Mokslo ir verslo bendradarbiavimas farmacijoje: nuo maisto, vaisto – iki jaunystės eliksyro

Farmacijos mokslininkai stebi išaugusį verslo įmonių susidomėjimą bendradarbiaujant kurti inovatyvius produktus. Vien Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakultete dirbama su daugiau nei 60 mokslo ir verslo bendradarbystės sutarčių.

Verslininkų aktyvumą LSMU Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėja profesorė Jurga Bernatonienė aiškina itin plačiomis biologinių technologijų bei mokslinių paslaugų galimybėmis, taip pat – pastarojo laikotarpio specifinių – natūralių, sveikatinančių ar skirtų stresui, įtampai mažinti – gaminių poreikiu.

„Net ir iš kai kurių gerai žinomų augalų vertingiausias aktyviąsias medžiagas įmanoma išgauti tik pasitelkus biotechnologijas. Gamintojai dažniausiai kreipiasi prireikus panaudoti kokią ypatingą, retą žaliavą, sukurti konkretų produktą, kurio trūksta rinkai, o kartais – turėdami vien idėją. Įvairių inovatyvių gaminių poreikį ypač paskatino koronaviruso pandemijos laikotarpis“, – pastebi profesorė.

Mokslą pasitelkia išskirtiniam gaminiui sukurti

Dažniausiai LSMU farmacijos mokslininkams tenka kurti pažangius, kuriuo nors atžvilgiu išskirtinius produktus.

Neseniai, bendradarbiaujant su dviem dideliais šalies vaistinių tinklais – „Gintarine vaistine“ ir „Norfa“, sukurti vadinamosios  neurokosmetikos produktai, kurių sudėtyje – biotechnologiniu būdu išskirtos streso poveikį odai mažinančios neuroaktyviosios medžiagos – fitobioaktyvūs dumbliai, pluoštinės kanapės, brazilinių topolių derva, Frankenseno radiolės šaknys, japoniško augalo asikavos ekstraktai.

Veikdamos odą, šios medžiagos mažina streso hormono kortizolio, skatina skausmą slopinančio hormono beta endorfino išsiskyrimą, slopina uždegiminius procesus ir veido raumenų įtampą. Mokslininkų nuopelnas – ir itin ilgas 99 proc. natūralių preparatų galiojimo laikas. Produktai sėkmingai įsitvirtino rinkoje, bendradarbiavimo su LSMU sutartis tęsiama.

Prof. J. Bernatonienės pastebėjimu, pandemijos laikotarpiu pastebimai išaugo užsakymų ir kitiems stresą mažinantiems, miegą reguliuojantiems preparatams kurti.

Nuo idėjos iki prototipo: labai svarbus palaikymas

O štai jaunos bendrovės „Tectio“ atstovus į LSMU Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro laboratorijas atvedė originali edukacinė idėja – patraukliu būdu, žaidimo forma, skatinti ir mokyti vaikus taisyklingai plautis rankas. Padedant mokslininkams, sukurtas ypatingos sudėties skystas muilas, kuris tėvams padėtų pastebėti, ar vaikai tikrai gerai nusiplovė rankas.

Prisimindamas šio produkto kūrimo laikotarpį, bendrovės atstovas Lukas Danilevičius pabrėžė vertingą bendradarbiavimo su mokslininkais patirtį.

„Tai nėra lengvas procesas, dabar jau jį kartočiau kiek kitaip. Nesame nei chemikai, nei laborantai, pradėjome savo idėją plėtoti „nuo nulio“ ir, padedami LSMU mokslininkų, nuolat su jais bendraudami ir tardamiesi, perėjome ilgoką ir sudėtingą idėjos tikslinimo, mėginių kūrimo ir bandymo laikotarpį.

Teko gilintis ir į sudėtinių produkto dalių, gamybos, panaudojimo detales. Labai svarbu buvo tai, kad viso proceso metu jautėme mokslininkų palaikymą: jie tikėjo mumis, tikėjo mūsų idėja – be šito mūsų užmojis veikiausiai būtų neįgyvendintas“, – sakė L. Danilevičius.

Produkto vizijos ir keičiasi, ir numiršta

Viena sudėtingiausių užduočių mokslininkams – tiksliai išsiaiškinti viziją, kaip būsimąjį produktą mato užsakovas, ir numatyti, kaip realiai šią viziją įmanoma įgyvendinti.

Prof. J. Bernatonienės patirtis rodo, kad nuo pirmojo aptarimo iki galutinio gaminio sukūrimo, jo pateikimo rinkai produkto vizija neretai pasikeičia visu 180 laipsnių. Tačiau tai – bendras, kartu pasiekiamas rezultatas.

„Skaudžiausia būna, kai tik užgimusi idėja numiršta vos pradėjus dirbti – taip, beje, nutinka gana dažnai: nėra galimybės įsigyti darbui reikalingų medžiagų, staiga paaiškėja, kad kažkas pasaulyje jau padarė panašų darbą, ar supratus, kad galutinio produkto kaina bus nekonkurencinga. Tokios nesėkmės taip pat reikalingos, nes padeda tobulėti, ir ne vien mokslinėje srityje“, – sako profesorė.

