Naujai Anatomijos institutui vadovaujantis dr. D. Batulevičius – apie studijų kokybę, mokslą ir komandą

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Anatomijos institutui jau kurį laiką vadovauja dr. Darius Batulevičius. Naujasis vadovas kalba apie pirmuosius įspūdžius einant pareigas, savo kelią į anatomijos mokslą, instituto veiklos prioritetus bei ateities planus.

Praėjo jau kuris laikas, kai pradėjote vadovauti Anatomijos institutui. Kokie įspūdžiai, kaip jaučiatės vadovo pareigose?

Nuo metų pradžios einu Anatomijos instituto vadovo pareigas. Jaučiuosi gerai. Iš pradžių buvo labiau įtemptas periodas, nes jis sutapo su mano kaip dėstytojo ir vadovo atestacijomis. Vadovo pareigų ir atsakomybių gausa nenustebino, nes ilgą laiką dirbau dėstytoju Anatomijos institute ir žinojau, ko tikėtis. Tik dabar stipriai pasikeitė darbo laiko planavimas. Vis tik administraciniam darbui tenka skirti nemažą dalį laiko resursų ir jėgų.

Koks buvo kelias, atvedęs Jus iki LSMU? Kokios patirties sukaupėte?

Baigiau Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), į kurį įstojau 1994 metais. Kadangi tai buvo neseniai atsikūręs universitetas, mums dėstė daug tuometinės Kauno medicinos akademijos ir Kauno medicinos universiteto (KMU) dėstytojų. Į KMU eidavome klausyti paskaitų ir atlikti praktikos darbų. Pamenu, fiziologijos egzaminą laikiau pas prof. Romualdą Abraitį, biochemijos – pas prof. Leonardą Lukoševičių ir prof. Vidą Mildažienę. Lemtingas buvo kontaktas su prof. Dainiumi Pauža – į jį kreipiausi ieškodamas bakalauro darbo temos. Po bakalauro ir magistro darbų dantų histologijos tema sekė doktorantūra KMU širdies inervacijos tema. Vadovaujant prof. Rimvydui Stropui, čia prof. D. Pauža plėtojo širdies inervacijos tyrimus. Dar būdamas doktorantu pradėjau dirbti žmogaus anatomijos dėstytoju.

Pagal diplomą mano specialybė – molekulinė biologija. Tiesą sakant, pagal specialybę niekada nedirbau, tačiau studijos VDU, doktorantūra KMU, stažuotės Aacheno (Vokietija) ir Kopenhagos (Danija) universitetuose bei ilgametis darbas LSMU davė platų požiūrį į gamtos ir sveikatos mokslus.

Anatomijos institute darbų netrūksta: rūpinatės palaikais, mokote studentus. Gal planuojate ar jau atlikote kokių pertvarkų, veiklos optimizavimo? Kokie planai ir ateities darbai laukia?

Iš visų veiklų prioritetai yra studijos, žmogaus palaikų aukojimo mokslui programa ir mokslinė veikla. Žmogaus anatomija yra pamatinė disciplina medicinoje ir kituose sveikatos moksluose. Todėl labai svarbu, kad šio dalyko studijos būtų sklandžios, o studentų žinios – geros ir išliekančios. Siekiant aukštos studijų kokybės įvairių fakultetų studentams mūsų Institute pradėjome žmogaus anatomijos dalyko studijų programų peržiūrą. Institutas dalyvauja net 47 studijų dalykuose, tad darbų apimtis yra didelė. Pastaruoju metu Institute vyksta ilgi nenuobodūs posėdžiai, kurių metu aktyviai diskutuojame ir prižiūrime studijų programų turinį.

Žmogaus palaikų aukojimo medicinos mokslui programa mūsų Universitetui yra ypatingai svarbi. Didžiausios pagarbos nusipelno savo kūnus paaukoję žmonės. Kai kurie Europos universitetai nuėjo kompiuterinės anatomijos dėstymo kryptimi, o LSMU studentai gali pamatyti, paliesti ir netgi preparuoti tikrus organus, tikras kraujagysles, širdį, nervus, smegenis. Pavyko atnaujinti mokomųjų ir muziejinių anatominių preparatų gamybą. Šiuo metu Anatomijos instituto prozektorių komanda ruošia kūnus ir preparatus studijoms, kurios prasidės rugsėjo mėnesį. Anatomija – nelengva disciplina, tačiau neįsivaizduoju būsimų gydytojų, nemokančių žmogaus kūno sandaros.

