Kardiologų rankose – ypatingi kateteriai: intervencinė kardiologija – viena įdomiausių ir sparčiausiai augančių sričių 

Daugiau nei pusšimtį metų širdies vožtuvų patologijos diagnozė pacientui neišvengiamai reikšdavo sudėtingą atvirąją širdies operaciją – kai atvėrus krūtinės ląstą širdis stabdoma ir operuojama dirbtinės kraujo apytakos sąlygomis. 

Maždaug prieš 12 metų Lietuvoje prasidėjusi minimaliai invazinių širdies vožtuvų operacijų era pacientams įžiebė spartesnio sveikimo, pagerinančio tolesnio gyvenimo kokybės viltį. O gydytojams kardiologams atsivėrė didžiulės galimybės tobulėti, greičiau bei veiksmingiau gydant ar keičiant širdies vožtuvus. 

Šiuo metu širdies vožtuvus įmanoma pakeisti per vos kelių milimetrų punkcijos skylutes kirkšnies kraujagyslėje specialiais kateteriais pasiekus paciento širdį. 

„Intervencinė kardiologija – itin perspektyvi ir be galo įdomi sritis: į ją visame pasaulyje sutelkti pažangiausi mokslo tyrimai, naujausios technologijos ir didelės investicijos“,  – įsitikinęs gydytojas kardiologas Kasparas Briedis.

Aukščiausio lygio patirties pagal naujausias technologijas keisti širdies vožtuvus įgijęs pažangiuose Vakarų Europos kardiologijos centruose,  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) absolventas trečius metus Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje atlieka minimaliai invazines širdies operacijas. 

Gydytojo K. Briedžio kelias iki pacientų gyvybes gelbstinčios specialybės prasidėjo nuo medicinos studijų LSMU. 

Studijos išmokė disciplinos

„Augau gydytojų šeimoje, tad apie gydytojo darbą ir jo užkulisius žinojau nemažai. Vis dėlto studijuoti mediciną apsisprendžiau būdamas dvyliktokas, kai susimąsčiau, kas iš tiesų mane domina ir kuo norėčiau būti. 

Pasirinkti studijas tuomečiame Kauno medicinos universitete (vėliau – LSMU) labiausiai paskatino pokalbiai su šio universiteto absolventais – šeimos nariais, giminėmis ir pažįstamais. Jų patirtis ir vizija apie galimybes baigus studijas lėmė, kad studijų prašymą pildžiau tik į KMU (LSMU)“, – prisimena gydytojas. 

Studijos buvo intensyvios, ypač pirmieji treji metai studijuojant ikiklinikinius modulius.

„Mūsų karta buvo viena pirmųjų, pradėjusių studijuoti pagal unikalią, tik LSMU dėstomą integruoto probleminio mokymosi sistemą, kuri mums, jauniems studentams, paliko neišdildomą įspūdį: dirbome mažose grupėse ir tarsi gydytojų konsiliume galėjome spręsti tikrų pacientų sveikatos problemas. Toks studijų būdas padėjo geriau pažinti vieniems kitus, tapome draugais. Kažko savita – to, kas ugdė specialisto įgūdžius, formavo asmenybę – pasisėmiau iš kiekvieno Universiteto dėstytojo.

Požiūris, kas yra geras gydytojas, kokios savybės jam būtinos – labai individualus. Vis dėlto 

manau, svarbiausia yra noras padėti pacientams. O studijos LSMU išugdė disciplinos jausmą, kuris padeda nesustoti, siekti užsibrėžtų tikslų“, – įvertino specialistas.

Kardiologija: tobulėjimo kelias

Baigus vientisąsias medicinos studijas, laukė nelengvas, atsakingas sprendimas – pasirinkti rezidentūros studijų kryptį. Pasak gydytojo K. Briedžio, kardiologija patraukė kaip itin visapusiška ir perspektyvi specialybė.

„Ji reikalauja nuolat tobulėti ir gilinti žinias, sekti nuolat besikeičiančias pasaulines tendencijas, įsisavinti sparčiai plėtojamas naujas technologijas. Be to, įmanoma atrasti labiausiai dominančią subspecializaciją, įsigilinus į ją, tapti konkrečios tematikos, srities ekspertu“, – pažymėjo gydytojas.

