Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje plėtojami klinikiniai senatvinio silpnumo sindromo tyrimai    

Nuo 2017 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje susibūrusi Reabilitacijos klinikos mokslininkų grupė pirmieji Lietuvoje plėtoja klinikinius senatvinio silpnumo sindromo (SSS) gydymo ir prevencijos tyrimus.  

Net 20 proc. visų vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių kenčia dėl senatvinio silpnumo sindromo sukeliamų sveikatos iššūkių: sumažėjusio savarankiškumo, raumenų silpnumo, didesnės komplikacijų ir mirties rizikos. Tarp širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų šio sindromo paplitimas dar didesnis.  

Kulautuvos reabilitacijos ligoninė tapo pirmąja įstaiga Lietuvoje, pradėjusi struktūruotą senatvinio silpnumo sindromo vertinimą; čia įdiegta ir klinikinėje praktikoje pritaikyta Edmontono silpnumo skalė. Nustačius senatvinio silpnumo sindromą, pacientai nukreipiami specializuotai treniruočių programai, jiems skiriama baltymais praturtinta dieta.   

Specialūs fiziniai pratimai sustiprina vyresnio amžiaus pacientų judamąjį – atramos aparatą, apsaugo nuo raumenų masės netekimo dėl amžiaus, lėtinių ligų ar vartojamų vaistų, padeda apsisaugoti nuo griuvimo, didina pacientų savarankiškumą kasdienėje aplinkoje, mažina priklausomybę nuo aplinkinių.  

Parengta rekomendacijų, specialių programų  

Šiuo metu po sudėtingiausių gydomųjų perkateterinių intervencijų ar atvirų širdies operacijų kardiologinei reabilitacijai nukreipiami vyresnio amžiaus pacientai, sergantys ne tik pagrindine širdies ir kraujagyslių sistemos liga, bet kenčiantys ir nuo gretutinių patologijų bei amžiaus nulemtų būklių.

Kulautuvos reabilitacijos ligoninės ir Reabilitacijos klinikos mokslininkai bei doktorantai analizuoja su senatvinio silpnumo sindromu bei amžiumi susijusių būklių keliamus iššūkius ir įrodymais pagrįstus gydymo metodus. Mokslininkai yra  parengę fizinio treniravimo rekomendacijų vyresnio amžiaus pacientams po širdies vožtuvo operacijos ar gydomosios perkateterinės intervencijos. Ruošiamos specialios fizinio treniravimo programos vyresnio amžiaus, senatvinio silpnumo sindromu sergantiems  pacientams, kuriems taikoma kardiologinė reabilitacija po įvairių širdies ligų, tiek antrajame reabilitacijos etape, tiek ir namų programoms.

Mokslininkų grupės vadovas, LSMU Reabilitacijos klinikos vadovas prof. Raimondas Kubilius džiaugiasi veiksminga ir produktyvia neseniai suburtos mokslininkų grupės veikla. Publikuoti 6 straipsniai recenzuojamuose žurnaluose su citavimo indeksu, įvykdytas Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuotas projektas kartu su partneriais iš Kauno technologijos universiteto (KTU) Bioinžinerijos instituto. Bendradarbiavimas tęsiasi tarpuniversitetiniuose projektuose. 

Dėmesys – jėgai, pusiausvyrai ir koordinacijai lavinti 

Į kardiologinę reabilitaciją nukreipiami pacientai po sudėtingų operacijų ar intervencijų, jiems teikiamas optimalus medikamentinis gydymas. Reabilitacijos skyriaus vadovė, gydytoja kardiologė dokt. Eglė Tamulevičiūtė-Prascienė pastebi, kad šių pacientų aktyvumo skatinimas, raumenyno stiprinimas, fizinio pajėgumo didinimas lemia pridėtinę kardiologinės reabilitacijos naudą šalia jau taikomų modernių ir inovatyvių gydymo metodų.  

Kardiologinės reabilitacijos pagrindą sudaro paciento mokymas ir fizinis treniravimas. Remiantis įrodymais pagrįsta medicina, galima teigti, kad paciento dalyvavimas kardiologinėje reabilitacijoje, fizinis treniravimas, fizinio aktyvumo skatinimas gerina širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų prognozę, gyvenimo kokybę, išgyvenamumą.  

