Profesoriams Dainiui Haroldui ir Neringai Paužoms įteikta Lietuvos mokslo premija

Kovo 5 dieną sostinėje apdovanoti praėjusių metų Lietuvos mokslo premijų laureatai, tarp kurių ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriai Dainius Haroldas Pauža ir Neringa Paužienė.

Lietuvos mokslų akademijoje laureatų diplomų teikimo iškilmių metu profesoriai D. H. ir N. Paužos triumfavo Medicinos ir sveikatos mokslų, žemės ūkio mokslų srities kategorijoje už darbų ciklą „Žmogaus ir gyvūnų širdies nervų sistemos anatominiai, imunohistocheminiai ir ultrastruktūriniai tyrimai (2010–2024)“.

Kiek anksčiau, vasario mėnesio pabaigoje, vykusio LSMU Senato posėdžio metu, su garbingu įvertinimu profesorius D. H. ir N. Paužas pasveikino Universiteto rektorius profesorius Rimantas Benetis, Senato pirmininkė profesorė Jūratė Macijauskienė ir Senato posėdyje dalyvavę bendruomenės nariai.

„Labai dėkojame visam Anatomijos institutui, kuris daug prisidėjo, globojo ir puoselėjo. Tema, už kurią gavome šią premiją, jau šešiasdešimt metų vykdoma Anatomijos institute. Dėkoju visiems tiems, kurie iki mūsų šią temą kultivavo, ypatingai prof. habil. dr. Rimvydui Stropui“, – abiejų vardu dėkodamas sakė profesorius D. H. Pauža.

Per pastaruosius 15 metų Universiteto profesoriai D. H. Pauža ir N. Paužienė svariai prisidėjo neuromokslų srityje, ypač tyrinėdami širdies vidusieninio nervinio rezginio (ŠVNR) neuroanatomiją ir neurochemiją.

Profesoriai 2010-2024 metais daugiausia dėmesio skyrė tiek žmonių, tiek ir įvairių gyvūnų rūšių (laboratorinių žiurkių, triušių, jūrų kiaulyčių, kiaulių ir avių) intrakardinių nervinių mazgų ir širdies nervinio rezginio lokalizacijos ir funkcinei analizėms, nes šie tyrimai turi fundamentalios reikšmės širdies elektrofiziologijos, kardiochirurgijos ir klinikinės kardiologijos plėtrai.

Jų darbuose buvo sujungti klasikiniai anatominiai ir histologiniai tyrimo metodai su šiuolaikiniais metodais – imunohistochemija, trimate ŠVNS rekonstrukcija, konfokaline ir elektronine mikroskopijomis. Įvairių tyrimo metodų taikymas labai praplėtė mokslo žinias apie neuronų pasiskirstymą širdyje, jų cheminių tipų įvairovę ir su amžiumi bei ligomis susijusius ŠVNS pokyčius.

Profesorių tyrimų atradimai yra svarbūs, norint suprasti, kaip autonominis disbalansas prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip arterinė hipertenzija, aritmijos ar staigi širdies mirtis.

„Apie ką mes pagalvojame, kada sugretiname žodžius „jutimai arba jausmai“ su žodžiu „širdis“? Taip, teisingai, mes visi pagalvojame apie meilę. Kitaip sakant tyrinėjome širdies jausmų anatomiją, įskaitant ir tuos atvejus, kai tų jausmų širdyje nėra ar tie jausmai kažkur tai vieną dieną išnyksta ir širdis pradeda daryti visokias nesąmones arba visai sustoja plakti krūtinėje“, – apie darbų ciklą dar pridūrė profesorius D. H. Pauža.

Didžiuojamės profesorių pasiekimu ir garbingu įvertinimu!