Konferencijoje „Diplomatai už gyvybę“ – dėmesys rezidentūros studijų pokyčiams

Gegužės 26-27 dienomis Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) vyko tęstinė tarptautinė konferencija „Diplomatai už gyvybę: patikėtos praktinės veiklos Lietuvoje – žingsnis šiuolaikiško rezidentų mokymo link“. Būsimiems rezidentams, potencialiems jų darbdaviams ir dėstytojams skirtame renginyje aptartos medicinos edukacijos naujovės bei rezidentūros studijų aktualijos.

Konferencijos dalyviams sveikinimo žodį tarė LSMU rektorius prof. dr. Rimantas Benetis, Podiplominių studijų centro dekanas prof. dr. Juozas Kupčinskas, prorektorius studijoms prof. dr. Kęstutis Petrikonis.

„Tai – jau šeštoji tarptautinė „Diplomatai už gyvybę“ konferencija. Man labai džiugu, kad mes einame į priekį su pagrindine šio renginio idėja –  gerinti sveikatos priežiūros kokybę ir tokiu būdu padėti sergantiems žmonėms. Manau, kad renginys tik dar labiau stiprės, toliau plėsime edukacines kompetencijas, dalysimės savo žiniomis su jaunąja medikų karta ir tobulinsime sveikatos sistemą“, – savo sveikinimo kalboje sakė prorektorius.

Dvi dienas trukusiose diskusijose savo įžvalgomis dalijosi 14 medicinos edukacijos ekspertų iš Danijos, Italijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Jie diskutavo apie rezidentūros reformos iššūkius Baltijos šalyse, simuliacinio mokymo vertinimą, grįžtamąjį ryšį, savarankiško mokymosi gebėjimų ugdymą.

Renginio metu taip pat vyko rezidentūros bazių mugė, kurioje 40 gydymo įstaigų būsimiems rezidentams pristatė savo siūlomas klinikinių įgūdžių tobulinimo galimybes. 

Siekė supažindinti su pokyčiais

Nuo šių metų Lietuvoje pradedamas taikyti pakopinių kompetencijų modelis. Pagal naująjį modelį gydytojai rezidentai palaipsniui įgis pasirinktos specialybės kompetencijas, gaus tai patvirtinantį pažymėjimą ir galės pradėti teikti paslaugas savarankiškai.

Šia medicinos rezidentūros studijų sistemos reforma siekiama pagerinti podiplominių medicinos studijų ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei užtikrinti tolygesnį specialistų pasiskirstymą didžiuosiuose miestuose ir regionuose.

„Diplomatai už gyvybę“ organizacinio komiteto vadovo prof. dr. Juozo Kupčinsko teigimu, renginys buvo skirtas supažindinti būsimus rezidentus, dėstytojus ir ligoninių atstovus su numatomais pokyčiais.

„Pakopinių kompetencijų sistema startuos jau nuo šių metų rugsėjo ir tam, kad šis procesas vyktų sklandžiai, Universitetas organizuoja eilę renginių, skirtų supažindinti būsimus rezidentus su numatomais pokyčiais. Ši konferencija svarbi dviem aspektais – tuo, kad suteikė galimybę būsimiems rezidentams sužinoti apie tai, kaip jie bus vertinami bei kokios naujovės jų laukia, ir tuo, kad buvo įtrauktos ir rezidentūros bazės. Tokiu būdu studentai galėjo pabendrauti su potencialiais darbdaviais, o ligoninių atstovai – pristatyti savo siūlomas medicinos praktikos galimybes ir sužinoti, kaip juos palies naujas rezidentūros studijų modelis“, – apie konferencijos išskirtinumą pasakojo dekanas.

Jo teigimu, panašaus pobūdžio renginių numatoma ir daugiau, artimiausiuose planuose – elektroninio rezidentūros dienyno naudojimo mokymai.

Paskutinis patikrinimas

Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius pasakoja, kad tam, jog pakopinė rezidentūra pradėtų veikti sėkmingai, buvo intensyviai ruoštasi beveik metus.

„Lietuvos sveikatos mokslų universitete atliktas didelis darbas: pertvarkytos visos rezidentūros studijų programos, diegiant pakopinių kompetencijų modelį, šias studijas prailginant, parengiant tam reikalingus įrankius. Tai padaryta per ypatingai trumpą laiką – mažiau nei per metus. Kartu mūsų – LSMU ir Kauno klinikų kaip didžiausios rezidentūrų bazės laukia dideli iššūkiai sėkmingai ir kokybiškai visa tai įgyvendinti jau nuo šio rudens“, – sakė direktorius.

Jis pridūrė, kad ši konferencija buvo proga į atliktus darbus pažiūrėti iš šono ir permąstyti, ką dar būtų galima padaryti iki rugsėjo.

„Tiek dėstytojai, tiek rezidentai turime didelius lūkesčius naujai rezidentūrų kokybei, pasitikėjimu grįstoms rezidentūros studijoms. Todėl ši konferencija yra tartum paskutinis pasitikrinimas, pažiūrėjimas į kitų šalių gerąją praktiką, jau atlikus didelį darbą pertvarkant mūsų rezidentūros studijų programas. Manau, kad tai naudinga ir labai reikalinga“, – pasakojo prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Pabrėžė simuliacinio mokymo svarbą rezidentų mokymui

Pradėjus veikti pakopinių kompetencijų modeliui, rezidentūros studijose didelis dėmesys bus skiriamas klinikinių praktinių įgūdžių tobulinimui. Apie tai, kas leidžia rezidentams geriausiai pasiruošti darbui su tikrais pacientais, konferencijoje pasakojo Kopenhagos sveikatos mokslų ir simuliacijų akademijos tyrimų vadovas prof. Lars Konge.

„Daugybė tyrimų rodo, kad efektyviausias rezidentų paruošimo būdas yra simuliacinis mokymas. Šis metodas suteikia galimybę studentams išbandyti save sudėtingose klinikinėse situacijose, nesukeliant rizikos paciento sveikatai. Žinoma, tai nereiškia, kad atlikęs keletą simuliacijų rezidentas taps ekspertu, tačiau tai leis jam pradėti dirbti esant aukštesniame žinių lygyje“, – sakė prof. Lars Konge.

Jo teigimu, visada geriau pradėti klinikinę praktiką pasitreniravus, nei nepasitreniravus: „Įrodymais pagrįsto simuliacinio mokymo privalumus galėčiau vardinti visą dieną. Jis gerina techninius ir mąstymo įgūdžius, leidžia studentams daryti klaidas ir iš jų pasimokyti nesukeliant pavojaus pacientui. Tokiu būdu patiriama mažiau streso – niekas rezidentų neskubina, tad jie gali mokytis jiems priimtinu tempu, ramiai įsigilinti į situaciją“. 

Svečias iš Kopenhagos taip pat dalyviams papasakojo, kaip pamatuoti įrodymais grįsto simuliacinio mokymo poveikį, pasidalijo Danijos rezidentų mokymo patirtimi.

Pasibaigus prof. Lars Konge pranešimui, kiti užsienio šalių ekspertai auditorijai pristatė savarankiško mokymosi ugdymo metodus, grįžtamojo ryšio kūrimo būdus, vyko įvairios dirbtuvės, diskusijos. Konferenciją užbaigė Estijos medicinos ekspertų pranešimas apie vadovų motyvavimą.

LSMU veiklos, skirtos gydytojų kompetencijų ir kvalifikacijos tobulinimui (LSMU-GYD-KOM) 09.4.2-ESFA-V-715-05-0001