LMA stipendininkai – apie svarbų įvertinimą: motyvuoja ir skatina siekti daugiau

Birželio pabaigoje Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas skyrė 15 stipendijų geriausiems jauniesiems humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslo sričių mokslininkams.

Tarp įvertintų tyrėjų – ir du jaunieji mokslininkai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU).

Dr. Alvita Vilkevičiūtė: „Akademija, mokslas ir LSMU – neatsiejama gyvenimo dalis“

Biomedicinos mokslų srityje LMA stipendija skirta LSMU MA Neuromokslų instituto Oftalmologijos laboratorijos mokslo darbuotojai, mokslų daktarei Alvitai Vilkevičiūtei.

Mokslininkės vykdomų tyrimų tema – „Mikrobiomo ir naujų metabolinių bei imunogenetinių žymenų paieška sergantiems amžine geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) ir sąsajos su gydymo efektyvumu“.

Su kokiomis mintimis pasitikote šį džiugų įvykį?   

Laimėta Lietuvos mokslų akademijos geriausio jaunojo mokslininko stipendija – labai svarbus mano ilgo ir atkaklaus darbo įprasminimas. Akademija, mokslas ir LSMU yra neatsiejama mano gyvenimo dalis.

2011 m. įstojusi į pirmąją Medicininės ir veterinarinės genetikos bakalauro krypties studijų programą, išsyk pradėjau dalyvauti įvairiose projektuose, su bendraautoriais pristačiau darbus konferencijose, rengiau straipsnius tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose.

Mane supo ypatingi žmonės, savo srities specialistai – kaip mūsų laboratorijos vadovė, gydytoja prof. dr. Rasa Liutkevičienė. Šių autoritetų dėka pamėgau mokslo pasaulį. Tęsdama magistro ir doktorantūros studijas, toliau koordinavau ir vykdžiau projektus, vadovavau studentų baigiamiesiems darbams.

Džiaugiuosi, kad mano mokslinė veikla šiais metais buvo pripažinta ir pelnė LMA geriausio jaunojo mokslininko stipendiją – tai tikrai maloniai nustebino. Visai neseniai mūsų LSMU NI Oftalmologijos komanda džiaugėsi „išleidę į daktarus“ dar vieną disertaciją apgynusį kolegą. Dirbame išvien, tad visi džiaugiamės kiekvieno mūsų pasiekimais. Nuoširdžiai didžiavausi kolegos pranešimu, o po trumpo laiko sulaukiau žinios ir apie šį asmeninį laimėjimą, kuriuo iškart skubėjau pasidžiaugti ne tik su šeima, bet ir su savo draugais-kolegomis.

Smagu, kai darbus įvertina ne tik tėvai ir artimieji, o pati Lietuvos mokslo akademija. Esu viena iš 15 mokslininkų, šiemet pelniusių šį pripažinimą šiais metais. Tai tikrai skatina tobulėti ir toliau siekti užsibrėžtų mokslinių tikslų. Tad LMA stipendija ne tik paskatins mano einamuosius ir būsimus mokslinius darbus, bet ir suteiks motyvacijos mano studentams bei kolegoms.

Kokioje stadijoje šiuo metu yra stipendija įvertintas Jūsų tyrimas? Kuo šis tyrimas svarbus, naujas, reikšmingas?

Galime pasidžiaugti, kad didelė dalis tyrimo jau atlikta. Publikuoti du moksliniai straipsniai, o rezultatai pristatomi mokslinėse konferencijose. Toliau bendradarbiaujant su LSMU mokslininkais tęsiami darbai, siekiant nustatyti mikrobiotos pokyčius sergant AGDD. Šiuo metu jau gauti projekto rezultatai, atskleidę šios ligos sąsajas su genetiniais žymenimis ir jų įtaka AGDD gydymo efektyvumui.

Iki šiol LSMU nebuvo tyrimų, kurie sujungtų genetinius biožymenis, baltymus ir mikrobiotą, tirtų jų sąsajas ir bendrą įtaką AGDD įvairių formų ligos pasireiškimui ir gydymo perspektyvoms. Džiaugiamės, galėdami būti pirmieji.

Kuo apskritai yra Jums įdomi Jūs tyrinėjimų sritis, kokių įdomiausių iššūkių matote, kur link eina pasauliniai šios srities tyrimai?   

Mokslo pasaulis beribis, nuolat kinta ir sparčiai tobulėja, neleidžia sustoti ir mums, mokslininkams. Mūsų tyrimų sritis neapsiriboja vieno moksliniu lygmeniu. Glaudžiai bendradarbiaujame su gydytojais oftalmologais: renkame savo biobanką, kuris mūsų laboratorijoje yra tikrai nemažas ir nuolat pildomas, bendraujame ir bendradarbiaujame su įvairių sričių mokslininkais.

