CERN Tarybos prezidento vizitas LSMU: dėmesys mokslo potencialui ir medicinos pažangai

Spalio 19 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose lankėsi vizito į mūsų šalį atvykęs Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) Tarybos prezidentas prof. Costas Fountas. Susitikime su Universiteto ir ligoninės vadovais, mokslininkais bei studentais pristatyta branduolinės medicinos infrastruktūra, vykdomi tyrimai, aptartos ateities bendradarbiavimo su CERN perspektyvos.

Vizitas vyko Lietuvai siekiant visateisės narystės CERN, tai buvo galimybė pristatyti LSMU ir Kauno klinikų mokslines kompetencijas bei infrastruktūrą, leidžiančią fizikos, inžinerijos ir medicinos laimėjimus pritaikyti ligų diagnostikai ir gydymui.

Kartu su prof. C. Fountu atvyko Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė prof. dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė ir Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje ambasadorius Rytis Paulauskas.

Svečius pasitiko LSMU rektorius prof. dr. Rimantas Benetis, Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, LSMU prorektorius mokslui prof. dr. Juozas Kupčinskas, Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms prof. dr.Tomas Lapinskas, Branduolinių medicinos tyrimų centro vadovas prof. dr. Donatas Vajauskas, Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. dr. Elona Juozaitytė, šios klinikos docentė dr. Erika Korobeinikova, CERN tematikoje dirbantys mokslininkai – medicinos fizikai Evelina Jaselskė, Mindaugas Silickas, Laurynas Gilys.

Svečiai susipažino su Kauno klinikų Branduolinės medicinos tyrimų centru, dalyvavo diskusijoje su Universiteto ir ligoninės vadovybės atstovais bei CERN tematika dirbančiais tyrėjais.

Onkologijos ir hematologijos klinikos doc. dr. Erikai Korobeinikovai pristačius LSMU bei Kauno klinikose vykdomus projektus, toliau vykusioje diskusijoje dėmesys skirtas dalelių terapijos, branduolinės medicinos, medicininių radioizotopų ir radiobiologijos tyrimų perspektyvoms. Šias sritis sieja bendras tikslas – pažangias technologijas panaudoti tikslesnei diagnostikai, veiksmingesniam gydymui ir naujiems moksliniams sprendimams.

Fizikos ir medicinos partnerystė – pacientų labui

„Branduolinės medicinos tyrimų srityje Universiteto mokslininkai ir Kauno klinikų gydytojai specialistai yra pasiekę tarptautiniu mastu vertinamo įdirbio, ši jau 30 metų plėtojama kryptis – viena stipriausių Baltijos šalyse. Strateginė infrastruktūra – Branduolinių medicinos tyrimų centras su ciklotronu – atvėrė platesnes diagnostikos ir gydymo galimybes, sukauptos patirties pagrindu plėtojame naujus mokslo tyrimus ir sveikatai pasitarnausiančius atradimus.

Siekiame, kad LSMU tarptautinėje erdvėje būtų pozicionuojamas ne tik kaip studijų, o pirmiausia kaip pažangiausių mokslo tyrimų centras“, – akcentavo LSMU rektorius prof. dr. Rimantas Benetis.

„Lietuvai siekiant visateisės narystės CERN, svarbu parodyti šalies mokslinį ir technologinį potencialą bei turimas kompetencijas. Kauno klinikos yra sukaupusios reikšmingą patirtį branduolinės medicinos srityje, turime modernią infrastruktūrą ir aukštos kvalifikacijos specialistų komandą. Tikime, kad glaudesnis bendradarbiavimas su CERN galėtų suteikti naują postūmį branduolinės medicinos plėtrai Kauno klinikose ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete“, – sakė prof. habil. dr. R. Jurkevičius.

Pasak generalinio direktoriaus, toks bendradarbiavimas atvertų platesnes galimybes specialistų stažuotėms, tarptautinės patirties mainams, bendriems moksliniams tyrimams ir pažangių technologijų diegimui.

