Apie kliniką

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Patologinės anatomijos klinikoje atliekamas integruotas pedagoginis, diagnostinis ir mokslinis darbas.

Klinikos veiklos tikslai

  • Vykdyti aukštos kokybės patologijos studijas, suteikiančias moksliniais tyrimais pagrįstą naujausių pažinimo ir technologijų lygį, atspindintį aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą asmenybę.
  • Vykdyti aukšto lygio patologijos mokslinius tyrimus, rengti mokslininkus.
  • Gerinti patologijos diagnostikos paslaugų kokybę, sėkmingai diegiant naujausias technologijas, ir vykdyti įvairiapusę patologijos praktikos veiklą.

Istorija

1922 m. vasario 16 d. įsteigus Lietuvos universitetą, vadovaujantis Seime 1922 m. balandžio 22 d. priimtu jo statutu (Medicinos fakulteto Medicinos skyriaus struktūroje numatyta 20 katedrų), Medicinos fakulteto taryba Bendrosios patologijos ir patologinės anatomijos katedrai įkurti ir vadovauti 1922 m. birželio 30 d. išrenka vedėju Emilį Vintelerį, kuris į Kauną atvyksta ir paskaitas pradeda skaityti 1923 m. sausio 29 d. Medicinos fakulteto taryba 1922 m. rugsėjo 18 d. laikinai paveda katedrai vadovauti ir dėstyti bendrąją patologiją profesoriui Leonui Gogeliui (iki atvykstant išrinktajam vadovui), vyresniąja asistente išrenka dr. Janiną Mackevičaitę, prozektoriumi – Kazį Oželį. Bendrosios patologijos ir patologinės anatomijos katedra kuriama Karo ligoninėje, nuo 1923 m. pavasario Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. birželio 7 d. Vytauto Didžiojo universiteto) II rūmuose. Intensyviai kuriama tiek studijų, tiek ir patologijos diagnostikos materialinė bazė, makropreparatų muziejus. Janina Mackevičaitė-Lašienė išverčia į lietuvių kalbą ir 1925 m. išleidžiamas Herxheimer’io Bendrosios patologijos pagrindų vadovėlis (tai buvo antrasis Medicinos fakulteto leidinys). 1932 m. gruodį Katedra išsikelia į naujai pastatytus Medicinos fakulteto rūmus Mickevičiaus gatvėje. Čia vyksta studijos, tiriama operacinė ir biosinė medžiaga, autopsijos daugiausiai atliekamos Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos ligoninėje.

1939 m. vasarą pastačius naująsias Universiteto klinikas, atskirame korpuse (dabartinis pastatas) įsikuria Bendrosios patologijos ir patologinės anatomijos katedra. Profesoriui E. Vinteleriui pareiškus ketinimus išsikelti į Vokietiją, 1941 m. vasario 12 d. Kauno universiteto (1940 m. rugpjūčio 24 d. taip buvo pavadintas Vytauto Didžiojo universitetas) Patologinės anatomijos katedros (taip pavadintos 1940 m. sausio 8 d.) vedėja išrenkama vyr. dėstytoja Janina Mackevičaitė-Lašienė. 1941 m. rugpjūčio 9 d. Katedros (Lietuvos laikinoji vyriausybė grąžino senąjį Vytauto Didžiojo universiteto pavadinimą 1941 m. liepos 1 d.) vedėju išrenkamas docentas dr. Antanas Starkus, kuris 1943 m. kovo mėn. 16 d. buvo išveštas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Prof. Janinai Lašienei vadovaujant katedrai 1944-1965 m. ne tik vykdoma pedagoginė veikla, bet ir aktyviai vyksta patologijos diagnostikos darbas, sukuriama Lietuvos patologijos tarnyba, 1954 m. įkuriama Lietuvos patologoanatomų (dabar patologų) mokslinė draugija, katedra tampa pagrindiniu gydytojų patologų rengimo centru. Visą savo mokslinę veiklą Profesorė paskyrė endokrininių liaukų tyrimams, sukūrė funkcinės endokrininių liaukų morfologijos mokyklą. 1965–1976 m. katedrai vadovavo prof. Jūratė Jankevičiūtė, daug metų paskyrusi kardialinei patologijai, išleidžiamas pirmasis lietuviškas Patologinės anatomijos vadovėlis (1973). 1976 m. katedros vedėja išrenkama prof. Elena Stalioraitytė, kartu su prof. Janina Lašiene gvildenusi endokrinologijos problemas: jų monografija ”Endokrininės naujagimių liaukos“ 1972 m. įvertinta Lietuvos Valstybine premija. Šiuo laikotarpiu ypač daug dėmesio skiriama pedagoginio proceso tobulinimui, diegiant probleminio mokymosi elementus, parengiama ir išleidžiama daug mokomųjų knygų, naujoji Patologinės anatomijos vadovėlio laida (1986), atliekami staigios kardialinės mirties moksliniai tyrimai. 1984-1988 m. katedra buvo sujungta su Histologijos-embriologijos katedra (vedėjas prof. Albertas Vitkus), o 1988-1992 m. – su Teismo medicinos katedra (1988-1989 m. vadovavo prof. Jonas Nainys, 1989-1992 m. – prof. Romualdas Gailys).

