Prof. J. Bernatonienė: „Vertingiausi mano kelyje – žmonės, idėjos ir galimybė prisidėti prie pokyčių”
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vardas vėl skamba garbingiausiuose šalies renginiuose. Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, nacionalinis „Lietuvos garbės“ apdovanojimas įteiktas LSMU Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėjai profesorei Jurgai Bernatonienei.
Profesorė pagerbta kaip mokslininkė, dėstytoja ir inovatorė, studentų įkvėpėja – 2021 metais gavusi Lietuvos mokslo premiją, gautus pinigus ji skyrė studentų stipendijoms ir toliau tęsia šią inicatyvą. Prof. J. Bernatonienei „Lietuvos garbės“ statulėlę ir dovaną įteikė verslininkas Tadas Burgaila.
Šiųmečio renginio esmė – jog žmonių orumas ir savigarba, jų sąžinė ir kitos vertybės prieš 35 metus Kovo 11-ąją tapo esmine instrukcija, kokį ateities lietuvį turime ugdyti. O šiemet Kovo 11-osios metu, įkvepiančios šių dienų „Lietuvos garbės“ herojų istorijos liudijo, kad prieš 35 metus padiktuotas garbės kodas užtikrintai veikia ir šiandien.
Renginyje dalyvavo daug iškilių mūsų šalies žmonių, tarp jų – ir valstybės vadovas Gitanas Nausėda, kuris negailėjo šiltų žodžių pasižymėjusiems tautiečiams.
Su kokiomis mintimis ir jausmais priėmėte apdovanojimą „Lietuvos garbė“? – paklausėme profesorės J. Bernatonienės.
Apdovanojimą priėmiau su dideliu dėkingumu ir pagarba tiems, kurie kasdien savo darbais kuria pokytį. Man tai nėra tik asmeninis įvertinimas – tai pripažinimas visai farmacijos mokslo bendruomenei, siekiančiai inovatyvių sprendimų žmonių sveikatai gerinti.
Ypač džiaugiuosi, kad buvo pastebėtas mokslas – sritis, kuri dažnai lieka už kasdienių diskusijų ribų, nors būtent jis turi didelės įtakos visuomenės gerovei. „Lietuvos garbės“ įvertinimas priklauso ne tik man, bet ir visai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bendruomenei – kolegoms, su kuriais kartu kuriame inovacijas, studentams, kurių smalsumas ir idėjos veda mokslą į priekį.
Tai pripažinimas visų, kurie tiki, kad mokslas turi būti ne tik kuriamas laboratorijose, bet ir praktiškai taikomas tam, kad keistų žmonių gyvenimus. Apdovanojimą priimu kaip įpareigojimą – toliau telkti mokslą, verslą ir visuomenę bendram tikslui, skatinti jaunąją kartą siekti daugiau ir užtikrinti, kad farmacijos mokslas Lietuvoje išliktų stiprus, matomas ir reikšmingas.
Įspūdžiai iš renginio tebegyvi – kas įsiminė labiausiai?
Iškilmės vyko Kovo 11-ąją, ir tai suteikė joms ypatingą prasmę. Laisvė nėra vien istorinė data – ją kasdien kuria žmonės savo darbais, rūpesčiu ir atsakomybe už kitą. Šiame vakare buvo jaučiama tikra bendrystė – tarp apdovanotųjų, svečių ir visų susirinkusiųjų, kurie dalijosi pagarba, dėkingumu ir įkvėpimu. Žmonių istorijos, skambėjusios scenoje, buvo ne tik jautrios, bet ir stiprios – jos priminė, kad dideli pokyčiai dažnai prasideda nuo paprastų, nuoširdžių darbų. Būti tokios šventės dalimi buvo ne tik garbė, bet ir įkvepiantis priminimas, kad kiekvienas savo darbu galime prisidėti prie stipresnės ir vertybėmis grįstos visuomenės kūrimo.
Kurios Jūsų mokslinio kelio akimirkos Jums brangiausios, vertingiausios?
Brangiausi momentai – ne vien publikacijos ar apdovanojimai, o žmonės, su kuriais teko dirbti. Kiekvienas sėkmingas projektas – komandinio darbo rezultatas. Daugiausia prasmės ir matau bendruomenėje, kurioje dalijamės idėjomis, kartu ieškome sprendimų ir iš mažų žingsnių kuriame didelius pokyčius.
Vertingiausios akimirkos – tai studentų augimas. Kai matai, kaip jauni žmonės, dar tik pradedantys pažintį su mokslu, atranda savo kelią, kai jų idėjos tampa realiais projektais, kai jie pradeda nebijoti klausti ir kurti. Jų entuziazmas ir smalsumas dažnai tampa varomąja jėga ne tik jiems patiems, bet ir visai akademinei bendruomenei.
Svarbios ir akimirkos, kai moksliniai atradimai peržengia laboratorijų ribas ir tampa realia nauda žmonėms. Farmacijos mokslas yra apie praktiką – apie produktus, inovacijas, kurios keičia gydymo galimybes, apie bendradarbiavimą su verslu, medikais, kad teorinės žinios taptų apčiuopiamais sprendimais. Vertingiausi dalykai mano kelyje – tai žmonės, idėjos ir galimybė prisidėti prie pokyčių, kurie kuria ne tik mokslinę pažangą, bet ir realią naudą visuomenei.
