Reabilitacija kitaip: naujausios technologijos ir gamtos gydomoji galia

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Slaugos fakulteto prodekanė prof. Daiva Petruševičienė apie mediciną svajojo nuo vaikystės. Įgijusi akademinės patirties ir padirbėjusi ligoninėje, pajuto, kad kažko stinga. Po darbo dienos, atgaivą profesorė randa miške, o  šiuo metu didžiausią dėmesį skiria mokslu grįstai gamtos ir miško terapijai: tokios podiplominės studijos jau vyksta LSMU.

Kolegos, į kuriuos galima atsiremti

Pagrindinės prof. D. Petruševičienės pareigos – LSMU Slaugos fakulteto, kuriame 4 bakalauro studijų programose Akušerija, Ergoterapija, Kineziterapija, Slauga ir 4 magistrantūros studijų  programose Dailės terapija, Išplėstinė slaugos praktika, Slaugos lyderystė, Sveikatinimas ir reabilitacija,- studijuoja virš 800 studentų, prodekanė. Šis darbas pilnas kasdienių iššūkių, reikalauja greitos reakcijos, įsiklausymo, įsigilinimo į kiekvieną situaciją, neatidėliotinų sprendimų priėmimo, kupinas akademinių atradimų.

„Tai išties įdomus darbas, kartu  ir kūrybinis procesas, apimantis naujų studijų programų kūrimą ar esamų tobulinimą, dalyvavimą universiteto ir nacionalinėse darbo grupėse, bendravimas su studentais, bendradarbiavimas su kolegomis, universiteto bendruomene,  įsitraukimas į tarptautines veiklas. Man be galo svarbūs ir  studentai ir kolegos, kuriais gali pasikliauti, jausti palaikymą, pasitarti kartu dirbant komandoje,  kurti bei rasti geriausius  sprendimus įvairiose situacijose,“– sako prodekanė.

Daugiau kaip 20 metų prof. D. Petruševičienė dėsto, vadovauja moksliniams darbams. Bendravimas su studentais, doktorantais, anot jos, įkvepia, skatina ieškoti inovatyvių sprendimų. Kad galėtum dalintis su jaunaisiais kolegomis, turi nuolat tobulėti pats, įgyti žinių bei semtis naujos patirties.

Slaugos fakulteto prodekanė prof. Daiva Petruševičienė

Nesvarstė ką, tik tvirtai žinojo, kur

D. Petruševičienė nuo mažens svajojo savo ateitį sieti su medicina arba muzika, o galutinį spendimą priėmė 12-oje klasėje, muzika liko antrame plane.

„Iš pradžių nesvarsčiau, kokioje srityje norėčiau dirbti, tiesiog apsisprendžiau įstoti ir studijuoti tuometiniame Kauno medicinos universitete.  Studijos Visuomenės sveikatos fakultete  paliko gilų įspūdį, dėstytojai noriai dalijosi ne tik teorinėmis žiniomis bet ir praktine patirtimi. Mūsų kursas buvo be galo draugiškas, motyvuotas, po studijų baigimo dauguma iš mūsų likome savo Alma Mater ir  dabar esame kolegos LSMU“, – šiltai studijų metus prisimena Slaugos fakulteto prodekanė.

„Vėliau tęsiau studijas magistrantūroje, nors iš pradžių ketinau studijuoti kitoje studijų programoje, bet  nuomonė pasikeitė nuėjus į susitikimą su programos dėstytoju, kuris taip įtaigiai pristatė tuomet visiškai naują sritį – Ergoterapiją, kad dėl pasirinkimo išgaravo visos abejonės.

Po studijų  pradėjus dirbti ligoninėje supratau, kad norint padėti žmogui, reikia turėti ne tik praktinių, profesinių žinių bei įgūdžių, bet  nuolat domėtis mokslo naujienomis, mokslo įrodymais grįsta praktika. Jaučiau, kad gyvenime kažko trūksta, kad noriu gilinti žinias, tad įstojau ir tęsiau studijas LSMU doktorantūroje, Reabilitacijos klinikoje“, – kelią į akademinę viršūnę pamena prof. D. Petruševičienė.

Tame kelyje ji sutiko nuostabių žmonių, kolegų, kurie negailėjo patarimų ir rodė puikų profesijos pavyzdį – atjautos, nuoširdumo ir be galo šilto bendravimo su kiekvienu sutiktu žmogumi.

Ergoterapeutas: arčiau žmonių

„Daugiau kaip 15 metų dirbau praktinį darbą LSMU Kauno klinikų Neuroreabilitacijos skyriuje ergoterapeute. Tai suteikė neįkainojamos patirties ne tik dėl praktinių aspektų, kai pagrindinis tavo tikslas – padėti žmogui atgauti pažintines bei biopsichosocialines funkcijas, siekiant maksimalaus savarankiškumo, bet ir dėl komandinio darbo dermės kolektyve, kai visa komanda ir kiekvienas jos narys siekia bendrų tikslų“, – pastebi pašnekovė.

Pasak Slaugos fakulteto prodekanės, reabilitacijos srityje atsiranda daugybė naujovių: interaktyvios, inovatyvios, kompiuterizuotos programos, lavinančios pacientų pažintines funkcijas, galūnių motoriką, eiseną; virtuali bei papildyta realybė leidžia imituoti gyvenimiškas, labai tikroviškas situacijas.