Bendradarbiauja mokslas, verslas – ir medicina

Vienas įdomesnių pastarojo meto bendradarbystės atvejų –  kai naujam produktui sukurti susitelkia vaistininkai, mokslininkai ir odontologijos gydytojai. Šiuo metu baigiamas kurti preparatas burnos sausumui lengvinti.

Pasak Vilniaus universiteto Odontologijos instituto profesorės Alinos Pūrienės, prieš keletą metų Lietuvoje atliktas platus šalies gyventojų burnos sveikatos būklę reprezentuojantis   tyrimas atskleidė, kad net apie 25 proc. suaugusių gyventojų skundžiasi burnos sausumu.

Priežasčių, galinčių sukelti šį nemalonų, gyvenimo kokybei turintį įtakos pojūtį, – ne viena: ligos, vartojami vaistai, ilgalaikis stresas. O štai preparatų burnos gleivinei drėkinti ir ilgalaikiam jos puoselėjimui užtikrinti – beveik nėra. Parengus projektą Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA), gautas finansavimas sukurti eksperimentiškai patikrintą, optimalų, stabilų sausos burnos emulsinės matricos maketą.

„Su prof. J. Bernatoniene bendradarbiaujame arti pusmečio – ir jau baigiame sukurti visai gerą produktą. O užduotis teko nelengva: sukurti preparatą, kuris stimuliuotų seilių liaukas, turėtų nuo dantų karieso saugantį poveikį, puoselėtų burnos gleivinę– ir drauge būtų pacientui priimtino skonio. Nuolat tarėmės dėl sudėtinių produkto dalių, skaitėme labai daug literatūros, kūrėme ir netgi pačios išbandėme ne vieną būsimosios emulsijos bandomąjį variantą“, – pasakojo prof. A. Pūrienė.

Lygiagrečiai su preparato kūrimo darbais vyksta ir mokslo tiriamoji veikla: A. Pūrienės vadovaujama doktorantė Indrė Stankevičienė rengia mokslinį darbą, kuriame gilinasi į burnos sausumo ir kitų veiksnių sąsajas su burnos sveikata. Projektą, kuris šiuo metu yra gaminio testavimo stadijoje, tikimasi baigti šiemet.

Kuria ateities produkciją pasaulio rinkoms

Dar viena ilgalaikė perspektyvi bendradarbystės su gamintojais sritis – darbas kuriant produktus su pluoštinių kanapių veikliosiomis medžiagomis.

„Nežinau kito augalo, kuris būtų toks turtingas vitaminų, kaip pluoštinė kanapė, užtai ji ir vadinama patikimu ginklu prieš įvairias infekcijas ir mikrobus. Jos sudėtyje yra riebiųjų omega3,6, 9 rūgščių, A, C, E, K vitaminų, kalio, kalcio, geležies, magnio, mangano, fosforo, cinko. Panaudojant naujas technologijas, iš pluoštinės kanapės žaliavos įmanoma sukurti didžiulę vertingų produktų įvairovę: nuo maisto papildų, kosmetikos gaminių iki funkcinio maisto“, – pasakojo prof. Jurga Bernatonienė.

„Iki mokslo pasaulio atėjome su pasiūlymu, ieškodami, kaip pritaikyti savo kompetencijas ir žinias kuriant paklausius produktus eksporto rinkoms. Kvalifikuotam, motyvuotam, konkrečius tikslus išsikėlusiam verslui bendradarbiauti su mokslo institucijomis nėra sunku – tik svarbu nuo pat pradžių tiksliai sutarti vaidmenis ir šalių indėlį“, –  pabrėžė fito-biotechnologijų startuolio „SatiMed“ direktorius Rimantas Tuskevičius.

Prieš aštuonerius metus užsimezgęs bendradarbiavimas su LSMU farmacijos mokslininkais subrandino svarių rezultatų: drauge kuriami produktai ir technologijos turi paklausą ir didžiulį potencialą pasaulinėje rinkoje.

„Kuriame natūralius terapinius sprendimus kosmetikos, sveikų produktų, medicinos prietaisų ir vaistinių preparatų kategorijoje. Tai  – ateities produkcija. Mūsų bendradarbiavimas naudingas ne vien abiems sutarties šalims – verslui ir mokslui. Kuriant aukštos pridėtinės vertės produkciją ir paslaugas, laimi visuomenė – ji gauna inovatyvių produktų, o platesne prasme – ir valstybė“, – pabrėžė R. Tuskevičius.

Inovacijos praturtina ir studijų procesą

LSMU Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėja prof. J. Bernatonienė papildė: laimi ir studentai, nes farmacijos studijų procesas atnaujinamas technologinėmis naujovėmis, kurios gimsta vykdant įvairius mokslo ir verslo užsakymus.

„Technologijos ir produktų gamybai naudojamos medžiagos tobulėja itin sparčiai, tad bendradarbiavimo veikla labai įdomi, kūrybiška, kupina naujų idėjų – ir nenuspėjama“, – šyptelėjo pašnekovė.

Prof. J. Bernatonienė pabrėžė: bendradarbiavimas pirmiausia vyksta tarp žmonių: „Mane supa šiltų, gerų, kūrybingų žmonių bendruomenė – visiems dėkoju už palaikymą, drauge sukurtas idėjas ir bendrystę“.