Modernus būdas stebėti gyvūnus: duomenys atskleidžia apetitą, gerovę ir ligas
Įsagas ausyje, daviklis ant kaklo, su pašaru į prieskrandį patalpinta speciali kapsulė – ir į ūkininkų bei mokslininkų kompiuterius ima plaukti auginamų galvijų sveikatingumo duomenys. Pasitelkę tokias inovacijas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai ieško specifinių galvijų ligų biožymenų; naujovė bandose padeda realiu laiku itin anksti aptikti ligas, įsitikinti, ar veiksmingas gydymas, pastebėti gyvūnų gerovės pokyčius.
Modernios technologijos palaipsniui ima keisti netgi vieną tradicinių sričių – gyvulininkystę. Stebėti tūkstantinių galvijų bandų sveikatingumui jau pasitelkiamos įvairius parametrus fiksuojančios išmaniosios technologijos.
LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos vyresnysis veterinarijos gydytojas profesorius Ramūnas Antanaitis įsitikinęs, jog platus dirbtinio intelekto ir įvairių kitų sveikatingumo modulių panaudojimas – ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinės gyvulininkystės ateitis.
Gyvulių ligos dideliuose ūkiuose – viena didžiausių problemų. Didelėse karvių bandose sunku greitai aptikti acidoze, ketoze, mastitu ir kitomis būdingomis ligomis sergančius galvijus, o tai – augintojų nuostoliai dėl prarastos produkcijos, gydymo kaštų, uždelstais atvejais – ir dėl gaišusių gyvulių.
LSMU Stambiųjų gyvūnų klinikos specialistai dažnai su ambulatorinėmis išvykomis lankosi įvairiuose Lietuvos ūkiuose, tad specialistams kilo mintis inovatyvias technologijas panaudoti sukurti sistemai, kuri, be papildomų intervencijų, nesukeldama gyvuliui streso, padėtų kiek įmanoma anksčiau pastebėti pirmuosius ligų požymius.
Prie daviklių pripranta lengvai
Ankstyvoji gyvulių ligų diagnostika – viena pagrindinių krypčių, kuriomis šiuo metu dirba mokslininkai, tobulindami šią sistemą. Pasak prof. R. Antanaičio, gyvūnų sveikatos duomenys fiksuojami specialiais davikliais: atsižvelgiant į paskirtį, jie gyvūnams montuojami, įsegami, uždedami ar įvedami į organizmą ir registruoja jų apetitą, atrajojimo trukmę, žingsnių skaičių, kūno masės indeksą, prieskrandžio turinio ph, pieno sudėtį ir kt.
Dauguma daviklių yra išoriniai, nedideli, netrukdo, tad karvės į juos reaguoja ramiai ir greitai pripranta. Davikliai duomenis fiksuoja nuolat, mokslininkai juos renka programine įranga, stebi specialiais siųstuvais, ir analizuoja.
„Inovatyvios sistemos ir davikliai padeda realiu laiku, nepertraukiamai, nesukeliant streso stebėti gyvūnų sveikatos būklę. Šį duomenų srautą panaudojome sukurti algoritmus ligoms atpažinti.
Atsižvelgdami į specifinius duomenų pokyčius, kurie būdingi tam tikroms ligoms, jau galime atlikti ankstyvąją diagnostiką – dar iki tol, kol ligos simptomai tampa pastebimi. Tokiu atveju mažėja išlaidos sergančių gyvulių gydymui ir priežiūrai“, – sistemos naudą pabrėžė prof. R. Antanaitis.
Pastebi sergantį, mato, ar veikia gydymas
Kad naujovė veiksminga, palengvina ūkio savininko ir veterinarijos gydytojo darbą, įsitikinta ambulatorinių išvykų į ūkius metu. Per vieną vizitą patikrinti daugiau nei tūkstančio karvių sveikatos būklę būtų neįmanoma – bet dar prieš išvykdami peržiūrėję bandos daviklių rezultatus, specialistai mato, jog nuodugniai reikėtų apžiūrėti vos 5-10 galvijų.
Kita svarbi LSMU mokslininkų tyrimų kryptis – nustačius sergantį ar turintį polinkį sirgti gyvulį, stebėti gydymo ar profilaktinės terapijos veiksmingumą: žiūrima, ar naudingas veiksmų planas, ar gydomo gyvūno sveikatingumo rodikliai grįžta į fiziologines normas.
Dar viena veiklos sfera – išbandyti ir pritaikyti tinkamiausias gyvūnams stebėti technologijas ir įrangą. Bendradarbiaujama su įvairiomis užsienio šalių įmonėmis, testuojamos jų sukurtos technologijos, ieškoma, kaip jas pritaikyti gyvulių sveikatingumo ir reprodukcijos duomenims stebėti.
„Tarkime, austrai yra sukūrę atrajojimo daviklį, kuris matuoja apie 30 parametrų, o mes sprendžiame, kaip panaudoti tuos duomenis bandos vadybai, sveikatingumui ir reprodukcijai stebėti.
Kai kuriais atvejais pasitelkiame ir dirbtinį intelektą (DI). Naudojant Švedijos įmonės karvių kūno masės indekso matavimo metodą, DI infraraudonųjų spindulių spektre padaro karvių nuotraukas, jas analizuoja ir vertina. Ši technologija pateikia mums konkretų gyvulio įmitimo rodiklį, kurį sumuojame prie kitų gyvūnų sveikatingumo duomenų“, – pasakojo mokslininkas.
Ateities technologijos traukia jaunimą
Vis dėlto svarbiausias LSMU Stambiųjų gyvūnų klinikos specialistų darbas šiuo metu – duomenų analizės ir interpretacijos algoritmus ištobulinti taip, kad tam tikroms ligoms specifiniai biožymenys būtų identifikuojami kaip galima tiksliau ir greičiau. Taip pat analizuojami bandos vadybai svarbūs veiksniai – streso, gerovės pokyčių įtaka gyvūno savijautai.
Pasak prof. R. Antanaičio, modernius bandos sveikatingumo stebėjimo būdus kol kas naudoja tik dideli pažangūs ūkiai. Štai 6 Lietuvos ūkiai dalyvauja Europos inovacijų partnerystės projekte „Infraraudonųjų spindulių kameros panaudojimas ankstyvai ligų diagnostikai ir šėrimo efektyvumui gerinti“: matuojamas gyvulių kūno masės indeksas, dėl specifinių ketozės žymenų tiriamas pienas.
Vis dėlto tai – ateities technologijos, kurių panaudojimas, be kitų privalumų, padėtų į gyvulininkystės sritį pritraukti daugiau jaunimo. Kadangi dar ir dėsto studentams, prof. R. Antanaitis pastebi, jog inovatyvių technologijų naudojimo bandai valdyti disciplina jaunimas labai domisi, ypač kai pamato, kiek daug galima sužinoti apie gyvūną, dar nė jo nemačius, o tik prisijungus prie ūkių turimų duomenų bazės.
„Nes tai pažangi technologija: bet kurioje pasaulio vietoje, prisijungus netgi mobiliuoju telefonu, galima realiu laiku stebėti, kaip jaučiasi gyvūnas, kurį gydei ar kuriam reikalinga priežiūra. Dirbant dideliame ūkyje, kuriame, tarkime, 3 tūkst. karvių, tokio įrankio svarba – didžiulė“, – pažymėjo pašnekovas. Šiuo metu inovatyvi technologija taikoma tik karvių bandų stebėsenai, tačiau prof. R. Antanaitis neatmeta, kad ją įmanoma pritaikyti ir kitų naminių gyvulių – arklių, avių, ožkų – sveikatingumui stebėti.