LSMU profesoriai perteikė medicinos ir gyvybės mokslų naujienas biologijos mokytojams
Lapkričio 15 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius ir Lietuvos biologijos mokytojų asociacija surengė Lietuvos biologijos mokytojams skirtą konferenciją „Sveikatos ir gyvybės mokslų perspektyvos“. Ši tradicinė konferencija LMA organizuojama jau daugiau kaip penkiolika metų. Jos tikslas ‒ skleisti naujausias biologijos ir medicinos mokslo žinias Lietuvos biologijos mokytojams.
Konferencijos dalyvius pasveikino LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Limas Kupčinskas ir Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos (LBMA) pirmininkė dr. Asta Navickaitė. Sveikinimo kalboje akad. Kupčinskas, atsižvelgdamas į darbo rinkos realijas, pakvietė biologijos mokytojus skatinti abiturientus pasirinkti medicinos ir sveikatos mokslų bei gyvybės mokslų specialybes.
Pranešimus apie svarbiausias ir naujausias sveikatos ir gyvybės mokslų aktualijas skaitė iškiliausi Lietuvos mokslininkai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų instituto Biochemijos laboratorijos vadovės akad. prof. Vilmantės Borutaitės pranešimas buvo skirtas mitochondrijoms – žinomoms ir naujoms jų funkcijoms aptarti. Mitochondrijos, esančios beveik visose eukariotinėse ląstelėse, yra ypatingos organelės. Jos vienintelės iš visų kitų ląstelės organelių turi savo DNR, savitas genų nuskaitymo bei baltymų sintezės sistemas, savitą membraninę sandarą.
Funkciškai mitochondrijos yra pagrindinės energijos tiekėjos ląstelėse vykstantiems biosintezės, medžiagų bei informacijos pernašos procesams, mechaniniam judėjimui, reprodukcijai. XX a. paskutiniajame dešimtmetyje buvo išaiškinta unikali mitochondrijų funkcija – ląstelės mirties reguliacija. Dėl tokių gyvybiškai svarbių funkcijų mitochondrijos yra būtinos organizmo sveikatai, saugiam pažeistų ar žuvusių ląstelių pašalinimui, o sutrikus mitochondrijų funkcijoms, pažeidus jų integralumą ar įvykus mutacijoms mitochondrinėje DNR, vystosi įvairios ligos, sutrikdančios viso organizmo veiklą ar net lemiančios organizmo mirtį.
Todėl mitochondrijų struktūros, funkcijų, paveldėjimo mechanizmų tyrimai yra svarbūs ne tik fundamentaliosioms biologijos žinioms gilinti, bet ir šiuolaikinės medicinos praktikai bei tolesnei pažangai. Pranešėja aptarė svarbiausius bei naujausius atradimus mitochondrijų tyrimų srityje, jų svarbą ligų diagnostikai ir gydymui.
LSMU Anesteziologijos klinikos vadovas, Medicinos fakulteto dekanas prof. Andrius Macas skaitė pranešimą tema „Viskas apie narkozę: ar anestezijai naudojamos medžiagos skiriasi nuo narkotikų?“. Prieš 178 metus JAV pirmą kartą atlikta anestezija, kurią galima vertinti kaip šiuolaikinės anesteziologijos pradžią. Šiandien gerai žinoma, kad anesteziją sudaro trys pagrindiniai komponentai: miegas (narkozė arba nejautra), nuskausminimas (pasiekiamas opiatais), raumenų atpalaidavimas (relaksacija).
Kaip veikia raumenis atpalaiduojantys vaistai, žinome beveik 70 metų – už tai skirta Nobelio premija. Kaip veikia narkotinės medžiagos skausmui malšinti – opiatai – žinoma daugiau nei 50 metų. Tačiau kaip sukeliama anestezija – paslaptimi išlieka visus 178 metus. Pranešėjas kalbėjo apie žinias, teorijas, hipotezes ir paslaptis. Tiek Europos, tiek pasaulio mastu Lietuva yra tarp labiausiai anesteziologijos srityje pažengusių valstybių, ne tik šiandien, bet ir tada, kai toli už Atlanto vandenyno buvo atlikta pirmoji anestezija – XIX a. pirmojoje pusėje. Prof. A. Macas pakvietė biologijos mokytojus skatinti moksleivius studijuoti LSMU, kadangi šioje institucijoje yra puikios studijų tradicijos ir galimybės tapti šiuolaikiniais specialistais.
LSMU Gastroenterologijos klinikos ir Virškinimo sistemos tyrimo instituto vadovas, LMA Jaunosios akademijos (JA) alumnas prof. Juozas Kupčinskas pranešime „Mikrobiotos transplantacija – ateities perspektyvos“ teigė, kad mikrobiotos būklei didžiausią įtaką turi pats žmogus, tačiau netinkami gyvenimo įpročiai lemia vis didesnį šios svarbios sistemos išsibalansavimą.
Mūsų kūną sudaro daugybė organų ir sistemų, o žmogaus mikrobiota mokslinėje literatūroje įvardijama kaip neatsiejama organizmo dalis. Žmogaus funkcionavimas be mikrobiotos praktiškai nebūtų įmanomas – ji gamina įvairius vitaminus bei padeda pasisavinti reikalingas medžiagas. Vis dėlto, nors iš esmės šių bakterijų veikla mūsų organizmą veikia teigiamai, sutrikusi jų pusiausvyra gali būti siejama ir su tam tikrų imuninių bei onkologinių ligų išsivystymu. Vienas iš pažangių žarnyno mikrobiotos gydymo metodų – mikrobiotos transplantacija – jau kurį laiką plačiai taikoma LSMU ligoninėje Kauno klinikose. Jau yra atlikta keli šimtai tokių tokių procedūrų. Kiekvienais metais atsiranda naujovių, atveriančių naujų galimybių.
Pranešimus taip pat skaitė LMA JA alumnas dr. Giedrius Gasiūnas (Vilniaus universitetas) („Genomo redagavimas: kur einama toliau?“), akad. Česlovas Venclovas (Vilniaus universitetas) („Populiariai apie bioinformatiką“), prof. Algimantas Paulauskas (Vytauto Didžiojo universitetas) („Žmogaus ir gyvūnų parazitai – kaip veikia klimato kaita“).
Diskusijose aktyviai dalyvavę mokytojai dėkojo Lietuvos biologijos mokytojų asociacijai ir Lietuvos mokslų akademijai už galimybę sutelkti mokytojus bei išklausyti įdomius pranešimus. Jau daug metų tradiciškai organizuojamos konferencijos biologijos mokytojams yra reikšmingos ir naudingos. Šiose kasmetinėse konferencijose mokytojai sužino daug naujų, aktualių dalykų, išgirsta žinių, kuriomis vėliau gali dalytis su savo auklėtiniais.