Kulautuvos reabilitacijos ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, dokt. Aurelija Beigienė pabrėžė, kad vyresnio amžiaus pacientams, sergantiems senatviniu silpnumo sindromu, daugiausia dėmesio reikėtų skirti fiziniams pratimams jėgai, pusiausvyrai ir koordinacijai lavinti.

Ieškoma tokių būdų, pratimų ar veiklų, kurias pacientai lengvai galėtų tęsti namuose, kad grįžę į namus išliktų fiziškai aktyvūs. Todėl klinikiniuose tyrimuose vykdoma ir telefoninės paramos programa, padedanti sekti paciento būklę, skatinti fizinį aktyvumą baigus II reabilitacijos etapą.  

Tęsiama mokslo tiriamoji veikla  

Reabilitacijos klinikos asistentė ir jaunesnioji mokslo darbuotoja gydytoja kardiologė dokt. E. Tamulevičiūtė-Prascienė parengė disertacinį darbą, kuriame buvo analizuojama fizinio treniravimo ir senatvinio silpnumo sindromo įtaka vyresnio amžiaus pacientams po širdies ydos operacijos ar intervencijos.  

Tarp pacientų, nukreipiamų širdies operacijai ar gydomajai intervencijai, stebimas didžiausias senatvinio silpnumo sindromo paplitimas, o tai lemia šių sudėtingesnes šių pacientų išeitis. II reabilitacijos etape taikant fizinį treniravimą ir stiprinant raumenų jėgą, gerinant paciento pusiausvyrą, koordinaciją, gerėja ir šių pacientų gyvenimo kokybė, skatinamas savarankiškumas.    

Doktorantūros studijas tęsia fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja dokt. A. Beigienė, klinikinėje praktikoje pritaikiusi senatvinio silpnumo sindromo vertinimo įrankį – Edmontono silpnumo skalę. Šios skalės pagalba įvertinamas senatvinio silpnumo sindromo pasireiškimo lygis. Vertinami įvairūs su pacientu susiję aspektai – pažinimo funkcijos, bendroji sveikatos būklė, funkcinis savarankiškumas, socialinės problemos, vaistų vartojimas, mityba, nuotaika, šlapimo nelaikymas bei paciento funkcinė būklė.  

Skalė vertinama balais nuo 0 iki 22 balų (1-3 balai – pacientas sveikas (nėra SSS), 4-5 – pažeidžiamas (rizika išsivystyti SSS per artimiausius metus), 6-7 lengvas SSS, 8-9 vidutinis SSS, 10 ir daugiau – sunkus SSS laipsnis).  

Senatvinio silpnumo sindromas yra progresuojanti su laiku, tačiau – ir keičiama būklė.  Laiku pritaikius reikiamas intervencijas, pacientas iš pažeidžiamo, ar lengvo – vidutinio lygio sindromo gali tapti vėl sveiku, arba sumažinti sindromo pasireiškimo lygį. Tai pasiekti galima užtikrinant ilgalaikį paciento fizinį aktyvumą, tinkamą mitybą, peržiūrėjus vartojamus medikamentus.  

Ligoninėje šiuo metu vystomas fizinės ir medicininės reabilitacijos gydytojos J. Jeremičės kuruojamas projektas, kuriuo siekiama įvertinti baltyminių maisto papildų įtaką pacientams, kuriems nustatomas senatvinio silpnumo sindromas ir tęsiama kardiologinė reabilitacija po širdies operacijos. Šiais metais komandą sustiprino Reabilitacijos klinikos doktorantė, kineziterapeutė  V. Stonkuvienė, tyrinėjanti skirtingų fizinio treniravimo programų naudą šiai pacientų grupei. 

Fizinio treniravimo programos priklauso nuo pagrindinio susirgimo – specifinės širdies ir kraujagyslių ligos. Išeminės širdies ligos ar širdies nepakankamumo atveju daugiausia dėmesio bus skiriama ištvermei treniruoti, aerobinėms treniruotėms, kurių metu pacientas  treniruojasi ant dviračio treniruoklio ar bėgtakio 5-6 kartus per savaitę, kai jėgos stiprinimo pratimai vykdomi 2-3 kartus per savaitę.  

Kita vertus, vyresnio amžiaus pacientai, kuriems šalia įvairių širdies ligų nustatomas ir senatvinio silpnumo sindromas, orientuojami į jėgos stiprinimo, koordinacijos ir pusiausvyros lavinimo pratimus. 

Kauno klinikų nuotr.