„Mums svarbu, kad tarptautinis bendradarbiavimas ilgainiui virstų konkrečiais mokslo ir medicinos pažangos rezultatais. Siekiame, kad naujausios technologijos ir mokslo pasiekimai būtų pritaikomi klinikinėje praktikoje, taip atveriant dar geresnes diagnostikos ir gydymo galimybes Kauno klinikų pacientams“, – pabrėžė prof. habil. dr. R. Jurkevičius.

„CERN yra puikus pavyzdys, kaip fundamentiniai mokslo tyrimai virsta technologijomis, keičiančiomis mūsų gyvenimą. LSMU siekiame būti ne tik šių technologijų naudotojais, bet ir jų kūrimo partneriais. Matome didelį bendradarbiavimo potencialą dalelių terapijos, branduolinės medicinos ir kitose srityse, kur susitinka fizika, inžinerija ir medicina. Šis vizitas – galimybė stiprinti bendradarbiavimą ir kartu prisidėti prie ateities medicinos technologijų kūrimo“, – įvertino doc. dr. E. Korobeinikova.

Svarbią šios partnerystės infrastruktūrą sudaro 2024 m. veiklą pradėjęs Branduolinės medicinos tyrimų centras. Jame įdiegtas ciklotronas ir radiofarmacinių preparatų gamybos bei kokybės kontrolės laboratorija. Ši infrastruktūra sudaro sąlygas vietoje gaminti diagnostikai reikalingus trumpaamžius radionuklidus ir plėtoti biomedicinos tyrimus.

Susitikime su CERN Tarybos prezidentu aptartos LSMU ir Kauno klinikų galimybės plėtoti branduolinę mediciną, radiofarmaciją ir pažangų vėžio gydymą bendradarbiaujant su CERN. Pabrėžta, kad veikiantis ciklotronas, radiofarmacinių preparatų gamyba, biobankas ir plečiami ikiklinikiniai tyrimai sudaro tvirtą pagrindą tolesnei mokslo ir klinikinės praktikos integracijai.

Pasak Branduolinės medicinos tyrimų centro vadovo prof. Donato Vajausko, numatoma plėsti diagnostinių preparatų spektrą, įrengti terapinių radiofarmacinių preparatų gamybos laboratoriją ir stiprinti teranostikos tyrimus. Bendradarbiavimas su CERN MEDICIS grupe atvertų galimybių tyrimams naudoti sunkiau prieinamus radioizotopus.

Susitikimo dalyviai teigiamai įvertino per dešimtmetį pasiektą pažangą, kartu akcentavo būtinybę investuoti į specialistus, tarptautines partnerystes ir mokslinių tyrimų finansavimą. Dėmesio skirta ir Baltijos šalių Pažangiosios dalelių terapijos centro idėjai, siejamai su CERN plėtojamu kompaktiniu helio ir lengvųjų jonų sinchrotronu HELIX.

CERN ir Lietuvos narystė

Europos branduolinių tyrimų organizacija CERN – 1954 m. įkurta tarptautinė organizacija, kurios laboratorija įsikūrusi ties Šveicarijos ir Prancūzijos siena, netoli Ženevos. Čia dalelių greitintuvais ir

detektoriais tiriama fundamentali medžiagos sandara bei ją valdančios jėgos. Šiems tyrimams kuriamos technologijos pritaikomos ir medicinoje, informacinėse technologijose bei kitose srityse.

Lietuva asocijuota CERN nare tapo 2018 metais. Per šį laikotarpį šalies mokslininkai, doktorantai ir studentai įsitraukė į organizacijos veiklą. Visateisė narystė suteiktų Lietuvai teisę dalyvauti priimant strateginius CERN sprendimus, išplėstų šalies mokslininkų ir jaunųjų specialistų karjeros galimybes bei leistų Lietuvos aukštųjų technologijų įmonėms be apribojimų dalyvauti organizacijos pirkimų konkursuose.

Lietuvos siekis tapti visateise CERN nare įtrauktas į 21-osios Vyriausybės programą.