Iššūkiai slypi detalėse. Tarp kasdienių iššūkių – nuolatinis darbų koordinavimas, bendradarbiavimas su skirtingais departamentais ir laboratorijomis. Būta ir didesnių, kaip komunikacija ir dalinimasis biologinėmis medžiagomis su kolegomis mokslininkais iš Japonijos. Esu linkusi iššūkius priimti kaip motyvaciją, tikiu, kad nebūna tokių, kurių su savo laboratorijos komanda negalėčiau įveikti. 

Šios srities ateitis? Visų pirma – gauti duomenys yra fundamentinio lygmens, tačiau jau visai netolimoje ateityje jie galėtų būti taikomi ne tik diagnozuojant, bet ir personalizuotoje medicinoje (ieškant efektyviausio gydymo). Kas turės apčiuopiamos naudos pacientams, sergantiems AGDD. 

Dr. Juozas Grigas: „Žinias ir patirtį ateityje tikiuosi pritaikyti kitų virusų tyrimams“

Žemės ūkio mokslų srityje stipendija įvertintas LSMU VA Anatomijos ir fiziologijos katedros docentas bei Mikrobiologijos ir virusologijos instituto Virusologijos tyrimų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslų daktaras Juozas Grigas. Mokslininko vykdomų tyrimų tema – „SARS-CoV-2 pagalbinių baltymų sąsaja su inflamasomos aktyvacija ir poveikis imuninėms ląstelėms“.

Ką Jums reiškia šis įvertinimas, su kokiomis mintimis jį pasitikote? 

Labai malonu būti įvertintam už savo darbą – tuo pat metu ir netikėta, turint omenyje, jog Lietuvoje yra gausybė stiprių, daug pasiekusių ir veiklių jaunųjų mokslininkų. Įvertinimas motyvuoja toliau siekti užsibrėžtų profesinių tikslų ir mokslo kokybės standartų.

Kuo svarbus, naujas, reikšmingas Jūsų atliekamas tyrimas? 

Mano drauge su kitais mokslininkais atliekamas tyrimas šiuo metu jau yra įsibėgėjęs. Glaudžiai bendradarbiaujame su Madrido, Barselonos bei Kordobos mokslinių institucijų komandomis. Neseniai pasiekė žinia, jog žurnalas Journal of Medical Virology priėmė mūsų straipsnį, kuriame paskelbėme pirmuosius tyrimo rezultatus apie SARS-CoV-2 pagalbinių baltymų poveikį plaučių epitelinių ląstelių metaboliniams keliams.

Metabolomikos metodų pagalba taip pat įvertinome jau egzistuojančių vaistinių medžiagų potencialą panaikinti SARS-CoV-2 pagalbinių baltymų poveikį šiems metaboliniams keliams.

Kiti tyrimo tikslai susiję su imuninės sistemos ląstelėmis – ypač tomis, kurios randamos kvėpavimo takuose – bei SARS-CoV-2 pagalbinių baltymų poveikiu joms.

Čia svarbus būtent lėtinių COVID-19 kontekstas, kurių atvejais svarbų vaidmenį vaidina uždegiminė reakcija. Šiuo tikslu vėl bus taikomi „omikos“ metodai, kurie, viliuosi, suteiks informacijos, padėsiančios įminti lėtinių COVID-19 patobiologijos mįslę bei suteiks pagrindą veiksmingų gydymo būdų paieškai.

Kokių įdomiausių iššūkių matote savo tyrimų srityje, kokia jos ateitis?   

Konkurencija biomedicininių SARS-CoV-2 tyrimų srityje vis dar išlieka didelė, ypač tarptautinėje arenoje. Ir nors nuo 2019/2020 metų protrūkio sukauptas milžiniškas kiekis mokslinių duomenų apie šį virusą, vis dar išlieka nemažai neatsakytų klausimų, susijusių su, pavyzdžiui, lėtinių COVID-19 patobiologija bei viduląsteliniais keliais, kuriuos paveikia mažiau tyrinėti viruso baltymai.

Pasaulyje SARS-CoV-2 tyrimams yra taikomi moderniausi metodai, todėl bendradarbiavimas su užsienio kolegomis suteikia galimybę įsisavinti tyrimų metodus, kurie Lietuvoje ne visuomet prieinami. Viliuosi ateityje šias žinias ir patirtį pritaikyti ir kitų Lietuvoje aktualių virusų tyrimams.

Kokie Jūsų ateities planai?
Neprarasti įgyto pagreičio, toliau tęsti darbus Lietuvoje ir bendradarbiaujant su užsienio kolegomis, plėsti ir stiprinti tarptautinių ryšių tinklą, prioritetą teikti mažesnio kiekio, tačiau kokybiškesnių ir reikšmingesnių mokslinių straipsnių rengimui ir jų publikavimui stipresniuose moksliniuose žurnaluose.