Gyvensenos medicinos konferencijoje – pasaulinės aktualijos: raktas į sveikesnį gyvenimą – mūsų pačių rankose

Siekiant plėtoti gyvensenos mediciną Lietuvoje, ugdyti specialistų ir visuomenės žinias bei palankų požiūrį į gyvensenos medicinos reikšmę ir indėlį Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) kartu su Gyvensenos medicinos asociacija bei Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija surengė kasmetę, jau 8-ąją tarptautinę Gyvensenos medicinos konferenciją.

Išskirtinis, inovatyvus, plataus gyvensenos medicinos temų spektro, į praktinę veiklą orientuotas renginys buvo skirtas įkvėpti, šviesti, diskutuoti bei patirti gyvensenos mediciną. 

Lietuva – viena pirmųjų gyvensenos medicinos kompetencijų pradininkė Europoje ir pirmoji, integravusi gyvensenos medicinos specialistus į pirminį asmens sveikatos priežiūros sektorių formuojant šeimos gydytojų komandas.

Su gyvensena susijusių rizikos veiksnių korekcija gali žymiai sumažinti lėtinių ligų keliamą naštą sveikatos sistemai, pagerinti asmens gyvenimo kokybę ir pailginti žmogaus gyvenimo trukmę, todėl gyvensenos medicinos integravimas Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje gali reikšmingai prisidėti prie veiksmingesnės lėtinių ligų prevencijos, valdymo ir bendros visuomenės sveikatos stiprinimo.

Konferencijoje pranešimus skaitė pasaulyje žinomi sveikatos mokslų srities profesionalai, vyko praktinės dirbtuvės gyvensenos medicinos srityse, aktyviosios pertraukos, interaktyvios veiklos.

Rūkymo epidemija: kaip suvaldyti? 

Jau ir Lietuvoje tarp moksleivių paplitęs rūkymas dažnai pavadinamas epidemija. Portugalijos patirtimi, kaip valdyti rūkymo, elektroninių cigarečių ir „garinimo“ epidemiją pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, konferencijoje pasidalijo praktikuojanti šeimos gydytoja, Portuguese Society of Lifestyle Medicine viceprezidentė ir Portugalijos nacionalinės rūkymo prevencijos ir kontrolės programos regioninė koordinatorė Lisabonos regionui ir International Board of Lifestyle Medicine (JAV) sertifikuota gydytoja dr. Sara Gamboa Madeira.

Iš 11 Portugalijos visuomenės sveikatos sistemoje įgyvendinamų prioritetinių sveikos gyvensenos projektų trys pirmieji susiję su rizikos veiksniais: tabako vartojimo prevencija ir kontrole, sveika mityba ir fiziniu aktyvumu. Lektorė pristatė kompleksines projekto MPOWER priemones tabako vartojimo prevencijai ir kontrolei įgyvendinti. MPOWER aprėpia 6 priemones: tabako vartojimo stebėseną ir prevenciją, politiką, žmonių apsaugą nuo tabako dūmų, pagalbą norintiems mesti rūkyti, draudimų įgyvendinimą ir mokesčių didinimą. 
Pranešėjos teigimu, labai svarbu šviesti mokyklinio amžiaus vaikus auginančius tėvus –  tinkama forma supažindinti su antrinio ir tretinio rūkymo žala. Pagrindinės vietos, kuriose vaikai įkvepia antrinio rūkymo dūmų, yra namai ir automobilis.

„Kai dirbau ligoninės priimamajame ir pastebėdavau, kad tą patį vaiką vis atveža su ausų uždegimu, visuomet paklausdavau tėvų, kuris iš jų rūko. Jeigu bent vienas patvirtindavo, kad rūko, tuomet aiškinau, ką jiems reikėtų padaryti, kad vaiko nebekankintų vidurinės ausies infekcijos”, – pasidalijo patirtimi lektorė.

Amerikos pediatrų asociacija rekomenduoja gydytojams apie rūkymo žalą kalbėti su vaikais nuo 5 metų amžiaus, reguliariai šia tema kalbėtis ir su paaugliais – ir tai reikia daryti privačiai, kaip darome kalbėdami apie lytinę sveikatą.

27 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ir Jungtinės Karalystės (JK) bendras vidurkis yra maždaug 23 proc. rūkančių gyventojų. Portugalijos vidurkis – 21 proc., Lietuvos – 28 proc.

