KTU ir KMU studijų sistemų efektyvumo didinimas integruojant jų plėtros strategijas su kitomis aukštosiomis mokyklomis
Projekto pavadinimas: KTU ir KMU studijų sistemų efektyvumo didinimas integruojant jų plėtros strategijas su kitomis aukštosiomis mokyklomis
Veiksmų programa: Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas: Mokymasis visą gyvenimą
Veiksmų programos prioriteto priemonė: Studijų sistemos efektyvumo didinimas
Projekto kodas: VP1-2.1-ŠMM-04-K-01-016
Projekto trukmė: 2010-03-08 / 2012-03-08, projektas pratęstas iki 2013-06-30
Projekto vykdytojas: Kauno technologijos universitetas
Projekto partneris: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos sporto universitetas, Šiaulių universitetas
Bendra projekto vertė: 296 647,07 Eur
Santrauka: EB komisijos komunikate teigiama, jog Europos universitetai šiuo metu nepajėgūs daugeliu aspektų įgyvendinti savo potencialo, nesugeba konkuruoti tarptautinėje kovoje dėl talentingų dėstytojų ir studentų. Siekis efektyviai konkuruoti, nuolatos augantys absolventų, studentų, darbdavių reikalavimai skatina universitetus nuolat tobulinti savo veiklą, gerinti teikiamų paslaugų – studijų – efektyvumą. Salyje įgyvendinama Auštojo mokslo reforma, naujai priimtas Mokslo ir studijų įstatymas, verčia universitetus tobulinti vidaus valdymo sąrangą, reorganizuotis. Norėdami teikti efektyvias paslaugas bei sudominti studentus, universitetai privalo atsinaujinti – pertvarkyti valdymą, atnaujinti savo strateginius dokumentus, įdiegti vidines studijų kokybės priežiūros sistemas. Projektas skirtas tobulinti KTU ir KMU bei jų padalinių tarybų narių specialiąsias kompetencijas, susietas su universitetų valdymu bei parengti integruotas universitetų plėtros koncepcijas, rasti sričių, kuriose tikslinga kurti ir įgyvendinti bendras tarpdisciplinines studijų programas. Projekto tikslinė grupė – KTU ir KMU tarybų nariai bei administracijos darbuotojai, kurių pareigybės susijusios su integruotos plėtros strategijos parengimu. Keičiantis universitetų juridiniam statusui, tarybų nariai įgaus visiškai naujas funkcijas, kurioms atlikti būtini specifiniai sugebėjimai bei kvalifikacija. Būtina tobulinti tarybų narių žinių ir gebėjimų lygį, kad būtų išlaikytas kokybiškas studijų ir mokslo bei eksperimentinės veiklos paslaugų teikimas, sėkmingas institucijos valdymas bei konkurencingumo augimas. Tarybų nariams teks atsakingos funkcijos, todėl jų profesinės kompetencijos spragos gali turėti neigiamos įtakos sėkmingam universiteto funkcionavimui. Parengta Integruota kiekvieno universiteto plėtros strategija taps svarbiausiu dokumentu, apibrėžiančiu tolimesnes universitetų plėtros gaires, valdymo tobulinimo mechanizmus, studijų efektyvumo didinimo būdus.