Dabartinė Patologinės anatomijos klinika įkurta 1992 m. sujungus katedrą su skyriumi ir prijungus citologinės diagnostikos tarnybą. Jos vadovu išrinktas prof. Kazys Daukša. 2003-2009 m. Klinikai vadovavo prof. Romualdas Gailys.

Patologinės anatomijos klinikos istoriją mena nuo 1922 m. išsaugotos autopsijų ir biopsijų tyrimo knygos, svarbiausieji rankraščiai, įvairūs patologijos studijų ir praktikos dokumentai, visų vadovėlių ir mokomųjų knygų egzemplioriai, to meto įranga, su kuriais galima susipažinti klinikoje.

Klinikinė veikla

Patologinės anatomijos klinikoje atliekama virš 35 tūkst. biopsinių ir operacinės medžiagos, arti 60 tūkst. citologinių, virš 100 autopsijos tyrimų. Atliekami ne tik Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pacientų biopsinės ir operacinės medžiagos tyrimai, bet taip medžiaga gaunama ir iš kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų.

Reaguodama į didėjančius paciento diagnostikos gydymo kokybės reikalavimus, klinika nuolat diegia perspektyvias patologijos tyrimų technologijas, visa turima įranga atitinka šiandienos pasaulinius standartus. Klinikoje šalia rutininių ir specialiųjų dažymo metodų, ženkliai išplėstas imunohistocheminių (virš 100 žymenų naudojant Roche Ventana automatinius procesorius) tyrimo metodų taikymas. Pastaraisiais metais vis plačiau taikomi molekulinės patologijos metodai, reikalingi ne tik šiuolaikinei diagnozei nustatyti, bet ir individualizuotam gydymui parinkti.

Automatizuotas visas audinių parengimo tyrimui procesas (preanalitinis etapas), klinikos darbuotojų pastangomis įdiegta informacinė ligonių patologijos tyrimo duomenų sistema (lietuvių kalba), apimanti tiek audinių parengimo tyrimui (laboratorijos darbą), tiek ir paties tyrimo (makroskopinio, histologinio ir kt. papildomų) išvados formavimo etapus, leidžia pasiekti šiuolaikinius patologijos tyrimo standartus. Įdiegta patologijos tyrimų kokybės valdymo sistema.

Gydytojai patologai audinių struktūrinius pokyčius stebi šiuolaikiniais optiniais mikroskopais su dokumentavimo įranga.

Daug dėmesio skiriama storosios žarnos, krūties, gimdos kaklelio, prostatos vėžio profilaktikos programų patologijos tyrimams.

Visi biologiniai bandiniai saugojami pagal patologijos tyrimo standartus (daugiau nei 10 metų) ir visuomet yra prieinami pakartotinam įvertinimui ar papildomam tyrimui atlikti.

