LSMU medicinos pirmakursę į studijas atvedė siekis pažinti ir gydyti gliomą
Rugsėjis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medicinos pirmojo kurso studentei Kamilei Milkintaitei buvo džiugus: vos prasidėjus mokslo metams, studentę pasiekė žinia apie Europos Sąjungos (ES) jaunųjų mokslininkų konkurse laimėtą trečiąją vietą ir Europos Komisijos specialųjį prizą.
Simboliška, jog medicinos studentei apdovanojimus pelnęs darbas – iš medicinos srities. Dar įdomiau, kad tai jau antrasis aukštas šio darbo įvertinimas, nes agresyvaus smegenų naviko – gliomos – tyrimus K. Milkintaitė tęsia jau keletą metų, nuo gimnazijos vyresniųjų klasių, o pasinerti į sudėtingus vėžio tyrinėjimus ją paskatino įkvepiantis LSMU mokslininkės pavyzdys.
Paklausta, kaip prasidėjo kelionė į mokslo pasaulį, jaunoji mokslininkė sakė, kad susidomėjimas mokslu atėjo natūraliai – iš supusios aplinkos. Tėvams, mokytojams, draugams visada buvo svarbus išsilavinimas, tad ir jos niekam neteko versti mokytis.
Devintoje klasėje gyvybės mokslais sudomino auklėtojos, chemijos mokytojos Birutės Maciulevičienės pamokos. Gerai sekėsi ir biologija, tad būdama dešimtokė prisijungė prie gyvybės mokslų būrelio Kauno tvirtovės VII forte, ir pasinėrė į įvairias disciplinas – nuo mikrobiologijos iki sintetinės biologijos. Išbandžiusi save įvairiose srityse, jaunoji tyrėja atrado tai, kas jai įdomiausia.
Pasak K. Milkintaitės, idėja atlikti savo mokslinį tyrimą kilo iš siekio įgyti daugiau savarankiškos praktikos laboratorijoje, prisidėjo ir dominančios temos brandos darbui paieškos. Tuo metu biologijos mokytoją laikinai pakeitė dabartinė jos darbo vadovė dr. Rūta Urbanavičiūtė-Orentė, kuri papasakojo apie LSMU Neuromokslų institute (NI) molekulinės neuroonkologijos laboratorijoje atliekamus mokslo darbus.
„Žmogaus smegenys visada atrodė paslaptingos ir įdomios, o vėžys kaip liga, tikrai kiekvienam žinoma dėl mirtingumo ir naujų gydymo būdų paieškos svarbos, pasirodė puiki tema tyrimams. Vadovei pasitarus su laboratorijos vadovu ir gavusi leidimą, pradėjau savo kuklų mokslinės tiriamosios veiklos kelią“, – su šypsena prisimena studentė.
Kodėl iš įvairių daugiaveidžio vėžio atvejų jaunoji mokslininkė pasirinko tirti būtent gliomą?
Pasak pašnekovės, nemažai lėmė jos susidomėjimas neuromokslais ir smegenų veikla, pasitaikė puiki galimybė atlikti tyrimus Universiteto laboratorijoje – be to, dėl reto diagnozavimo ir pasitaikymo dažnumo glioma, palyginti su kitais vėžio tipais, nėra itin plačiai tyrinėjama sritis, todėl čia atsirado daug neatsakytų klausimų.
„Glioma yra itin agresyvus smegenų navikas, kurio vidutinė pacientų išgyvenimo trukmė siekia vos apie 15 mėnesių. Deja, dabartinės gydymo galimybės vis dar nėra pakankamai veiksmingos, todėl mirtingumo rodikliai išlieka aukšti.