Kardiologijos rezidentūros metu K. Briedis daug laiko praleisdavo operacinėse, o paskutinius dvejus metus dar papildomai dirbo gydytoju asistentu intervencinės kardiologijos skyriuje. Tie metai, atskleidę subspecialybės galimybes, perspektyvas, tapo karjeros pagrindu. 

Kad įgytų aukščiausio lygio patirties pagal naujausias technologijas keisti širdies vožtuvus, paskutiniaisiais rezidentūros metais K. Briedis laimėjo praktikos stipendijas ir beveik 2 metus po rezidentūros stažavosi Jungtinės Karalystės, Italijos bei Šveicarijos kardiologijos centruose. 2020 m. pradžioje grįžo į Kauno klinikas ir prisijungė prie intervencinių kardiologų komandos.

Didžiausias profesinis iššūkis

Galima būtų spėti, kad didžiausi profesiniai iššūkiai kardiologų laukia operacinėje.

Gydytojo K. Briedžio patirtis atskleidžia, kokia įvairi ir sudėtinga gali būti kasdienybė, jei sieki itin ambicingų tikslų.

Pirmasis iššūkis – ilgos tarptautinės stažuotės, kuriose teko dirbti naujoje ir nepažįstamoje sveikatos priežiūros sistemoje, susidurti su su skirtingų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modeliais bei struktūromis.

Nauja patirtis, padėjusi suvokti savo silpnąsias vietas, buvo tarptautinė praktika Anglijos nacionalinėje sveikatos priežiūros sistemoje (NHS), kurioje gydytojas susipažino su klinikinio valdymo principais. Grįžęs į Lietuvą, specialistas pastebėjo skirtumų tarp mūsų ir užsienio sveikatos priežiūros sistemų.

Norėdamas įgyti papildomos tarptautinės patirties, K. Briedis įstojo į Sveikatos ekonomikos ir vadybos magistrantūros studijas Londono ekonomikos ir politikos mokslų universitete (LSE), kuris socialinių mokslų ir vadybos srityje užima 2 vietą Europoje bei 3 vietą pasaulyje (QS World University Rankings 2022).

„Suderinti gydytojo ir lektoriaus pareigas, doktoranto mokslines veiklas bei 2 metų intensyvias magistro studijas užsienyje buvo didžiausias iki šiol mano profesinis iššūkis“, – atskleidė K. Briedis.

Šiuo metu gydytojas kardiologas Kasparas Briedis daugiausia laiko skiria darbui operacinėse: atlieka širdies intervencijas, gydo pacientus, sergančius širdies vožtuvų patologijomis ar turinčius širdies kraujagyslių pažeidimų.

„Minimaliai invazinei širdies operacijai būtina rentgeno operacinė: tik tada matome, kur keliauja mūsų ilgi kateteriai ir kada jie pasiekia širdies struktūras. Didžiausio pasitenkinimo teikia greita ir efektyvi pagalba žmogui. Gydydami miokardo infarktą, jau po kelių minučių pastebime, kad dėl smarkių skausmų krūtinėje atgabentas pacientas jaučiasi daug geriau.

Tą patį pastebime ir darydami širdies vožtuvų operacijas. Daugelis mūsų pacientų yra garbaus amžiaus, juos kasdien lydi stiprus dusulys. Smagu stebėti, kai po vožtuvo implantacijos praėjus vos kelioms dienoms, ligonio jau nebekamuoja dusulys.

Bene didžiausias išbandymas kardiologui – ypač sunkūs ligoniai, kuriems būtina skubi ir rizikinga operacija. Šie atvejai ypatingi, visada esama pavojaus, kad pacientas gali neišgyventi. Bet viską atperka išgelbėta žmogaus gyvybė – tai teikia didelį pasitenkinimą ir motyvaciją toliau tobulėti“, – šypteli gydytojas.

K. Briedis įsitikinęs: intervencinės kardiologijos laukia įdomi ateitis: „Anksčiau kai kurios naujai sukurtos technologijos kardiologijoje kėlė abejonių net ir labiausiai patyrusiems specialistams. Tačiau matau, kaip naujovės sparčiai plinta ir net keičia ilgai buvusias tarsi nepajudinamas tarptautines kardiologų asociacijų gydymo algoritmų rekomendacijas“.