Didelis dėmesys skiriamas gydytojų patologų podiplominiam tobulinimuisi: vyksta kasdieninis pacientų patologijos diagnostikos tyrimų aptarimas, gydytojai nuolat dalyvauja profesinių draugijų organizuojamuose renginiuose Lietuvoje ir Europoje bei skaito juose pranešimus.

Drauge su kitų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų profilinių klinikų (Chirurgijos, Gastroenterologijos, Odos ir venerinių ligų bei kt.) gydytojais vyksta nuolatinis diagnostiškai sudėtingų pacientų aptarimas prie daugiagalvio diskusinio mikroskopo, kartu atliekant patologijos ir įvairių klinikinių tyrimų, tarp jų įvairaus audinių vaizdinimo, tai įprastosios ir skaitmeninės dermatoskopijos, siaskopijos, ultragarsinių tyrimų, radionuklidinės diagnostikos, kompiuterinės tomografijos, branduolių magnetinio rezonanso ir kt., sugretinimus.

Klinikos bendradarbiai aktyviai dalyvauja rengiant teisinę bazę, reglamentuojančią Lietuvos patologijos tarnybos veiklą, patologijos tyrimų kokybę.

Patologinė anatomija – fundamentinių mokslų ir klinikinės praktikos jungiančioji disciplina. Ją studijuojant susipažįstama su žmogaus patologinių procesų ir ligų sukeltais organų, audinių ir ląstelių struktūros pokyčiais, jų etiologija, susiformavimo mechanizmais (patogeneze) ir funkcine (klinikine) svarba – suteikiančiais bazinių žinių tolimesniam diagnostikos ir gydymo pagrindų formavimuisi. Studijuojama bendroji (patologinių procesų) ir sisteminė, arba nozologinė (ligų) patologinė anatomija.

Medicinos programos studentai šių patologinės anatomijos žinių įgyja II ir III kursuose gilindamiesi į integruotus probleminių studijų modulius: ikiklinikinių studijų pagrindai, reprodukcinė sveikata, neuromokslų pagrindai, imuninis atsakas ir infekcija, kvėpavimas ir kraujotaka, medžiagų įsisavinimas ir homeostazė. Patologinės anatomijos klinika yra atsakinga už Imuninio atsako ir infekcijos modulio Imuninio atsako dalį.

Odontologijos programos studentai įsisavina reikalingas patologijos žinias, patologinių procesų priežasties–pasekmės sąsajas, siekiant suprasti patologinių procesų ir ligų morfologinį substratą bei jų atsiradimo mechanizmus ir klinikinę svarbą III kurse.

Medicininės ir veterinarinės genetikos ir medicininės ir veterinarinės biochemijos studentai II kurse įsisavina patologinių procesų morfologinį substratą, gilinasi į jų atsiradimo molekulinius mechanizmus ir klinikinę svarbą, įgyja audinių pokyčių morfologinės ir molekulinės diagnostikos pagrindus.

Gilindamiesi į patologijos dalyką (susidedantį iš patologinės anatomijos ir patologinės fiziologijos) burnos higienos (II kurso), slaugos ir akušerijos (I kurso), kineziterapijos ir ergoterapijos (II kurso) programų studentai susipažįsta su bendrųjų patologinių procesų ir kai kurių ligų morfologiniu substratu bei atsiradimo mechanizmais.

Plačiau su patologijos diagnostikos galimybėmis medicinos programos studentai susipažįsta studijuodami klinikinę patologiją bei teismo mediciną VI kurse.

Visiškai renovuotoje Klinikos studijų bazėje yra šiuolaikiška įrengta Janinos Lašienės auditorija srautinėms paskaitoms, seminarams ir tutoriniams užsiėmimams. Praktikos darbų salėse įrengta demonstracinės-konsultacinės mikroskopavimo sistemos su optiniais tiltais, didelės skiriamosios galios skaitmeninėmis kameromis ir 60’ įstrižainės monitoriais bei binokuliniai mokomieji mikroskopai grupiniam bei individualiam studentų darbui. Įrengta serverinė sistema virtualioms histologinių preparatų studijoms. Studentai audinių vaizdinimo analizės pagrindų įgūdžius formuoja naudodamiesi Media Cybernetics ImagePro programine įranga.

