Profesoriaus Petro Avižonio 150-asis jubiliejus

Balandžio 17 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Akių klinikoje paminėtos profesoriaus Petro Avižonio 150-osios gimimo metinės. Profesoriaus vardu pavadintoje auditorijoje vyko edukacinė konferencija, kurioje buvo apžvelgta profesoriaus medicininė, mokslinė, edukacinė ir visuomeninė veikla, taip pat pristatyta doc. Birutės Briaukienės monografija „Oftalmologijos profesorius Petras Avižonis Lietuvai skyrė gyvenimą“.

Džiugu, kad konferencijoje dalyvavo ir profesoriaus giminaičiai, tarp jų – anūkas Saulius Avižonis bei proanūkiai Daina ir Kęstutis Avižoniai. Jubiliejaus proga auditorija pasipuošė prof. Petro Avižonio portretu, kurio autorius – dailininkas Arvydas Brazdžiūnas-Dusė.

„Reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie, išvydę, patys rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėse“, – rašė didis lietuvių menininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kurio šiemet taip pat minimos 150-osios gimimo metinės.
Šie žodžiai puikiai tinka ir profesoriui Petrui Avižoniui, kuris nenuilstamai rūpinosi žmonių akių sveikata, studentais ir dvasinėmis vertybėmis.

Petrą Avižonį (1875–1939) galima vadinti daugeliu vardų: profesorius, medicinos mokslų daktaras, rektorius, dekanas, dėstytojas, mokytojas, akademikas, mokslininkas, vadovas, oftalmologas, kalbininkas, lituanistas, rašytojas, žurnalų redaktorius, visuomenės veikėjas, sūnus, brolis, vyras, tėvas.

Profesoriaus vardą tariame su didele pagarba ir pasididžiavimu, vertindami jo prasmingus darbus bei nuopelnus mokslui ir visuomenei. Be jo indėlio sunku įsivaizduoti šiuolaikinę modernią oftalmologiją.

Prof. P. Avižonis gimė 1875 m. Pasvalyje, turėjo du brolius ir penkias seseris. Mokėsi Mintaujos (dabar Jelgavos) gimnazijoje ir jau tada aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atsiminimuose minimas kaip artimas knygnešystei – iš Vokietijos pargabeno draudžiamos lietuviškos spaudos.

Prof. P. Avižonis bičiuliavosi su mokytoju, kalbininku, lietuvių kalbos „tėvu“ Jonu Jablonskiu, kurio įtaka atsispindėjo ir vėlesniuose P. Avižonio darbuose. Baigęs gimnaziją 1894 m., studijavo Peterburgo universitete, vėliau perėjo į tuometinio Dorpato (dabar – Tartu) universiteto Medicinos fakultetą, kurį baigęs įgijo gydytojo išsilavinimą.

Gydytojo karjerą pradėjo 1900–1902 m. Ariogaloje, vėliau dirbo Žagarėje, Šiauliuose, Kaune. Karjeros pradžioje dirbo kaip universalus gydytojas įvairiose srityse: chirurgijoje, akušerijoje, vidaus ir vaikų ligose, gydė ausų, nosies, infekcines, taip pat akių ligas. 1905 m. kaip karo gydytojas dalyvavo Rusijos–Japonijos kare.

1914 m., vadovaujant prof. A. G. Liutkevičiui, Tartu universitete apgynė medicinos daktaro disertaciją tema „Kauno gubernijos Šiaulių apskrities Gruzdžių ir Lygumų valsčių lietuvių akių ligos ir aklumas“ ir tapo medicinos mokslų daktaru.

Tolesnė prof. P. Avižonio veikla vyko permainingais Pirmojo pasaulinio karo ir tarpukario laikais. Karo metu dirbo Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovu ir karo ligoninės gydytoju, po karo tęsė aktyvią veiklą Šiauliuose, specializavosi akių ligose.

Nepriklausomoje Lietuvoje dirbo Karo ligoninės Akių ligų skyriaus vedėju Kaune. 1920 m. Kaune įsteigė Aukštųjų kursų Medicinos skyrių, kuriam vadovavo ir dėstė akių ligas. 1923 m. tapo vienu iš Kauno universiteto steigėjų. Jam suteiktas profesoriaus vardas, paskirtas Akių klinikos ir katedros vedėju.

Tais pačiais metais paskirtas pirmuoju Medicinos fakulteto dekanu, o 1924 m. – Universiteto prorektoriumi. 1925 m. išrinktas Kauno universiteto rektoriumi. 1930 m. jo pastangomis įkurta ir atidaryta moderni Akių klinika, kuriai vadovavo iki pat mirties.

Prof. P. Avižonis buvo žurnalų Medicina, Archiv für Ophthalmologie, tarptautinio žurnalo Ophthalmologica, leidinio Medicinos fakulteto darbai redakcinės komisijos narys. Paskelbė per 130 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje. Svarbesni darbai apėmė trachomos diagnostikos ir gydymo ypatumus, glaukomos, tinklainės atšokos gydymą.

1940 m., jau po profesoriaus mirties, išleistas jo svarbiausias veikalas – pirmasis Lietuvoje oftalmologijos vadovėlis lietuvių kalba „Akių ligų vadovas“, sudarantis 845 puslapius ir 1241 iliustraciją.

Jis buvo ne tik šio vadovėlio autorius, bet ir vienas pirmųjų lietuvių kalbos gramatikos kūrėjų bei apie 250 lietuviškų medicinos terminų autorius. Pavyzdžiui: sclera – odena, cornea – ragena, iris – rainelė, retina – tinklainė, hemeralopia – vištakumas, orbita – akiduobė.

Prof. P. Avižonis aktyviai dalyvavo ir tarptautinėje veikloje – buvo Vokietijos, Prancūzijos oftalmologų draugijų, taip pat Estijos gydytojų draugijos narys korespondentas.
1932 m. įsteigė ir iki mirties vadovavo Lietuvos akių gydytojų draugijai. Už nuopelnus Lietuvai tais pačiais metais apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu.

Profesorius ne tik ilgus metus vadovavo akių ligų studijoms universitete, ugdė jaunuosius specialistus, dirbo mokslinį ir gydomąjį darbą, bet ir formavo moderniosios oftalmologijos pamatus Lietuvoje.

Jis buvo prasmingo, patriotiško gyvenimo pavyzdys. Tokias asmenybes būtina prisiminti ir vertinti – iki šiol profesoriaus vardą tariame su pagarba ir išdidumu, nes be jo indėlio dabartinė LSMU Akių ligų klinika nebūtų tokia moderni ir pažangi, kokia ji yra šiandien – ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Prof. Reda Žemaitienė ir gyd. Aistė Varoniukaitė
LSMU Akių ligų klinika