LSMU Odos ir venerinių ligų klinikoje – estetinės medicinos lektorės iš Ukrainos I. Smolankos mokymai

Gegužės pabaigoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos fakulteto Odos ir venerinių ligų klinikoje lankėsi Ukrainos Užhorodo nacionalinio universiteto Medicinos fakulteto estetinės medicinos lektorė Iryna Smolanka. 15 metų patirtį turinti gydytoja dermatologė, doktorantė, atliekanti tyrimus infekcinių odos ligų srityje, su LSMU dermatovenerologijos rezidentais ir kitais klausytojais pasidalijo savo žiniomis bei patirtimi apie nechirurgines estetines procedūras.

„Mūsų Universiteto ryšiai ir bendradarbiavimas su kariaujančios Ukrainos universitetais ir kolegomis pastaraisiais metais plėtojasi intensyviai. Lektorės. I. Smolankos vizitas išskirtinis ir tuo, kad tai retas atvejis, kai šios šalies specialistai, sukaupę didesnę patirtį ir pažengę toliau nei mes, dalinasi, o mes mokomės. Tai tikrai parodo, kad užmegztus ryšius reikia plėtoti, vystyti, bendradarbiauti ir dalintis. Tikėtina, kad jau greitai ir mes vėl galėsime vykti į šią nuostabią šalį, kurioje gyvena išmintingi, drąsūs ir mums artimi žmonės“, – apie bendradarbiavimą su ukrainiete lektore sakė LSMU prorektorius studijoms prof. dr. Kęstutis Petrikonis.

Savo žiniomis pasidalijo keliuose renginiuose

Per 10 dienų trukusią viešnagę, lektorė I. Smolanka kartu su rezidentais 20-čiai savanorių pacientų atliko 30 skirtingų procedūrų. Tarp jų – mimikos raukšlių korekcija botulino injekcijomis, lūpų augmentacija (putlinimas), lateralinis ir vektorinis veido pakėlimas (liftingas) hialurono užpildais, hipohidrozės (prakaitavimo) gydymas injekcijomis, kitos populiarios kosmetinės procedūros.

Lektorė klausytojus supažindino su 10 inovatyvių hialurono užpildo rūšių. Šie produktai leidžiami skirtingais būdais: injekcine adata, specialiomis kaniulėmis į dermą arba po raumenimis ant antkaulio. I. Smolanka papasakojo apie visas šias technikas, išskyrė jų privalumus bei trūkumus.

Kviestinės LSMU lektorės iš Ukrainos vizito metu taip pat buvo surengta „Aesthetics Trends“ konferencija, skirta gydytojams dermatologams ir kitų sričių medicinos specialistams. Renginys sutraukė per 70 dalyvių. Jo metu lektorė Iryna Smolanka skaitė pranešimą apie lūpų augmentaciją, o gydytoja dermatovenerologė, Latvijos universiteto lektorė bei doktorantė Lauma Valeinė papasakojo apie odos drėkinimą inovatyviais hialurono rūgšties užpildais. Konferencijos diskusiją moderavo LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos gydytojos dermatovenerologės docentė Vesta Kučinskienė, doktorantės Vaiva Jievaltaitė bei Kamilija Briedė.

Taip pat gydytoja I. Smolanka kartu su LSMU lektoriais surengė 20 val. trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus „Estetinės medicinos pagrindai“. Jų tikslas buvo pagilinti gydytojų žinias apie veido anatomiją ir mimikos raukšlių korekcijas botulino toksino injekcijomis. Kursuose dalyvavo 20 dalyvių.  

Minėtus renginius rėmė farmacijos įmonės „Allergan“, „Ipsen“, „Bioderma“, „Merz“ ir Kauno krašto dermatologų bei venerologų draugija.

Siekia išmokyti kuo daugiau

„Mūsų tikslas – padėti rezidentams įgyti kuo daugiau praktinių įgūdžių bei maksimaliai paruošti juos darbui su tikrais pacientais. Tad nuolat plečiame jų akiratį ir mokome greitai priimti sprendimus įvairiose, kartais netikėtose klinikinėse situacijose. Kol kas savo klinikoje dar neturime pakankamai patirties su estetine medicina, todėl paprašėme lektorės I. Smolankos pasidalyti savo žiniomis su studentais. Jos viešnagė buvo labai naudinga ne tik jiems, bet ir mums, dėstytojams“, – sakė bendradarbiavimą iniciavusi Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Skaidra Valiukevičienė.

Profesorė pasakoja, kad Lietuvoje dar nėra pakankamo teisinio estetinės medicinos reguliavimo – kol kas šia veikla gali užsiimti tik kelių sričių gydytojai.

„Remiantis Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išaiškinimu, šiuo metu Lietuvoje estetinės medicinos procedūras gali atlikti tik gydytojai dermatovenerologai arba plastikos chirurgai. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija svarsto, ar reikia šį sąrašą praplėsti, nes  kitose šalyse estetines nechirurgines procedūras įvairių specialybių gydytojai gali atlikti įgiję papildomą kvalifikaciją šioje srityje. Jei SAM nustatys analogišką tvarką mūsų šalyje, svarbu pasirūpinti, kad gydytojai rezidentai ir kiti specialistai tobulintųsi universitete, kur dirba daugiadalykė patyrusių dėstytojų komanda, galinti perteikti ir atnaujinti specifines anatomijos, vaistinių preparatų chemijos, dermatologijos, plastinės chirurgijos, alergologijos bei urgentinės medicinos žinias“, – pasakojo pati daugybę metų gydytoja dermatovenerologe dirbanti profesorė.