Lėtinis nuovargis: motyvuojanti asmeninė patirtis

„Būklės, vadinamos lėtiniu nuovargiu, sunkumas ir svarba vis dar nepakankamai vertinami. Lėtinis nuovargis – išties sekinantis sutrikimas, turintis stiprų poveikį gyvenimo kokybei. Lėtinis nuovargis paveikia asmeninį gyvenimą, santykius su partneriu, draugais, šeima. Jūs tiesiog nebegalite dirbti ir net nesuvokiate, kad tai nutiko. Pagal klasikinį šio sutrikimo apibrėžimą, tokia būklė tęsiasi ne mažiau nei 6 mėnesius ir dažniausiai prasideda po kokios nors virusinės ar bakterinės infekcijos, hormonų disbalanso, streso, emocinės traumos ir kita“.

Serbijos Novi Sad universiteto profesorė Jelena Helene Cvejic konferencijoje pasidalijo mokslo žiniomis grįsta asmenine lėtinio nuovargio įveikos patirtimi.

„Buvau įprastas statistinis lėtinio nuovargio atvejis: išsilavinusi, vyresnė nei 40 metų moteris. Gerai, esu tas vadovėlinis atvejis – tad ką galiu daryti? Kadangi nėra jokio veiksmingo gydymo, o vaistai turi stiprų šalutinį poveikį, nusprendžiau sau padėti pati, pasinaudodama visomis savo mokslinėmis, mitybos, medicinos žiniomis. Svarbiausi pokyčiai suvaldant ir gydant lėtinį nuovargį įvyko pakeitus mitybą, padidinus fizinį aktyvumą, suvaldžius stresą“, – pirmuosius žingsnius sunkaus, apie 14 proc. populiacijos varginančio sutrikimo įveikos link prisiminė pranešėja.

Pradėjusi nuo paprastų pasivaikščiojimų ir jogos lovoje, mokslininkė atkreipė dėmesį į mitybą, palaipsniui aiškinosi lėtinio nuovargio mechanizmą, didino fizinį krūvį, susidomėjo Viduržemio jūros dieta. 

„Buvau nustebinta kokį poveikį gali turėti trumpas pasivaikščiojimas. 3 tūkst. žingsnių man buvo kažkas įspūdinga, man reikėjo trijų mėnesių, kad pasiekčiau 3 tūkst. žingsnių per dieną. Taigi, visas sveikimo procesas buvo tikrai lėtas – bet mažais žingsneliais pokytis buvo išties didelis“,  – pabrėžė prof. J. H. Cvejic, pranešimą pabaigusi asmeniškai patirta motyvuojančia fraze: „Žinoti nepakanka – reikia pritaikyti žinias, ketinti nepakanka – reikia daryti!”.

Prasmės paieškos ir motyvas keisti gyvenseną

„Kas daro mano gyvenimą prasmingu? Kokios yra mano stiprybės? Kodėl yra svarbu būti bendruomenės dalimi?”,  – tai klausimai, apie kuriuos veikiau galvojama psichoterapijos kontekste, tačiau pagal pozityviosios psichologijos (angl.positive psychology) principus laimės jausmas, gerovės ir pasitenkinimo siekimas yra svarbūs gydant lėtines ligas.

Konferencijos dalyviai išgirdo, kaip pozityvioji psichologija gali padėti stiprinti atsparumą gyvenimo iššūkiams, didinti optimizmą ir bendrą pasitenkinimą gyvenimu. Pranešimą apie pozityviąją psichologiją ir gyvensenos mediciną skaitė Liana Lianov –  pripažinta gydytoja, visuomenės sveikatos magistrė, American College of Lifestyle Medicine ir Global Positive Health Institute įkūrėja.

Daugelis medicinos specialistų pritartų, kad vienas sunkiausių dalykų paciento kelyje į sveikimą yra keisti nusistovėjusius gyvensenos įpročius: žmonės puikiai žino, ką reikia daryti, tačiau susiduria su iššūkiais praktiškai įgyvendinti pokyčius kasdienybėje. Prof. dr. Robert Kelly – vienas žinomiausių įrodymais grįstos medicinos atstovų, kardiologas, turintis daugiau nei 20 metų klinikinės patirties, garsėjantis holistiniu požiūriu į širdies sveikatą ir lėtinių ligų prevenciją kardiologijos ir gyvensenos intervencijų pagrindu, pristatė pranešimą apie gyvensenos įpročių keitimą siekiant geresnės širdies sveikatos.

Tarptautinė Gyvensenos medicinos konferencija skirta gyvensenos medicinos specialistams, visuomenės sveikatos specialistams, visų specialybių gydytojams, slaugytojams, kineziterapeutams, psichologams, socialiniams darbuotojams,  dietistams ir visiems besidomintiems gyvensenos medicina.