Anatomijos muziejus – Anatomijos katedros įkūrėjo prof. Jurgio Žilinsko paveldas – atsivėrė kaip reprezentacijai svarbi ir įdomi tarptautinių galimybių erdvė. Neseniai muziejuje lankėsi svarbūs svečiai iš Italijos ir Lenkijos universitetų. Pradėjome bendradarbiauti su Rygos Stradinio universiteto Anatomijos muziejumi.

Prozektoriume pagaliau įvedėme internetą. Dabar dideliuose ekranuose galima rodyti anatomijos atlasų vaizdus. Prozektoriumas yra svarbi vieta gydytojams, rezidentams tobulintis. Čia vyksta edukaciniai užsiėmimai ir renginiai.

Pradėjome vesti praktikos darbus su Anatomage virtualios disekcijos stalu, kuris yra Medicininės simuliacijos centre, MLK. Tiesa, kol kas epizodiškai, bet, tikiuosi, visos mano minėtos veiklos ir moksliniai darbai intensyvės.

Kokią turite komandą? Gal institute ketinate diegti kokių savitų tradicijų, kitų komandos telkimo būdų?

Anatomijos instituto kolektyvas labai įvairialypis: yra ir gydytojų, ir biologų, ir odontologų, ir kineziterapeutų. Yra ir labiau į studijas, į pedagogiką orientuotų, yra ir labiau į mokslinę veiklą įsitraukusių darbuotojų. Daug jaunų, bet yra ir vyresnių, labai patyrusių dėstytojų. Kolektyve dirba 3 ukrainietės. Mano, kaip naujo vadovo, svarbiausias uždavinys yra Anatomijos instituto kolektyvą suvienyti, kad jis būtų stiprus tiek studijose, tiek moksle.

Mokslo metų pabaigoje Anatomijos institutas turi tradiciją išvykti į edukacinę kelionę į kurį nors Lietuvos regioną. Per eilę metų esame aplankę daugybę Lietuvos vietų. Šiais metais keliavome į Druskininkų rajoną – susipažinome su Druskininkų miesto istorija, aplankėme vietinio kalvio dirbtuves, mokėmės sūrių gamybos technologijų. Tokios išvykos ir neformalios diskusijos stiprina ryšius tarp kolektyvo narių, kas vėliau būna svarbu darbo veikloje.

Kaip atsipalaiduojate po darbų? Gal turite kokių laisvalaikio pomėgių, hobių?

Šiuolaikiniam žmogui, ypač sėdimą darbą dirbančiam, gamta ir fizinė veikla yra sveikatos šaltiniai. Labai vertinu buvimą gamtoje ir jos pažinimą. Pabuvus gamtoje dažnai mintys susidėlioja į vietas, kyla gerų idėjų. Pažinti gamtą yra ne tik įdomu, bet ir reikalinga. Pavyzdžiui, per porą praeitų metų radau 3 Lietuvai naujas organizmų rūšis. Iš to netgi gimė pora publikacijų. Tai yra naktiniai drugiai, kurių pasirodymas susijęs su klimato kaita. Ateityje jie gali sukelti problemų kai kuriems mūsų mėgstamiems dekoratyviniams augalams.

Kitas pomėgis yra fotografija. Domiuosi ir įprasta skaitmenine, ir senąja, analogine fotografija, taip pat netradiciniais, alternatyviais fotografijos būdais. Ar žinojote, kad galima fotografuoti ir be telefono ar fotoaparato, o su paprasta dėžute per smeigtuku padarytą skylutę („pinhole“)? O gal teko girdėti, kad augalų ekstraktus su jų natūraliais pigmentais – chlorofilu, karotinoidais, antocianais – galima panaudoti fotografijoms, taip vadinamoms antotipijoms, spausdinti? Bendrai, domiuosi gamtos mokslais ir jų taikymu.

Gal turite kokių mėgstamų posakių, motto?

Tikriausiai vieno tokio posakio neturiu. Visada po paskaitos ar praktikos darbų džiaugiuosi, jeigu matau studentų žibančias akis ir jaučiu, kad užsiėmimas buvo geras, o studentai mane suprato ir kažką naujo išmoko.