Mokslinės konferencijos „Sveikata visiems“ atgarsiuose – LSMU lyderystės iniciatyvų įvertinimas retų ligų srityje

Garsiai ir energingai nuvilnijęs kasmetis Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) renginys kvietė dalytis ne tik reikšmingiausiais akademiniais pasiekimais. Nuo aktualiausių tendencijų neatsiliekanti mokslinė konferencija „Sveikata visiems“ („Health for All“) vis labiau stiprina savo pozicijas ir kaip moderni mokslo, antreprenerystės bei verslo ryšių plėtros platforma. 

Dalyvauti – prestižo reikalas

Nors į tarptautinius vandenis „Sveikata visiems“ išplaukė prieš penkerius metus, pirmąkart  mokslinė konferencija Kauno Alma Mater surengta dar 2008 m. – taigi renginys nenutrūkstamai gyvuoja jau penkiolika metų, priminė LSMU prorektorė mokslui prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė.

„Tik pirmaisiais metais pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas į sveikatos priežiūros, mokslo politikos klausimus, o nuo 2010-ųjų renginį nuspręsta skirti tiek mūsų, tiek kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų, kurios dirba gyvybės mokslų srityje, doktorantams“, – į ištakas atsigręžė pašnekovė.

Vienas svarbiausių LSMU metinių renginių siejamas su Pasaulio sveikatos organizacijos  įkūrimo data – balandžio 7-ąja. Simboliška, jog šiemet 75-metį švenčianti organizacija jubiliejiniams metams įprasminti pasirinko būtent „Sveikata visiems“ šūkį.

Profesorės vertinimu, balandžio 19–20 d. vykusi LSMU konferencija išsiskyrė itin įdomiais ir aktualiais pranešimais. „Galime ne tik didžiuotis talentingais ir aktyviais studentais, jaunaisiais mokslininkais – labai džiugu ir tai, jog renginys taip išaugo bei sulaukė tarptautinio pripažinimo“, – sako LSMU prorektorė.

Kaip pripažino pašnekovė, ši konferencija jauniesiems mokslininkams tampa ir savotišku pasitikrinimu prieš artėjantį disertacijų gynimą, ir tam tikru prestižo reikalu, unikalia galimybe paviešinti savo darbą bei pasiekimus.

Būtinos įvairialypės pajėgos

„Manau, ne mažiau svarbi renginio tradicija yra ir tai, jog čia visi pranešimai – žodiniai. Šiandien studentai aktyviai dalyvauja įvairiose konferencijose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tačiau dažniausiai – su stendiniais pranešimais, tad mūsų renginys jiems būna bene pirmoji proga prisistatyti ir pateikti savo duomenis būtent žodžiu“, – kalbėjo V. Lesauskaitė.

Šiemet mokslinės konferencijos dalyviai atsigręžė į retas ligas, kurių problematika itin sudėtinga ir reikalauja tinklaveikos pasauliniu mastu: tokių ligonių sąlygiškai nedaug, tad jiems daug sudėtingiau sulaukti tinkamo ir laiku paskirto gydymo.

Kaip pastebėjo Kauno klinikų (KK) Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro vadovė doc. dr. Lina Jankauskaitė, nors retomis ligomis serga mažiau nei vienas žmogus iš 2 tūkst., tokia statistika gali klaidinti.

„Bendrai įvairių retų ligų priskaičiuojama apie 7 tūkst., o gerėjant diagnostikos galimybėms atsiranda vis naujų susirgimų. Sudėtingumas prasideda tada, kai kalbame atskirai apie kiekvieną ligą, jų gydymą, mokslinius tyrimus ir inovacijas. Vis dėlto labai svarbu didinti žinomumą ir kartu sutelkti kuo įvairesnius žmones inovacijoms retų ligų srityje“, – sako medikė.

Mokslas irgi turi būti judrus

L. Jankauskaitės teigimu, sprendžiant tokių ligų problemas, visi – tiek inžinieriai, tiek chemikai ar dizaino pramonė, farmacininkai ir kiti specialistai – turi savo vietą.

„Tai nebėra tik vieno gydytojo problema ir sprendimas – reta liga yra komandinis darbas, komandinis požiūris bei komandiniai sprendimai“, – pabrėžė pašnekovė.

Savo ruožtu mokslo įstaigos, tarp jų – ir LSMU akademinė bendruomenė – retų ligų srityje neabejotinai atlieka labai svarbų vaidmenį.

