LSMU alumnas George Haroun: „Jaučiu pareigą atiduoti duoklę savo Universitetui“

Prieš kelias savaites Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje lankėsi Universiteto alumnas, libaniečių kilmės gydytojas George Haroun. Patyręs akušeris ginekologas rezidentams vedė mokymus apie vaisiaus fiziologiją, fiziologinį kardiotokogramos įvertinimą, žmogiškuosius veiksnius bei fiziologinį gimdymo priėmimą natūraliais takais sėdmeninės pirmeigos atveju.

Pirmajai LSMU užsieniečių studentų grupei priklausęs G. Haroun į savo Alma Mater sugrįžo po 22 metų pertraukos. Jis lig šiol geruoju prisimena studijose sutiktus dėstytojus bei kolegas ir didžiuojasi, kad medicinos studijas baigė būtent LSMU. Šiandien jis sako jaučiantis pareigą atiduoti duoklę savo Universitetui ir teigia, kad mielai sutiktų savo žiniomis su jaunąja gydytojų ir akušerių karta pasidalyti dažniau.

Ar smagu buvo sugrįžti į savo Alma Mater – šį kartą jau ne kaip studentui, bet kaip dėstytojui? Galbūt ateityje planuojate ir daugiau tokių vizitų?

Mano ryšys su kolegomis iš Kauno klinikų niekada nebuvo nutrūkęs. Kai grįžtu į Lietuvą, visada stengiuosi skirti laiko ir buvusiems kolegoms. Daugelis jų dabar yra docentai, profesoriai, užima aukštas pareigas ir tai mane labai džiugina. Jie visada mane šiltai priima, pasidalijame patirtimis ir prisimename tuos senus studijų laikus. Kai įeinu į Akušerijos ir ginekologijos kliniką, apima didelė nostalgija – širdyje pasidaro gera, lyg būčiau tokioje vietoje, kur jaučiuosi saugus. Nemoku aiškiai nupasakoti šio jausmo.

Tad pastarasis mano apsilankymas buvo ne sugrįžimas, o tvirtesnių ryšių vystymas bei įžanga į galimą mokymo programą ateityje. Jaučiu pareigą atiduoti duoklę savo Universitetui už tai, ką jis man davė. Tai, ką aš galiu jam duoti, yra mano žinios ir patirtis. Jaučiu aistrą mokymui, tad jei kolegoms buvo įdomu tai, ką papasakojau, mielai tai daryčiau dažniau.

Esate LSMU alumnas, kaip tuo metu nusprendėte studijuoti Lietuvoje ir kodėl pasirinkote būtent mūsų Universitetą?

Labai didžiuojuosi tuo, kad esu LSMU alumnas. Prieš pradėdamas čia studijuoti nežinojau nieko apie jūsų šalį. Tais laikais, kai Libane dar vyko neramumai, pamačiau skelbimą laikraštyje apie galimybę studijuoti mediciną anglų kalba Tarybų Sąjungoje. Užsiregistravau, išlaikiau stojamuosius egzaminus ir atvažiavau čia su kitais tautiečiais.

Tada LSMU buvo pirmasis universitetas, paruošęs medicinos studijų programą anglų kalba. Mūsų grupė, kurioje buvo 21 studentas, buvo pirmoji užsieniečių grupė Lietuvoje. Mūsų buvimas čia buvo keistas ne tik mums, bet ir Lietuvos žmonėms, nes tuo laiku režimas buvo labai griežtas ir neleisdavo laisvai keliauti.

Kodėl iš visų galimų medicinos sričių pasirinkote ginekologiją?

Kol buvau studentas, mėgstamiausia mano specialybė pasikeitė kelis kartus. Ketvirtame kurse įsimylėjau kardiologiją ir buvau nusprendęs būti kardiologu. Penktame kurse mane labai sudomino oftalmologija. Tačiau kai baigiau akušerijos-ginekologijos kursą, pamačiau, kad tai vienintelė specialybė, kuri apima įvairias medicinos sritis – ir chirurgiją, ir terapiją, ir ambulatorines intervencijas. Čia gydomos moterų ligos, prižiūrimas fiziologinis arba patologinis nėštumas. Tas jausmas, kai man padedant gimsta kūdikis, ir ta išraiška tėvų veiduose leido suprasti, kad aš nenoriu būti niekuo kitu. Nors daugiausiai dėstau akušerines temas, jaučiu didelę aistrą chirurginei ginekologijai. Iki šiol pats atlieku visus klinikinius darbus ir niekada nenorėčiau, kad būtų kitaip.

Ar yra kažkas, ką išmokote studijose ir iki šiol su savimi nešiojate?

Išmokau, kad niekas nebūna padėta ant lėkštutės. Gerai ateičiai reikia daug aukotis ir dirbti sąžiningai. Kelias nebūna visiškai lengvas, nebent tau netikėtai nusišypso laimė. Mūsų darbo sritis ir ypač mūsų specialybė – tai daug rizikos. Jeigu jau apsisprendei būti gydytoju, vadinasi savyje turi puikias savybes, tokias kaip nesavanaudiškumas, noras padėti kitiems ir pasiaukojimas kitų gerovei. COVID-19 yra didžiausias įrodymas, kad mes esame pasiruošę aukotis dėl kitų.