Mano tyrimo tikslas – prisidėti gerinant gliomos pacientų gydymo rezultatus. Savo darbe tyriau gliomos biožymenis ir jų veikimo mechanizmus, kurie ateityje galėtų būti pritaikomi genų terapijai ir ankstyvai diagnostikai. Kadangi medicinos plėtra vis labiau krypsta link labiau personalizuoto gydymo, mano tyrimo rezultatai galėtų būti naudingi kuriant naujas genų terapijos strategijas, vaistus arba ankstyvos diagnozės metodus, kurie yra mažiau invaziniai ir jautresni“, – paaiškino K. Milkintaitė.
Kaip vyko Jūsų mokslo darbo tyrimas, su kokiais iššūkiais, atradimais susidūrėte?
Manau, daugelio tyrimų procesas yra gana panašus. Pirmiausia reikėjo pasirinkti temą, atsižvelgiant į tai, kas aktualu tiriamojoje srityje. Tada prasidėjo smagioji dalis – naujų metodų mokymasis, darbas laboratorijoje, tyrimo plėtimas ir tobulinimas.
Galiausiai, daugiausia galvos skausmo sukelianti dalis – duomenų analizė bei aprašų ir stendų rengimas konkursams bei konferencijoms, kai išties turi atsakyti sau į klausimus, ką aš čia darau, kodėl tai darau ir kaip man tai pristatyti trumpai kitiems, kai atrodo, jog pati nieko nesuprantu.
Nors tyrimas buvo pradėtas siekiant išmokti kažką nauja ir parengti brandos darbą, itin nudžiugino galimybė išbandyti savo jėgas konkursuose – ir paties mokslo darbo rezultatai. Pernai ES Jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape užėmiau 2-ąją vietą ir galėjau dalyvauti tarptautinėje gamtos tyrimų savaitėje Šveicarijoje.
Šiemet pavyko ne tik laimėti nacionaliniame etape, bet ir sėkmingai atstovauti Lietuvai tarptautiniame etape. Rezultatai ne tik džiugino, bet ir maloniai nustebino. Svarbiausia, jog tokie tyrimai suteikė galimybę tobulėti ir mokytis iš savo srities specialistų, gauti daugybę naudingų patarimų iš mokslininkų, susipažinti su bendraminčiais iš įvairių pasaulio šalių, kurie tapo draugais.
Koks Jūsų mokslinio darbo atradimas ar išvada Jums yra svarbiausia, reikšmingiausia?
Bene įdomiausi rezultatai gauti dirbant su bioinformatine analize bei vėžinėmis ląstelėmis. Dalis rezultatų parodė, kaip net ir vieno geno raiškos nuslopinimas gali sutrikdyti daugybę ląstelės procesų. Ypač įdomu tai, kad šie procesai gyvybiškai svarbūs vėžinių ląstelių išgyvenimui, dalijimuisi bei atsinaujinimui po įvairių pažeidimų pvz. chemoterapijos, radioterapijos.
Tai rodo, jog epigenetinės modifikacijos turi didžiulį potencialą būti pritaikytos įvairiuose gydymo ar ankstyvos diagnozės metoduose. Žinoma, tai dar tolima ateitis, tačiau tikiu, kad nauji mokslininkų tyrimai padės šią viziją paversti realybe, ir glioma taps ne tokia mirtina liga, kokia yra dabar.
Ar planuojate tęsti gliomos tyrimus studijų metu?
Man svarbu, kad baigus mediciną ne tik galiu padėti žmonėms pasirinkusi gydytojos profesiją, bet ir dirbti klinikinių tyrimų srityje, arba derinti abu šiuos dalykus.
LSMU sudomino ciklais vykstanti studijų sistema, kuri padeda sutelkti dėmesį į vieną pagrindinį dalyką. Pirmosios studijų savaitės atskleidė šio metodo patogumą.
Dabartinius tyrimus tikrai planuoju tęsti, nes dar yra numatytų darbų. Siekiame ištobulinti tyrimą ir tikimės artimoje ateityje išleisti mokslinį straipsnį, kuriame sujungsime kelių laboratorijoje dirbusių tyrėjų rezultatus.