Nacionaliniame sveikatos vadybos forume aptartos Lietuvos sveikatos reformos ir jų įgyvendinimo iššūkiai

Lapkričio 30 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakultete (VSF) vyko Nacionalinis sveikatos vadybos forumas, skirtas aptarti Lietuvoje vykdomas sveikatos reformas, jų įgyvendinimo eigą bei iššūkius.

Skirtas ne kritikuoti, o diskutuoti

Renginyje dalyviai dalijosi gerąja patirtimi, diskutavo sveikatos vadybos inovacijų, kokybės ir kompetencijų gerinimo klausimais. Tai pirmasis tokio pobūdžio renginys, kuriame vyko atviros diskusijos tarp sveikatos politikų ir politikos įgyvendintojų, aptariant aktualiausiais sveikatos reformos procese kylančias problemas.

Nacionalinis sveikatos vadybos forumas sutraukė per 130 dalyvių. Tarp jų – Lietuvos sveikatos apsaugos viceministrai Aurimas Pačkauskas bei Danguolė Jankauskienė, buvęs ministras, LR Seimo narys Aurelijus Veryga, ligoninių, poliklinikų ir kitų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, gydytojai, visuomenės sveikatos biurų darbuotojai, ligonių kasų, savivaldybių atstovai, kiti sveikatos vadybos srityje dirbantys specialistai.

„Lietuva pastaraisiais metais susiduria su neeiliniais iššūkiais sveikatai ir jos priežiūrai. Sparčiai kintanti aplinka reikalauja naujų gebėjimų bei sprendimų, numatant įvairias rizikas. Įtempta geopolitinė situacija, ekonominė krizė tiesiogiai paliečia visas šalies struktūras ir tampa vis labiau aišku, kad įrodymais grįstas  sveikatos ir jos priežiūros valdymas yra esminis tolydžios ir kokybiškos sveikatos priežiūros aspektas.

Iki šiol mes neturėjome tokios platformos, kurioje galėtų susitikti asmens sveikatos priežiūros sektoriaus vadovai ir visuomenės sveikatos priežiūros vadovai. Šio forumo tikslas buvo sukurti tokią platformą ne politinei kritikai, o sistemos tobulinimui ir vadybos inovacijoms“, – pasakojo renginio iniciatorė LSMU VSF Sveikatos vadybos katedros vedėja prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė.

Tradiciškai apdovanojo metų visuomenės sveikatos lyderius

Nacionaliniame sveikatos vadybos forume vyko tradiciniai Metų visuomenės sveikatos lyderio apdovanojimai. Jų metu, 7 metus iš eilės už sėkmingas visuomenės sveikatos priežiūros iniciatyvas apdovanoti labiausiai nusipelnę specialistai.

Šiemet apdovanojimas skirtas Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijai – už išskirtines lyderystės kompetencijas valdant COVID-19 pandemiją vaikų ugdymo įstaigose 2022 metais.

Apdovanojimą atvykusi atsiimti asociacijos prezidentė Jūratė Grubliauskienė sakė, kad visuomenės sveikatos biuruose lyderystė pasireiškia ne pavestų funkcijų įgyvendinimu, o gebėjimu visuomenei pristatyti ir įdiegti mokslu pagrįstus sprendimus.

„Gauti tokį įvertinimą yra labai smagu ir savotiškai netikėta, nes dirbam ne dėl apdovanojimų, o dėl to, kad taip reikia. Visuomenės sveikatos biurų lyderystė nėra tik pavestų funkcijų įgyvendinimas. Mūsų lyderystė turbūt labiausiai atsiskleidžia tuomet, kai turime kurti tvarius ir nuoseklius tarpsektorinio bendradarbiavimo tinklus. Taip pat tuomet, kai siekiame integruotis į sveikatos politikos formavimo procesus. Be lyderystės neapsieinama ir kiekvienoje sveikatos biurų komandoje – kartais pasitaiko tokių sudėtingų situacijų, kurias spręsti imasi lyderio savybių turintys žmonės ir kartais, atrodo, padaro neįtikėtinus dalykus“, – kalbėjo asociacijos vadovė.

Apžvelgė šalies sveikatos reformas ir jų iššūkius

Konferencijoje apžvelgtos 6 šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos sveikatos sistemos reformos: visuomenės sveikatos priežiūros pertvarka, greitosios medicinos pagalbos centralizavimas, asmens sveikatos priežiūros tinklo vystymas, psichikos sveikatos priežiūros pertvarka, pacientų pavėžėjimo paslaugų įgyvendinimas, ilgalaikės priežiūros paslaugų vystymas.

„Mums, sveikatos politikos formuotojams, yra svarbu atsižvelgti ne tik į mokslo įrodymus ar tai, ką daro kitos šalys, bet ir į tai, kokia yra mūsų visuomenė, kokia jos branda, organizacijų interesai, politinė valia“, – kalbėdama apie reformas sakė viceministrė D. Jankauskienė.