Kiekvienoje šalyje išmokau skirtingų dalykų. Lietuvoje išmokau, kad jei nori būti geru gydytoju, tau durys yra plačiai atvertos – pagalbos ir paramos rasi visada. Po studijų dirbdamas Libane išmokau, kad labai svarbu pasikliauti savimi ir pasitikėti savo žiniomis bei įgūdžiais. Dabar jau ne vienerius metus gyvenu Jungtinėje Karalystėje, čia išmokau, koks svarbus yra komandinis darbas ir gera komunikacija.

Koks labiausiai įstrigęs prisiminimas iš studijų laikų LSMU?

Labiausiai prisimenu paramą, kurią gavau iš daugelio dėstytojų, vyresnių gydytojų ir kolegų, be jų nežinau, ar būčiau pasiekęs tiek, kiek esu pasiekęs dabar. Jeigu pradėsiu vardyti visus, turbūt man skirtame straipsnio skyriuje nepakaks vietos. Norėčiau paminėti profesorę V. M. Čigriejienę, šviesios atminties profesorę R. Nadišauskienę ir mano draugą, šviesios atminties docentą S. Kajeną, be kurių nebūčiau įgijęs tiek žinių, įgūdžių ir praktikos.

Studijas baigėte Lietuvoje, vėliau dirbote Libane, šiuo metu gyvenate ir dirbate Jungtinėje Karalystėje. Kaip, palyginus su šalimis, kur Jums yra tekę dirbti, vertinate Lietuvos medicinos sistemą bei LSMU rezidentų paruošimo lygį?

Kiekvienos šalies sistema yra savotiška ir įdomi. Nėra idealios sistemos, kuri tenkintų visus, įskaitant pacientus, gydytojus ir valdininkus. Lietuvos sveikatos apsaugos sistema yra gera, pasižymi aukšta žmonių priežiūros kokybe, ji yra viena aukščiausių Europoje. Tačiau esu girdėjęs iš pažįstamų, kad žmonėms tenka ilgai laukti procedūrų, kai kurie medikai būna šiurkštūs su savo pacientais ar kolegomis, pasitaiko kyšininkavimo atvejų.

Jungtinėje Karalystėje irgi vyrauja panašios problemos. Vyriausybė skiria didelį biudžetą, tačiau eilės taip pat labai ilgos – tiek gydytojo konsultacijoms, tiek procedūroms. Kartais ligoniams priėmime tenka laukti net 12 valandų, jei jų klinikinė situacija leidžia. Gydymo lygis yra taip pat vienas aukščiausių pasaulyje. Galimybės būti šiurkščiam arba priimti kyšį medikams nėra, už tai labai griežtai baudžiama. Kyšio atvejais licencija gali būti atimta.

Libane medicinos sistema visai kitokia, ji yra privati – draudiminė. Gydytojas turi savo privačią kliniką, pasirašo kontraktus su keliomis privačiomis ligoninėmis ir guldo ligonius arba atlieka savo procedūras vienoje iš tų ligoninių jų pageidavimu.

Privačių ligoninių paslaugų kokybė prilygsta 5 žvaigždučių viešbučiams. Kadangi konkurencija didelė, medikas turi išlaikyti aukštą priežiūros lygį, pastoviai šypsotis ir reguliariai tobulinti savo žinias bei įgūdžius. Ilgų eilių nėra, tai priklauso nuo mediko paklausos. Neigiamos pusės yra tos, kad medikas turi visiškai savimi pasikliauti, nes iškilus komplikacijoms, iš konkurentų nesulauks pagalbos. Gali nukentėti pacientas.

Naujiems gydytojams kelias labai ilgas – užtrunka, kol jie pasiekia tokį pacientų skaičių, kad galėtų būti finansiškai nepriklausomi. Sunku ir tiems pacientams, kurie neturi pakankamai pinigų gydymui arba draudimui – jie eina į valstybines ligonines, kur lygis prastesnis.

Tas faktas, kad aš dirbau Libane 13 metų, pasako, jog LSMU mane paruošė puikiai. Aš buvau nepriklausomas gydytojas, atlikau visas paprastas bei sudėtingas procedūras ir turėjau gerą žinių bagažą. Tad visiems pažįstamiems patariu atvykti į Lietuvą mokytis mediciną, keli jau baigė mokslus arba vis dar studijuoja Lietuvoje. Didžiuojuosi tuo, kad baigiau studijas ir rezidentūrą LSMU.

Ar palaikote ryšį su buvusiais bendrakursiais, kitais LSMU alumnais? Jei taip, galbūt ateityje planuojate bendrų projektų, renginių, veiklų, mokymų, susitikimų?

Kol dirbau Libane, palaikiau ryšį su keliais ten gyvenančiais mano kurso draugais. Dabar, būdamas Jungtinėje Karalystėje, dažniau bendrauju su kolegomis iš Lietuvos. Šią vasarą įvykę kursai – šio bendravimo rezultatas. Kalbėjomės ir apie tolesnį bendradarbiavimą, bet tai tik planai. Reikia įdėti pastangų, kad jie būtų įgyvendinti. Jei bus abipusis noras, nemanau, kad bus sunku tai padaryti.