Grobuoniškų žurnalų ir konferencijų problema

Per pastaruosius dešimtmečius pastebimas augantis grobuoniškų (angl. „predatory“) akademinių žurnalų ir konferencijų, kurie kenkia mokslo kokybei bei mokslininkų reputacijai, skaičius.

Grobuoniški žurnalai naudodamiesi atvirosios prieigos modeliu siekia pasipelnyti iš tyrėjų. Dažnai jų tinklalapiai ir žurnalo viršeliai yra identiški originaliems žurnalams arba tokiais pavadinimais iš viso nėra žurnalų, dažnu atveju tai nerecenzuojami žurnalai. Siekiant išvengti grobuoniškų žurnalų ir konferencijų, mokslinė bendruomenė turėtų skelbti straipsnius tik indeksuojamuose ir pripažintuose žurnaluose, tokiose duomenų bazėse kaip „Web of Science“.

Kaip atpažinti grobuonišką žurnalą?:

• Greitas straipsnių recenzavimas arba jo visai nėra;
• Intensyviai siunčia el. laiškus ir siūlo autoriams skelbti savo publikacijas būtent šiuose žurnaluose;
• Tinklalapyje nurodomi žurnalo ankstesni tomai ir numeriai  neatsiveria ir nepateikia jokių straipsnių;
• Pateikia rodiklį „Impact Factor“, nors žurnalas neindeksuojamas Web of Science Core Collection;
• Dažniausiai pateikia el. kontaktus ir nenurodo fizinės dislokacijos vietos;
• Informacija apie indeksavimą pateikiama neegzistuojančių duomenų bazių arba panašiais, bet ne tokiais pavadinimais, pvz. „Medicus index “, „Medicine index”
• Nurodo neegzistuojančius rodiklius, pavyzdžiui, „Universal Impact Factor“, „Global Impact Factor“.

InterAcademy Partnership (IAP) ataskaita Combatting Predatory Academic Journals and Conferences analizuoja augančią grobuoniškų žurnalų ir konferencijų problemą, kuri kenkia mokslo patikimumui. Ataskaita išryškina šių leidinių apgaulingus metodus, pateikia jų atpažinimo būdus ir rekomendacijas, skirtas akademinei bendruomenei bei institucijoms. Tikslas – skatinti skaidrumą ir užkirsti kelią nesąžiningai praktikai moksle. Plačiau skaitykite ataskaitoje: Combatting Predatory Academic Journals and Conferences.