Pasak jos, pokyčiai sveikatos sistemoje reikalingi dėl to, kad mūsų šalis pasižymi trumpiausia vidutine gyvenimo trukme Europos Sąjungoje bei dideliu išvengiamu mirtingumu, o sveikatos priežiūra – mažai veiksminga.

Statistikos negerina nei tai, kad turime daugiausiai gydytojų Europos Sąjungoje, kurie gyventojams teikia išties daug konsultacijų, nei didelis aktyvaus gydymo lovų ar hospitalizacijų skaičius.

Viceministrės teigimu, reformos reikalingos ir dėl kitų sveikatos sistemą keičiančių veiksnių: mažėjančio gyventojų ir darbingo amžiaus asmenų skaičiaus, ekstremalių situacijų (tokių kaip pandemija ir karas), augančios klimato kaitos grėsmės, didėjančios infliacijos ir dėl to kylančių kainų, augančių gyventojų lūkesčių, mokslo pasiekimų bei tobulėjančių informacinių technologijų.

Konferencijoje aptartas reformų planavimas ir eiga, pristatyti jau įgyvendinti pokyčiai, planuojamos įgyvendinti priemonės bei iniciatyvos, jų efektyvumo vertinimo statistika.

„Pokyčių valdymas susideda iš kelių dalykų – tikslo, vizijos, planavimo ir dalyvavimo. Tai reiškia, kad kiekvienas sveikatos sistemoje dirbantis žmogus turi prie jų prisidėti. Todėl labai svarbu informaciją apie pokyčius tinkamai ištransliuoti“, – komunikacijos svarbą įgyvendinant reformas pabrėžė viceministrė.

Renginyje taip pat vyko atvira ir įtrauki diskusija apie dabartinę reformų įgyvendinimo situaciją, bendradarbiavimo tarp institucijų svarbą, kylančius iššūkius, pasiteisinusius sveikatos politikos sprendimus bei numatomas sveikatos priežiūros perspektyvas.

Dėmesį skyrė sveikatos priežiūros kokybės vadybos inovacijoms ir vadybinių kompetencijų gerinimui

Nacionaliniame sveikatos vadybos forume didelis dėmesys skirtas ir sveikatos priežiūros kokybės inovacijoms. LSMU VSF Sveikatos vadybos katedros lektorė, Kauno miesto poliklinikos direktoriaus pavaduotoja kokybės valdymui dr. Loreta Marmienė dalyviams pasakojo, kad inovacijų poreikis didėja.

Taip yra dėl to, kad pacientų lūkesčiai auga, o sveikatos priežiūros specialistų trūksta. Be to, sensta visuomenė, daugėja lėtinių ligų, modernėja technologijos, susiduriama su įvairiais finansiniais iššūkiais.

„Norint kažką pakeisti, pirmiausia reikėtų užsidėti paciento arba darbuotojo batus ir nueiti ten, kur yra teikiama paslauga. Tik taip galima suprasti, ką reikėtų tobulinti. Pirmas žingsnis turėtų būti ne tik į pacientą, bet ir į darbuotoją orientuotas pokytis – visada reikia galvoti, ką būtų galima padaryti, kad jis savo darbą galėtų atlikti geriau“, – sakė dr. L. Marmienė ir pridūrė, kad inovacijos neįmanomos be atvirumo, mokymosi ir palaikančios organizacijos kultūros.

Lektorė pasidalijo realiais pavyzdžiais ir pristatė per pastaruosius metus Kauno miesto poliklinikoje įdiegtas vadybos inovacijas. Sėkmingiausios jų – skambučių centro įsteigimas, popierinių pacientų kortelių pakeitimas elektroniniais įrašais, nuotolinės širdies kraujagyslių ligomis sergančių pacientų priežiūros sistemos įdiegimas. Pasak jos, šios inovacijos leido pagerinti teikiamų paslaugų kokybę.

Vėliau forumo dalyviai išklausė aktualų advokatų kontoros „TGS Baltic partneris“ Viešųjų pirkimų specializacijos grupės vadovo Karolio Smaliuko pranešimą apie sveikatos priežiūros srities pirkimus.

Forumą užbaigė diskusija apie sveikatos vadybos kompetencijas ir jų gerinimo perspektyvas. Diskusijos metu asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vadovai svarstė, ar įstaigoms vadovauti turėtų medikai, ar vadybininkai, dalijosi patirtimi, kaip skatina lyderystės gebėjimų turinčius gydytojus tapti vadovais, kaip ugdo vadovavimo kompetencijas, diskutavo, kokių įgūdžių reikėtų mokyti dar studijuojančius būsimus sveikatos vadybos specialistus.

Buvo prieita prie vieningo sutarimo, kad sveikatos vadybos forumas yra puiki platforma, suburiant įvairių lygmenų ir sričių sveikatos vadybininkus, tad nuspręsta periodiškai organizuoti panašaus formato renginius, ne tik tobulinant sveikatos vadybininkų kompetencijas, bet ir ieškant bendrų sprendimų sveikatos reformos procese.