Patologinės anatomijos klinikoje yra daugiau kaip 2000 makroskopinių preparatų muziejus, parengti audinių histologinių preparatų, naudojant rutininius ir specialiuosius histocheminius dažymo metodus, imunohistochemines bei hibridizacijos in situ reakcijas, rinkiniai. Visa tai įgalina ne tik patologinių procesų ir ligų struktūrinių pokyčių gilesnį supratimą, bet ir šiuolaikinės patologijos diagnostikos galimybių suvokimą.

Patologinės anatomijos klinikoje derinama tradicinės paskaitos, praktikos darbų mikroskopinių ir histologinių preparatų bei elektronogramų studijos, autopsijų ir diagnostinių biopsijų stebėjimo bei šiuolaikinės technologijos – virtualioji histopatologija (telepatologija). Tai viso histologinio pjūvio (stiklelio), kuris studijuojamas praktikos darbų metu, vaizdai. Jų maksimali skiriamoji geba yra ta pati, kaip ir standartinio optinio mikroskopo didžiojo padidinimo, ir yra skirti ne tik savarankiškoms patologijos studijoms, bet ir kaip laisvai prieinama ir pasirenkama alternatyva praktikos darbų metu tradiciniams histologiniams preparatams ant stiklelių. Virtualioji histopatologija yra pritaikyta ir planšetiniams kompiuteriams. Čia taip pat pateikiama visų virtualių histologinių preparatų aprašai ir praktinės užduotys. Studijuojantysis pagal savo poreikius gali išsaugoti bet kurią vaizdo dalį bet kuriuo padidinimu.

Studijuojant patologinę anatomiją probleminio mokymosi elementai taikomi jau daugiau nei tris dešimtmečius sprendžiant modeliuotas morfologines diagnostines užduotis, sudarytas iš mikroskopinių ir histologinių preparatų bei elektronogramų rinkinių. Ypatingas dėmesys yra skiriamas savarankiškai praktikai. Tuo tikslu atnaujinti visų praktikos darbų aprašai.

Visų studijų programų studentams mokomoji medžiaga (interaktyvių studijų vadovėlis „Fundamentinė patologija“, Histopatologijos atlasas (lietuvių ir anglų kalba), praktikos darbų vadovai.

Patologinės anatomijos klinikoje nuolat vyksta patologijos rezidentūros (4 metų) bei kitų rezidentūros programų, kur studijuojama įvairių ligų patologijos diagnostikos pagrindai, studijos.

Klinikos dėstytojai dėsto pasirenkamuosius dalykus, vadovauja studentų moksliniam darbui bei dalyvauja doktorantūros studijose. Vyksta gydytojų patologų podiplominis tobulinimasis.

Dėstytojai nuolat tobulina dėstymą, pasitelkdami užsienio universitetų patirtį.

Patologinės anatomijos klinikos dėstytojai gydytojai patologai dalyvauja vykdant integruotas ligų diagnostikos, gydymo ir prognozės studijas (šiuolaikinė ligų patologijos diagnostika yra šių tyrimų dalis) pagal savo atliekamų diagnostinių tyrimų profilį: galvos smegenų navikų, plaučių, krūties, gimdos kaklelio, virškinamojo trakto, kepenų, skydliaukės, odos ir kt. lokalizacijos navikų ir nenavikinių pakitimų, taikant šiuolaikinius patologijos diagnostikos metodus (molekulinius ir genų raiškos baltymo lygmeniu). Klinikoje vis plačiau taikomi skaitmeninės vaizdo analizės metodai.

LSMU Patologinės anatomijos klinika
Doc. Lina Poškienė
Patologinės anatomijos Klinikos vadovė
Visi kontaktai