„Visų pirma, įvairaus pobūdžio bendradarbiavimas su techniniais, fundamentiniais mokslais gali ir sukuria inovacijas, kurios pajėgios prisidėti tiek prie geresnės retų ligų diagnostikos, tiek gydymo ar kasdienės kokybės gerinimo. Kooperuojantis su verslu, idėjų realizacija gali greičiau pasiekti visuomenę ir reta liga sergantį pacientą. Manau, kad idėja ar jau sprendimu nesidalinti plačiau jau netgi neetiška – šiais laikais informacija sparčiai sklinda, mokslas irgi turi būti judrus ir nukreiptas į dalijimąsi, o finansavimas suteikia galimybę toliau inovuoti ir greičiau pasiekti tikslinį vartotoją“, – įžvelgė retų ligų ekspertė.

Proveržį ženklina pasiekimai

Kaip pastebėjo pašnekovė, net tos inovacijos, kurios skirtos „dažnoms“ ligoms, vėliau gali būti vertingos ir sergantiesiems retomis ligomis.

„Pavyzdžiui, naujos kraujo tyrimų technologijos, kuriamos LSMU prof. Žilvino Dambrausko ir komandos bei „Brolis Semiconductors“, bus naudingos ne tik ūmine, bet ypač reta liga sergančiam pacientui, kai tyrimų reikia dažnai ir daug. Šiuo metu taip pat daug dėmesio kreipiama į dirbtinio intelekto (DI) vaidmenį tiek ūminėms, tiek lėtinėms ligoms diagnozuoti. Tokios inovacijos, kaip LSMU absolvento, gydytojo Arno Karužo bei kolegų su „Ligence“ kuriami DI įrankiai ateityje turės pritaikymą ir retomis ligomis sergantiems pacientams“, – įkvepiančiomis sėkmės istorijomis dalijosi KK Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro vadovė L. Jankauskaitė.

Dėsninga, jog su ryškiausiomis tendencijomis bei poreikiais koja kojon žengia ir LSMU mokslinės konferencijos „Sveikata visiems“ organizatoriai bei dalyviai.

„Pastaruosius reginio metus ženklina išties reikšmingi pokyčiai – svariai išsiplėtė ne vien tematikos, bet ir pačių pranešėjų ratas, pagrečiui pranešimams vyksta įvairios diskusijos, mokymai, susiję su mokslo žinių komercializavimu, antrepreneryste – tai šiandien be galo svarbu“, – reziumavo LSMU prorektorė mokslui V. Lesauskaitė.

Renginio svečių atsiliepimai

Dr. Sivashankaras Krishnamoorthy, Liuksemburgo mokslo ir technologijos instituto Medžiagų tyrimų ir technologijų skyriaus grupės vadovas:

„Nuoširdžiai mėgavausi intelektualiai skatinančiomis diskusijomis ir atmosfera „Sveikata visiems“ renginyje, kuriame dalyvavo skirtingų sričių profesionalai iš įvairių šalių. Tai buvo unikali galimybė pažinti LSMU lyderystės iniciatyvas retų ligų srityje bei begalinis įkvėpimas matyti, kaip glaudžiai bendradarbiauja gydytojai ir inžinieriai, siekdami tobulinti gyvybę gelbstinčias klinikines naujoves. Nekantriai laukiu tolesnio bendravimo su senais ir naujais draugais“.

Dr. Suja Somanadhan, vaikų slaugos ir retų ligų tyrėja, retųjų ligų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo lyderė Airijoje, Dublino universiteto kolegijoje:

„Teko didelė garbė ne tik susitikti ir bendrauti su sveikatos mokslų ir retų ligų ekspertais, su pacientais bei jų šeimomis, bet ir skaityti pagrindinį pranešimą plenarinėje sesijoje, dalyvauti turininguose renginiuose, pavyzdžiui, apskritojo stalo diskusijoje su klinikiniais ekspertais ar vertinti doktorantų pranešimus. Tikiuosi ir tolesnio bendradarbiavimo su LSMU komanda, daugiausia dėmesio skiriant tarpdisciplininiams retų ligų tyrimams, inovacijoms bei švietimui“.

Dr. Sina Zare, inovatorius, startuolių įkūrėjas ir vystytojas:

„Buvo nuostabu matyti tiek daug sveikatos priežiūros specialistų, kurie visą dėmesį skiria retoms ligoms ir per tokius renginius didina visuomenės sąmoningumą. Diskusijos įnešė daug šviesos į aktualias problemas bei dalykus, kurių nebūtinai mokoma universiteto aplinkoje. Taip pat ši konferencija – puikus būdas supažindinti medicinos ir farmacijos studentus bei mokslininkus su startuolių pasauliu. Džiaugiuosi, jog galėjau būti jos dalimi ir moderuoti tokią nuostabią pranešėjų diskusiją“.