Ji pridūrė, kad ateityje Universitete reikėtų gerinti estetinių neinvazinių procedūrų praktinių gebėjimų tobulinimosi galimybes, įsigyti mokymui skirtus veido anatomijos muliažus, pritraukti tarptautinių lektorių ir mokslininkų, jungtis į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas odos senėjimo ir fotosenėjimo srityse.   

„Esame dėkingi LSMU rektoriui prof. habil. dr. Rimantui Benečiui, kanclerei prof. habil. dr. Daivai Rastenytei, prorektoriui studijoms prof. dr. Kęstučiui Petrikoniui, taip pat Personalo ir Ekonomikos tarnybų atstovams, kurie sudarė galimybę I. Smolanką integruoti į Medicinos fakulteto Odos ir venerinių ligų kliniką kaip kviestinę lektorę. Ji ir toliau kartą per mėnesį ves nuotolinius intensyvius seminarus, kurių metu suteiks informacijos įvairiomis temomis bei atsakys į gydytojams rezidentams ir mums rūpimus klausimus estetines medicinos srityje. Ateityje planuojamas pakartotinas jos vizitas – lapkričio 31-gruodžio 1 dienomis, kai vyks bendra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto konferencija, kurios metu lektorė praves praktinius seminarus“, – sakė prof. dr. S. Valiukevičienė.

Daugėja nekvalifikuotų specialistų

Lektorės I. Smolankos teigimu, nors estetinė medicina ir apima išvaizdos korekciją minimaliai invaziniais metodais, ši veikla turi savo rizikas ir ja užsiimti turėtų tik profesionalai.

Ji pasakoja, kad žmogaus veide yra gausybė nervų ir audinių, todėl parinkus netinkamą kosmetinį produktą ar neteisingai jį suleidus, galima susidurti su rimtomis komplikacijomis: aklumu, odos ir poodžio audinių nekroze, o išskirtiniais atvejais – mirtimi. Tokiais atvejais reikalinga skubi pagalba – būtina per pirmas 3 valandas nuo įvykusios komplikacijos į arteriją suleisti hialuronidazę, kad krešulys ištirptų.

„Visame pasaulyje estetinių procedūrų poreikis didėja, tad malonu matyti, jog LSMU žengia į šią sritį ir skiria dėmesio specialistų tobulinimuisi. Augant šių paslaugų populiarumui, atsiranda vis daugiau specialistų, kurie nėra patyrę gydytojai, bet atlieka grožio procedūras ir vėliau nemoka susitvarkyti su komplikacijomis. Tuo tarpu kvalifikuoti gydytojai žino, kaip jų išvengti arba ištaisyti, nes mokydamiesi universitete įgyja reikiamas anatomijos ir fiziologijos žinias, išmoksta, kaip skirtingas kūno vietas veikia tam tikros medžiagos“, – apie šiuometines estetinės medicinos problemas kalbėjo lektorė I. Smolanka.

Gydytojams rezidentams, norintiems savo ateitį sieti su estetine medicina, ji patarė be perstojo mokytis, atsakingai ruoštis konsultacijoms – gilinti anatomijos žinias, tobulintis specializuotuose kursuose Lietuvoje ir užsienyje. 

„Lietuvos studentai yra puikūs, jie labai domisi, puikiai kalba angliškai ir valdo technologijas, užduoda taiklius klausimus. Su jais bendrauti – tikras malonumas. Jaučiu, kad mes, dirbantys gydytojai, esame saugūs ir su šia jaunąja medikų karta turime gerą užnugarį“, – savo įspūdžiais dalijosi lektorė I. Smolanka.

Universitetas skirs didesnį dėmesį kosmetologijos studijų gerinimui

Profesorės S. Valiukevičienės teigimu, ypatingai neramina tai, kad Lietuvoje estetines injekcines procedūras atlieka kosmetologai. Jie šias paslaugas teikia grožio salonuose ir net kirpyklose.

„Tai gali būti susiję su tuo, kad kosmetologai turi per mažai žinių apie teisingą estetinių procedūrų eigą ir komplikacijas. Kosmetologus rengia tik kolegijos, nėra tęstinių magistro studijų universitete, kur daugiadalykė medicinos bei farmacijos specialistų komanda galėtų pagilinti jų teorines žinias ir sudaryti galimybę mokslinei veiklai“.  

Apie didėjantį šių studijų poreikį LSMU Farmacijos fakulteto dėstytojai ir dermatovenerologai diskutuos konferencijoje „Rytojaus kosmetologus ruošiame šiandien: mokslo atradimai ir ateities perspektyvos“. Į renginį kviečiami visi, neabejingi šiai sričiai. Konferencijos programą galima peržiūrėti čia.