„Technologijos sparčiai žengia į priekį, todėl itin svarbu jas derinti su moksliniais tyrimais, vertinti jų veiksmingumą, galimybę jas pritaikyti praktiniame darbe.  Teorija, klinikinė praktika ir darbas laboratorijoje, bendradarbiaujant su kitų sričių  specialistais  suteikia galimybę pažinti ir kurti išmaniąsias technologijas, skirtas padėti žmogui“.  – teigia prof. D. Petruševičienė.

Ergoterapeuto profesija – labai reikalinga, o darbas reikalauja empatijos, kūrybiškumo, individualaus požiūrio, į asmenį, jo gyvenimo būdą, profesiją, amžių orientuotų sprendimų. Šių specialistų poreikis lyginant su kitomis Europos šalimis išlieka, o ergoterapijos paslaugų prieinamumas vis dar ribotas.

„Tikimės, kad netolimoje ateityje bus sudarytos sąlygos ne tik fizinės medicinos ir reabilitacijos, bet ir šeimos gydytojui ar kitų sričių gydytojams specialistams siųsti pacientus bei numatyti galimybes pačiam pacientui tiesiogiai kreiptis į ergoterapeutą. Ergoterapijos paslaugų plėtra būtina ne tik pirminėje  sveikatos priežiūroje,  bet ir užtikrinant  sėkmingą reabilitacijos tęstinumą bendruomenėje“ – sako prof. D. Petruševičienė.

Ergoterapeutas galėtų sėkmingai įsitraukti ir į ugdymo procesą bendrojo lavinimo mokyklose, lavinti smulkiosios motorikos, savarankiškumo, pažintinius bei komunikacinius gebėjimus, lemiančius mokinių akademinę sėkmę, bei padėti specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams sėkmingai dalyvauti mokymosi  veikloje.

Ir priduria, kad šiuolaikiniai medicinos mokslo bei praktikos pasiekimai žmogui asmeniškai tampa priimtini, kai jis juos gali taikyti savo kasdieniame gyvenime, išlaikant visuminį požiūrį  ne tik  į fizinę, bet ir psichinę, emocinę taip pat socialinę ir dvasinę sveikatą.

Naujausi mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad buvimas  gamtoje mažina streso lygį,  išauga fizinės ir psichologinės gerovės pojūčiai, gerėja fizinė ir psichologinė būsena įvairaus amžiaus sveikiems taip pat ir sergantiems somatinėmis ir psichinėmis ligomis asmenims. Tai skatina specialistus ieškoti naujų sveikatinimo sprendimų.

Naujos Miško terapijos programos poreikį padiktavo pašėlęs gyvenimo tempas

Šios programos poreikis prof. Daivos Petruševičienės teigimu atsirado  dėl kintančių šiuolaikinio gyvenimo sąlygų, gyvenimo būdo pokyčių, didėjančio atotrūkio nuo gamtos, didelio kasdienio tempo, darančių įtaką   Lietuvos gyventojų fizinei bei psichologinei savijautai ir sveikatai. Aktyviai besiplečiančios gyvenamosios bei industrinės teritorijos, miestuose mažėjantys žalieji plotai, didėjantis aplinkos užterštumas daro neigiamą  įtaką žmogaus sveikatai ir savijautai.

Miško terapijos praktikos remiasi sąmoningu buvimu miške, kai suaktyvinami mūsų pojūčiai, pasireiškiantys aplinkos elementų stebėjimu, gebėjimu įsiklausyti, kvėpuoti grynu oru bei augalų išskiriamų lakiųjų bioaktyvių junginių poveikiu imuninei sistemai“, – paaiškina prof.  D. Petruševičienė.

Prieš metus LSMU prorektoriaus studijoms prof. Kęstučio Petrikonio bei Slaugos fakulteto dekanės prof. Jūratės Macijauskienės inicijuota darbo grupė subūrė įvairių sričių profesionalus.

Kuriant pirmąją Lietuvoje tokio pobūdžio mokslo įrodymais grįstą podiplominę studijų programą, kurios turinys jungia gamtą, mediciną bei psichologiją, dalyvavo LSMU dėstytojai prof. Raimondas Kubilius, didelę patirtį vedant Miško terapijos užsiėmimus turintys dr. Julius Neverauskas ir Giedrė Žalytė bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos dėstytojai Linas Daubaras ir Vaida Vaitkutė-Eidimtienė. Programoje dėsto gausus būrys dėstytojų, kurie turi didelę pedagoginio ir klinikinio darbo patirtį. Ši programa remiasi naujausiomis mokslinėmis žiniomis apie teigiamą gamtos ir miško veiksnių įtaką žmonių biologinei ir psichologinei būsenai bei šių veiksnių taikymą sveikatinimui.

Programos tikslas – parengti miško terapeutus, supažindinti juos su naujausiais gamtos veiksnių bei miško terapijos metodų taikymo praktikoje pasiekimais ir galimybėmis, pristatyti mokslo ir praktikos naujoves, gilinti gamtos veiksnių taikymo sveikatinimo tikslais žinias.  Mokymo programos dalyviai praktinių gebėjimų įgyja taikydami miško terapijos intervencijas individualiai ir grupėje. Šiemet studijas baigia pusšimtis pirmųjų šios programos absolventų.

„Siekiama, kad miško terapijos paslauga galėtų būti suteikta kuo platesniam ratui žmonių, kurie norėtų tinkamai pasirūpinti savo fizine bei psichologine sveikata, lėtinti gyvenimo tempą ir atgauti pusiausvyrą“, – įvardija prof. D. Petruševičienė.