Gal galite palyginti savo ir dabartinių Jūsų studentų studijas, mokslo tyrimų sąlygas? Kokia Jums atrodo jaunoji būsimųjų specialistų karta?
Mokslas ir studijos per pastaruosius dešimtmečius smarkiai pasikeitė – tiek technologine prasme, tiek galimybių požiūriu. Kai pati studijavau, informacijos prieinamumas buvo visai kitoks – reikėjo ieškoti knygų bibliotekose, analizuoti straipsnius popieriniuose žurnaluose, laboratorinės sąlygos buvo kuklesnės nei šiandien. Tyrimus dažnai ribojo tiek technologinės galimybės, tiek finansiniai ištekliai.
Šiandien studentai turi daug daugiau priemonių mokytis, eksperimentuoti ir kurti – nuo pažangių tyrimų metodų iki skaitmeninių duomenų bazių, kurios leidžia akimirksniu pasiekti naujausią pasaulinį mokslą.
Dabartinė studentų karta – drąsesnė, technologiškai stipresnė, bet kartu ir labiau skubanti. Jie nori greitų rezultatų, o mokslas dažnai reikalauja kantrybės, nuoseklumo ir atkaklumo. Vis dėlto džiaugiuosi, kad jie nebijo ieškoti tarptautinių galimybių, dalyvauti projektuose, stažuotėse ir bendradarbiauti su skirtingų sričių specialistais.
Mokslinės inovacijos keičia ne tik vaistų kūrimą, bet ir pačias studijas. Siekiame, kad studentai jau mokymosi metu įgytų praktinių įgūdžių. Šiandienos studentai yra smalsūs, kūrybingi ir ambicingi, jų potencialas neabejotinai didelis. Manau, kad svarbiausia – sudaryti jiems sąlygas eksperimentuoti, kelti klausimus ir atrasti savo kryptį.
Kokia farmacijos mokslo ateitis, kas iš naujausių technologijų, atradimų jau žengia per slenkstį ir pas mus Lietuvoje?
Farmacijos mokslas pasaulyje juda link vis didesnio individualizavimo, preciziškos medicinos ir inovatyvių vaistų formų, padedančių geriau kontroliuoti ligas ir gerinti pacientų gyvenimo kokybę. Personalizuotos vaistų formos, trimačių (3D) spausdintų tablečių technologijos, nanomedicina ir biologiniai vaistai – tai kryptys, kurios jau dabar keičia farmacijos pasaulį ir po truputį skinasi kelią Lietuvoje.
Mūsų šalyje vis labiau įsitvirtina pažangios vaistų gamybos technologijos, kaip liposominės, mikro- ir nanodalelių pagrindu sukurtos vaistinės formos, padedančios tiksliau nukreipti veikliąsias medžiagas į reikiamus organus ar audinius. Taip pat matome augantį susidomėjimą 3D spausdinimu farmacijoje, kuris ateityje leis gaminti pacientui individualiai pritaikytas tabletes su keliomis veikliosiomis medžiagomis.
Tai gali būti didžiulis proveržis gydant lėtines ligas, nes pacientui reikės vartoti ne kelis skirtingus vaistus, o vieną, pritaikytą jo organizmo poreikiams.
Visuomenė šias inovacijas pajus etapais. Biologiniai vaistai ir pažangios vaistų pristatymo sistemos jau dabar taikomos onkologijoje ir gydant autoimunines ligas, tačiau platesnis jų pritaikymas vyks per artimiausią dešimtmetį.
3D spausdintos tabletės, kurios šiuo metu dar daugiausia vystomos tyrimų laboratorijose, klinikinėje praktikoje gali atsirasti per kelerius metus ar dešimtmetį, atsižvelgiant į reguliacinius procesus.
Lietuvoje farmacijos mokslas turi stiprią akademinę bazę, todėl svarbu skatinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp mokslininkų, verslo ir sveikatos priežiūros specialistų.
Su kokia mokslo naujove šiuo metu dirbate, kokį iššūkį sprendžiate?
Šiuo metu daugiausia dėmesio su komanda skiriame 3D spausdinimo technologijų taikymui individualizuotų vaistų gamyboje. Siekiame sukurti daugiakomponentes tabletes, kurios vienu metu galėtų išskirti kelias veikliąsias medžiagas, pritaikytas konkrečiam pacientui. Žmogui nebereikėtų vartoti kelių skirtingų vaistų – užtektų vienos, tiksliai jo poreikiams pritaikytos tabletės.
Didžiausias iššūkis – ne tik išgauti tinkamą sudėtį ir veikliųjų medžiagų išsiskyrimo profilį, bet ir užtikrinti, kad tokios tabletės galėtų būti gaminamos ne tik laboratorijoje, bet ir realiomis sąlygomis. Tikslas – padaryti šią technologiją prieinamą vaistinėms ar net ligoninėms, kuriose pacientams būtų galima greitai pagaminti individualiai pritaikytus vaistus. Tai būtų reikšmingas pokytis farmacijos praktikoje.