Iš Lietuvos mokslų akademijos – su apdovanojimais: kas toliau?
Iš 15-sios Lietuvos jaunųjų biologijos, medicinos ir geomokslų sričių mokslininkų konferencijos „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“ apdovanoti grįžo du jaunieji mūsų Universiteto mokslininkai: jų skaityti pranešimai atskirose sekcijose pripažinti geriausiais ir laimėjo pirmąsias vietas.
Kokie jaunųjų mokslininkų tolesni planai?
LSMU doktorantė, gydytoja neurologė Gintarė Žemgulytė: „Ketverių metų darbas – prie pabaigos“
Lietuvos mokslų akademijos organizuotoje jaunųjų mokslininkų konferencijoje dokt. Gintarė Žemgulytė pirmąją vietą pelnė už pranešimą „Neuroapsauginis imeglimino poveikis žiurkių židininės smegenų išemijos modelyje“. Jaunoji mokslininkė pristatė rezultatus jau baigiamo disertacinio darbo – ketverius metus trukusio fundamentinio tyrimo, kuriame in vivo , tyrinėjant laboratorines žiurkes insulto metu, vertintas vaisto apsauginis poveikis išeminiams pokyčiams.
Pasak doktorantės, dalyvauti LMA konferencijos biochemijos ir biotechnologijos sekcijoje, į kurią susibūrė ne vien medicinos, o ir kitų sričių atstovų, buvo įdomi ir vertinga patirtis, nes buvo galima susipažinti su įvairios tematikos tyrimais, pasikeisti nuomonėmis su kitų sričių mokslininkais. Tokioje aplinkoje mokslininkės pristatytas tyrimas taip pat sulaukė nemenko susidomėjimo.
„Kiek žinome, mes su kolega iš LSMU Neuromokslų instituto Biochemijos laboratorijos Danieliumi Umbrasu, esame vieninteliai Lietuvoje, kurie laboratoriniais gyvūnams atliekame židininės smegenų išemijos modelius in vivo. Tad biochemikams ir kitų sričių mokslininkams neabejotinai buvo įdomu išgirsti ir apie tokius tyrimus, ir apie jų rezultatus.
Juo labiau, kad imegliminas – naujos kartos vaistas nuo diabeto, bet nustatyta, kad jis turi ir kitų poveikių. Kol kas vaistas dar nėra plačiai naudojamas pasaulyje pacientams sergantiems II tipo cukriniu diabetu. Kadangi šis vaistas yra naujas, nėra girdėtas, tad sulaukiau daug klausimų. Išsivystė graži diskusija ir gavau progą įsitikinti, kad atliktas tyrimas – svarbus ir įdomus. Tad iš konferencijos grįžau su gerais įspūdžiais.
Kita vertus, tai buvo galimybė pasipraktikuoti prieš ginant disertacinį darbą“, – pastebėjo mokslininkė.
Pasak dokt. G. Žemgulytės, svarūs fundamentiniai mokslo tyrimai neatliekami po vieną:
„Šalia manęs yra komanda: mano disertacinio darbo vadovė prof. Daiva Rastenytė, konsultantė prof. Vilmantė Borutaitė, kolegos iš Neuromokslų instituto Biochemijos laboratorijos ir iš Biologinių tyrimų centro“.
Gauti rezultatai rodo, kad reikalingi tolesni šios srities tyrimai, tad mokslininkė svarsto ateityje tęsti neuroprotekcinių veiksnių paiešką išeminio insulto metu. Tačiau pirmiausia dar reikia pristatyti ir apginti savo disertacinį darbą: „Esu gydytoja neurologė, per ketverius pastaruosius metus išmokau gydytojos darbą derinti su mokslo veikla. Pabaigus šį reikšmingą savo mokslinės karjeros epizodą, norėčiau imtis naujų mokslo darbų. Kokie jie bus – parodys ateitis“.
Gydytojas gastroenterologas, dokt. Egidijus Morkūnas: dar daug „aklųjų dėmių“ reikia atrasti ir užpildyti
Doktorantas Egidijus Morkūnas konferencijoje „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“ pirmąją vietą pelnė už pranešimą „Hepatoceliulinės karcinomos molekulinis charakterizavimas“.
Konferencijoje, kurioje iš viso buvo perskaitytas 31 pranešimas, jaunąjį mokslininką maloniai nustebino aukštos kokybės moksliniai tyrimai, kuriuos gamtos ir gyvybės mokslų srityje atlieka jaunieji Lietuvos tyrėjai. Jam didelį įspūdį paliko Nacionalinio vėžio instituto moksliniai tyrimai su aukso nanoklasteriais ir jų pritaikymu onkologijoje, taip pat – kolegų, LSMU jaunųjų neurologų, tyrimai su laboratoriniais gyvūnais.
Savo pranešime dokt. E. Morkūnas aptarė drauge su kolegomis atlikto tyrimo rezultatus.
„Bandėme nustatyti, ar kraujyje cirkuliuojančių mikroRNR molekulių profilio pokyčiai gali būti naudojami kaip diagnostinis, predikcinis ir prognostinis įrankis hepatoceliulinės (kepenų ląstelių) karcinomos atveju.
Tyrimo tema šiuo metu labai aktuali, kadangi pacientų, susirgusių pažengusia hepatoceliulinės karcinomos stadija, išgyvenamumo prognozė yra bloga. Ši liga iki šiol neturi jautrių biologinių žymenų ankstyvai diagnostikai, gydymo veiksmingumui vertinti ar pacientų išgyvenamumui prognozuoti.
Todėl džiaugiuosi, kad šios ligos atveju nustatėme tam tikrų mikroRNR molekulių, kurios pasižymi diagnostinėmis, predikcinėmis ir prognostinėmis savybėmis, ir viliuosi, kad tai padės ateityje į klinikinę praktiką įdiegti tikslesnių biologinių žymenų“, – pasakojo mokslininkas.
Gydytojas gastroenterologas E. Morkūnas studijuoja chemoterapinės onkologijos rezidentūroje ir lygiagrečiai – doktorantūroje. Mokslininko tyrimų tematika – būtent hepatoceliulinės karcinomos jautrių ir specifiškų šiai ligai biologinių žymenų paieška.
„Savo profesinę ateitį sieju su darbu virškinimo trakto onkologijos srityje. Planuoju ir tikiuosi, kad ateityje galėsiu dirbti klinikinį darbą kaip gydytojas gastroenterologas – onkologas chemoterapeutas, ir galėsiu profesionaliai ir visapusiškai padėti virškinimo trakto onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Be abejo, planuoju tęsti mokslinę veiklą šioje srityje, nes joje yra labai daug „aklųjų dėmių“, kurias reikia atrasti ar užpildyti.
Už klinikinio ir mokslinio darbo galimybes dėkoju doktorantūros moksliniam vadovui prof. dr. Gediminui Kiudeliui, LSMU MA Medicinos fakulteto Gastroenterologijos klinikos vadovui prof. dr. Juozui Kupčinskui ir visai Virškinimo tyrimų instituto komandai, ypač dr. Gretai Varkalaitei, E. Vaitkevičiūtei ir prof. dr. Jurgitai Skiecevičienei. Už nuolatinį palaikymą esu dėkingas žmonai Rugilei“, – šypsojosi pašnekovas.