Lietuvoje baigtos veterinarijos studijos plačiai atvėrė duris: tapo vienu iš septynių asmenų visame pasaulyje, pelniusių tarptautinį pripažinimą
Kaskart, kai sužinome, kokių priemonių imtasi Lietuvoje ar kitose šalyse aptikus gyvūnų ar paukščių užkrečiamųjų ligų židinius, galime būti tikri: šios žinios pirmiau yra pasiekę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėją Marių Masiulį.
Šio specialisto veiklos laukas – suvaldyti sunkias, pavojingas, sparčiai plintančias gyvūnų ligas, kai reaguoti tenka nedelsiant. Jo žinios ir patirtis yra pravertę įveikiant afrikinio ir klasikinio kiaulių maro, gyvulių snukio ir nagų ligos, itin patogeniško paukščių gripo židinius Indijoje, Kinijoje, Japonijoje, Turkijoje, Sakartvele, Kenijoje, Balkanų šalyse. M. Masiulis taip pat yra Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos docentas, mokslų daktaras ir profesinę patirtį perduoda Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentams. Šiemet doc. dr. M. Masiulis tapo šeštuoju lietuviu bei vienu iš septynių asmenų visame pasaulyje, kuriems suteiktas prestižinės tarptautinės organizacijos – Švedijos Karališkosios žemės ūkio ir miškų akademijos (KSLA) Tarptautinio nario vardas. O prasidėjo ši įdomi karjera nuo veterinarinės medicinos studijų.
Stiprybe tapo praktinė veikla
Vasaras kaime pas senelius tarp ūkio gyvūnų leidęs vilnietis, iš arti ne kartą stebėjęs veterinarijos gydytojų kasdienį darbą fermose, atėjus metui rinktis profesiją, jau buvo tvirtai apsisprendęs vykti į Kauną, studijuoti veterinarinę mediciną tuometėje Lietuvos veterinarijos akademijoje (dabar – LSMU Veterinarijos akademijoje (VA).
Tuomet veikiausiai dar nė nesvajojo, kad studijos ir pamėgtas praktinis darbas po kurio laiko išves į tarptautinius vandenis. Kaip ir daugeliui jaunų žmonių, studijos sekėsi įvairiai: vieni dalykai lengviau, kiti – sunkiau. Sudėtingiausia M. Masiuliui buvo įveikti histologiją. Būsimasis specialistas labai mėgo praktinius užsiėmimus, tiesioginį kontaktą su gyvūnais fermose. Itin domino veterinarinė akušerija ir ginekologija, tad studijas pratęsė doktorantūroje, o vėliau dirbo Žemės ūkio ministerijoje. Pastaruosius 15 metų M. Masiulis darbuojasi Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Lietuvoje vienas didžiausių iššūkių – afrikinis kiaulių maras, kuris jau beveik dešimtmetį įsitvirtinęs mūsų šalies šernų populiacijoje ir sezoniškai vis pasireiškia kiaulių ūkiuose. Dėl šios ligos vien Lietuvoje jau sunaikinta per 78 tūkst. kiaulių. M. Masiulis metus dirbo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Europos Komisijoje snukio ir nagų ligai (EUFMD) – čia įgijo tarptautinės patirties valdyti ligą, organizuoti bei vesti tarptautinius mokymus, stalo pratybas, imituotas ligų likvidavimo pratybas.
Prestižinis įvertinimas: tarptautinė narystė
„Mėgstu savo darbą: jis nėra vien tik „popierinis“, biurokratinis – labai daug praktinių žinių įgyju organizacinėje veikloje, likviduojant laukinių ir naminių gyvūnų ligų židinius. Nemažai keliauju ir dalijuosi patirtimi su kitų šalių veterinarijos tarnybų kolegomis“, – pasakoja specialistas. Šiais metais doc. dr. M. Masiulio mokslinė bei švietėjiška veikla gyvūnų užkrečiamųjų ligų valdymo srityje sulaukė svaraus tarptautinio įvertinimo: jis tapo Tarptautiniu nariu Švedijos Karališkojoje žemės ir ūkio miškų akademijoje.
Akademija – prestižinė nepriklausoma organizacija, besirūpinanti klausimais, susijusiais su žemės ūkiu, sodininkyste, maistu, mišku ir miško produktais, žvejyba ir akvakultūra, aplinka bei gamtos ištekliais. Tai – savita tyrėjų ir gamintojų, praktikų ir vartotojų, politikų ir plačiosios visuomenės susitikimo vieta. Organizacija siekia išmintingų sprendimų tausiai naudojant biologinius gamtos išteklius. „Tarptautinė narystė – didelis pripažinimas: ji suteikta tik septyniems administracinių ir mokymo įstaigų atstovams pasaulyje, ir man teko garbė patekti į tą septynetą. Buvau pastebėtas už tarptautinę veiklą organizuojant ir vykdant kitų valstybių veterinarijos gydytojų ir veterinarijos inspektorių mokymus užkrečiamųjų gyvūnų ligų stebėsenos, kontrolės ir likvidavimo srityje, taip pat ir už mokslinę veiklą LSMU – straipsnius, knygas ir brošiūras. Akademijos veikla grindžiama žinių dalijimusi su moksline, akademine, studentų bendruomene įvairių renginių –– metu. Tarptautiniai nariai kviečiami į konferencijas, mokymus, bendrus mokslo projektus, skatinami dirbti mokslo labui, publikuoti mokslo laimėjimus“, – pasakojo M. Masiulis.
Ligų mechanizmai – vis dar neperprasti
Pašnekovas tikisi, kad garbinga privilegija suteiks daugiau galimybių veikti tarptautiniu lygmeniu, plėtoti mokslinius tyrimus, juos publikuoti ir viešinti, dalytis patirtimi su kolegomis Lietuvoje. M. Masiulio profesinė svajonė – perprasti gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimo ar perdavimo mechanizmą, surasti ir pritaikyti praktikoje veiksmingus būdus kontroliuoti šias ligas. „Pasaulyje kol kas dar nėra pavykę to padaryti, ir tai dar labiau skatina domėtis, ieškoti, suprasti ir tobulėti“, – šyptelėjo pašnekovas.