvertinti piniginiais prizais. Kongresas paskatino mokslinį bendradarbiavimą, kuris bus tęsiamas 2026 m. Baltijos dermatovenerologų asociacijos kongrese Kaune.  

„Ši konferencija buvo puiki galimybė gilinti žinias apie odos ir nervų sistemos sąsajas. Džiaugiamės, kad studentai turėjo galimybę ne tik dalyvauti ar savanoriauti konferencijoje, bet ir prisidėti prie klinikinių atvejų rengimo. Toks įsitraukimas suteikia vertingos praktinės patirties bei skatina tarpdisciplininį požiūrį į mediciną“, – įspūdžiais dalijosi studentė Livija Bakšienė.